Medžioklės sezonas atidarytas

Mano 6 metų dukros vienas iš mylimiausių animacinių filmų yra „Medžioklės sezonas atidarytas“, net pati nežinau, kiek yra tų serijų, tačiau sau juokaudama pastebėjau, kad 2019 m. balandžio 17 d. manęs laukia 4 metų trukmės serialas, kuris kažkuo panašus į šį filmuką. Jame pagrindinis herojus yra meškinas Bugas ir jo kompanija, o vienas iš įdomiausių personažų yra puskvaišis vienaragis elnias Eliotas. Bet šį kartą aš noriu su skaitytojais pasidalinti savo patirtimi ir kai kuriomis mintimis bei prognozėmis.

Politikai meluoja geriau:

Tikriausiai dauguma iš jūsų jau pastebėjote, kad mūsų savivaldybėje įvyko pakankamai įdomus reiškinys, kai po ilgų metų visos sisteminės partijos gavo įdomius rezultatus, o komitetai, galima sakyti, mero antrojo turo balsavime pademonstravo, kad turi milžinišką palaikymą. Ir tas 14 balsų skirtumas sako, kad mūsų savivaldybėje meras beveik neturi legitimumo ir jo mandatas yra, švelniai tariant, be jokių didelių fanfarų. Todėl apie tuos „pašto mero“ rinkimus galima rašyti atskirą straipsnį, o šiandien noriu susitelkti į kitus akcentus.

Pradėsime nuo to, kad susiklosčiusi situacija yra tokia, kad komitetai bendrai turi 7 mandatus, liberalai – 9, socdemai – 4, „žalieji“ – 3, ir konservatoriai – 2. Akivaizdu, kad dabar sisteminių partijų didžiausias klausimas – kaip pasielgti? O tai ypač didelis galvos skausmas socdemams ir „žaliesiems“.

Pradėkime nuo to, kad mero rinkimuose jų kandidatai net nepateko į finalą, o gauti mandatai yra lygūs komitetų mandatams, todėl natūraliai iškyla klausimas, kokią strategiją pasirinkti? Tam, aišku, nereikia labai daug analizės. Seno mąstymo paradigma sako, kad reikia jungtis į koaliciją, ir aišku, gauti už tai savo kąsnelį. Tik bloga žinia ta, kad 9+4+3 yra 16, kaip ir absoliuti dauguma. Bet bloga žinia, kad neaišku, kaip bus su įtaka ir kas prie ko jungiasi? Nes jau istoriškai paskutines visas kadencijas jie kartu tai darė daugybę metų, bet nieko doro nepadarė. Ir pagal mano prognozę, šį kartą bus labai paprastai: duokite postus ir mes būsime su jumis! Bet kažkas man kužda, kad komitetų atsiradimas padidino apetitą pas vienus ir sumažino altruistiškumą pas kitus. To geriausias įrodymas yra tas, kad meluoti politikai moka geriau, ir aš pati tuo įsitikinau, kai socdemai prieš kelias savaites patys pasiprašė į susitikimą su komitetais aptarti darbo taryboje klausimus.

Visi 7 komitetų nariai, dirbantys savo darbus, skubėdami ir vėluodami atvyko į susitikimą ir staiga jame išvydo vieną vienintelį socdemų atstovą, kuris nieko negalėjo atsakyti, kur yra jo kolegos. Tuomet tarsi iš protokolo ir etiketo vadovėlių, kai buvo akivaizdu, kad mes visi sugaišome laiką ir laikas skirstytis, socdemų skyriaus vadovas paskambina ir praneša, kad jis ir jo kolegos neatvyks. Natūraliai iškyla klausimas, ar jūs dar kada nors patikėsite nors vienu šių politikų žodžiu, jau nekalbant apie susitarimo laikymąsi? Todėl, mano manymu, sąjunga 9+4+3 yra įmanoma tik labai trumpam laikotarpiui ir visiškai neprognozuojama. Klausimas, ar tai išvis galima vadinti partijomis, kur skyrių vadovai patys nežino, ką daro ir ką sako, bei nėra atsakingi už savo veiksmus. Ir dar būtų įdomu sužinoti, ar partijos skyriaus nariai yra informuojami apie tokius sprendimus, nes buvo tikrai keista stebėti, kai vienas iš 4 socdemų atėjo į susitikimą, akivaizdžiai net nežinodamas apie netikėtus strateginius ralius, įvykusius jo kolegų planuose.

Todėl lieka paklausti kito labai svarbaus klausimo. Kaip jie žada atstovauti koalicijoje savo partijos rėmėjams, kurie už juos balsavo? Juk mūsų laukia labai įdomus pavasaris, kai bus prezidento rinkimai, kaip tyčia, vienas iš kandidatų (S. Skvernelis) lankysis Elektrėnuose balandžio 17 d. po pirmo tarybos posėdžio. Manau, kad tie iš jūsų, kurie dalyvaus susitikime, galės paklausti jo, kaip jis vertina socdemų ir „žaliųjų“ partijų paramą šiuose rinkimuose iš savivaldybės perspektyvos. Kitaip tariant, kiek jis planuoja gauti balsų iš tų žmonių, kurie balsavo už šias partijas, kurios net negali pažvelgti toliau už savo nosies horizonto, ir, aišku, asmeninių interesų. Ar galima pasitikėti aukščiausiu šalies vadovu, jei jį remiančių politinių jėgų atstovai yra kaip iš serialo, kurio pavadinimą panaudojau skyriaus užvadinimui?

Hiustone, mes turime problemų!

Filme „Apolonas 13” pagrindinis herojus ištaria šią frazę, kuri tarsi simbolizuoja, kad tuoj tuoj nutiks kažkas baisaus ir negrįžtamo, ir tada užverda visas veiksmas. Ne veltui ši frazė labai yra tinkama mūsų analizei, nes šiuo atveju Elektrėnų sisteminės partijos turi rimtų problemų. Ar tai yra susieta su techniniais gedimais – nežinau, bet kad jos nedaro išvadų iš rinkiminių rezultatų – yra akivaizdu. Jos, matyt, net negali padaryti objektyvios analizės ir prisipažinti sau patiems, kad sekančiame 4 metų cikle jie gali tiesiog išnykti kaip politinės partijos savivaldybės rėmuose. Problemos pripažinimas yra vienintelis kelias į išsigydymą – jums tai pasakys kiekvienas gydytojas, kuris gydo chroniškas ligas, ir žinoma, priklausomybes. O noras būti priklausomam gali būti ne tik susietas su alkoholiu ar narkotikais. Valdžios troškimas yra lygiai tokia pati priklausomybė. Tiesą sakant, pagal PSO ligų klasifikatorių meilė taip pat yra liga, o meilė sau pačiam tikriausiai yra sunki jos forma.

Apibendrinant, reikia pripažinti, kad sisteminės partijos susidariusią situaciją įvardina arba bando ją sau apibrėžti, kaip „laikiną nesusipratimą“. Tam tikrų „išsišokėlių saujelė“, kuri kaip gamtos stichija netikėtai nugriuvo ant jų galvų. Tam tikra prasme force majeure, kuris nutiko. Tačiau jie nebando suvokti, kad antro turo rezultatai parodė, jog žmonės renkasi jau kitaip. Žmonės mato, kas yra kas, ir jie jau yra pasiryžę veikti, nes ateina nauji laikai ir reikalingas proveržis. Todėl būtų pats laikas socdemams ir „žaliesiems“ pradėti spręsti problemas ir kibti į darbus, kaip tai padarė „Apolono“ įgula.

Nuostabus protas“ ar politinė šizofrenija?

Tikriausiai ne aš viena galiu pasakyti, kad 2001 metais Oskarą už geriausią metų filmą gavęs kūrinys „Nuostabus protas“ yra ne tik mano mylimiausias filmas, bet ir jūsų taip pat. Jame yra pasakojama tikra istorija apie genialų matematiką Džoną Nešą (John Nash 1928–2015), kuris likimo buvo apdovanotas nuostabiu protu, bet pats likimas lėmė tai, kad jis jau būdamas 30 metų, savo karjeros viršūnėje susirgo šizofrenija ir jo gyvenimas bei karjera pakrypo visai kita linkme.

Tikriausiai tie, kas žiūrėjo šį filmą, nelabai atkreipė dėmesį į vieną epizodą, kuriame Nešas kartu su savo kolegomis ateina į barą, ten visi pamato itin patrauklią merginą ir būdami mokslininkais pradeda diskutuoti apie tai, kaip ir kokia teorija remiantis jiems laimėti jos palankumą. Tuomet Nešas pasako frazę, kad Adamas Smitas (Adam Smith 1723–1790) neteisus. Trumpai tariant, jis pasako, kad visa ekonomikos ir laisvos rinkos dėsnių bei kapitalizmo teorija yra neteisinga ir kad A. Smitas, šiuolaikinės ekonomikos tėvas, klydo sakydamas, kad esant konkurencijai kiekvienas individas turi siekti tik asmeninės naudos, kitaip tariant, kiekvienas už save. Būtent tuomet jo galvoje gimsta nauja teorija, už kurią jis 1994 metais gavo Nobelio premiją: „Pusiausvyros analizė nekorporatyvinių žaidimų teorijoje“. Būtent žodis „pusiausvyra“ buvo esminis to epizodo „akmuo“. Nes visi jo kolegos nustėro, kai jis labai paprastai paaiškino, kad jei dabar mes visi pradėsime rodyti dėmesį vienai merginai, mes trukdysime vienas kitam ir ji tokiu atveju neatiteks nei vienam iš mūsų. Tada mes bandysime „pakabinti“ jos drauges, bet jos atstums mus, nes niekas nenori būti „antros rūšies“, o va, jei mes nekreipsime į jas dėmesio, jos neturės dėl ko jaudintis ir jų vertė ir savivertė tik pakils, todėl mes visi galėsime gauti savo išrinktąsias, kad nors ir šiam vakarui. Būtent Nešo pusiausvyros vardu yra vadinami visi modeliai, kurie yra taikomi ir naudojami kuriant ilgalaikes strategijas ir modeliuojant ne tik ekonominius, bet ir socialinius procesus. Kadangi jo pagrindinė mintis skamba, taip, kad kiekvienas socialinės grupės narys elgdamasis ar veikdamas maksimaliai savo ir grupės interesams, gauna žymiai daugiau naudos, nei tik siekdamas savo asmeninių tikslų.

Kitaip tariant, mano matymu, socdemų ir „žaliųjų“ partijoms reiktų pasiimti į rankas ne tik A.Smito vadovėlius, bet ir aišku J.Nešo darbus, kad suprastų, jog jų naudojama asmeninės naudos ir interesų siekimo strategija yra jų būsimų pralaimėjimų pagrindas. Bet ką gi jiems tada daryti?

Kalinio dilema

Vienas iš dažniausiai naudojamų Nešo pusiausvyros modelio pavyzdžių yra taip vadinamas „Kalinio dilemos žaidimas“, kurį sugalvojo matematikas Albertas Takeris. Žaidimo esmė yra ta, kad elgiantis racionaliai, kiekvienas iš žaidimo dalyvių turėtų rūpintis tik savo asmeniniais tikslais ir maksimizuoti savo laimėjimą. Tačiau, jei jis elgsis neracionaliai, jis patirs mažesnę naudą, tačiau padidins grupės narių naudą arba sumažins jų nuostolius.

Apie šį žaidimą jūs galėsite pasiskaityti internete, o aš jį pabandysiu sutrumpintoje formoje pražaisti mūsų savivaldybės esamoje situacijoje.

Įsivaizduokite – jūs esate socdemai ir „žalieji“. Kartu jūs politinėje erdvėje esate 7 mandatai, ir lyginant su kitais žaidėjais, jūs esate adekvatus žaidėjas komitetams ir liberalams. Vadinasi, jūsų racionali vertė yra vienodai reikšminga kaip ir kitų žaidėjų.

Dabar jums reikia priimti sprendimą, kuris gali dalintis į dvi dalis:

  1. Jūs dalyvaujate koalicijoje ir maksimizuojate savo naudą, gaudami postus, tačiau prarandate savo politinį veidą ir gaunate neapibrėžtumą dėl savo rinkėjų požiūrio į jūsų sprendimą.
  2. Antru atveju jūs nusprendžiate, kad dalyvaujate žaidime atskirai, kaip lygus partneris ir maksimizuojate savo galias, nes kaip adekvati jėga galite lemti visus priimamus sprendimus. Nei liberalai, nei komitetai be jūsų negalės priimti sprendimo, nebent jūs bijote, kad jie jus išduos. Tačiau jūs tokiu atveju prarandate savo individualią naudą, nes tokiu atveju jūs, tikėtina, negausite jokio pažado ar garantijų, kad gausite postą ar kokią kitą šiltą vietelę.

Kitaip tariant, dilema yra, ar jūs priimsite sprendimą, kuris yra abipusiai naudingas jums, kaip grupei, ar bandysite individualizuoti savo naudą, bet tuomet pralaimės visa grupė.

Šios dilemos esmė yra ne tik sprendime, bet ir pasekmėse. Kitaip tariant, jei jūs nepasitikite nei vienu iš žaidėjų, o jie nepasitiki jumis, jūsų sprendimas ir žaidimo taisyklės nebus pusiausvyroje (Nešo pusiausvyros teorija) ir jūsų tikėtinas laimėjimas bus labai rizikingas. Tačiau jei pasižiūrėsite iš taško, kad 9 mandatus turintys liberalai, su tam tikrais momentais, kuomet tam tikruose sprendimuose jie privalės atsiriboti nuo balsavimo dėl interesų konflikto, 7 mandatai tampa žymiai svaresni, o grupinė nauda pasireikš kaip atsiverianti papildoma galimybė padidinti savo rinkiminių pažadų ir programų įgyvendinimą. Tuo pačiu metu, nesant jokioje sąjungoje nei su komitetais, nei su liberalais. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia situacija pasiektų pusiausvyros taško paiešką, ir visi žaidimo dalyviai turėtų ieškoti ne asmeninės naudos, bet ir grupinės, tokiu būdu maksimizuodami mūsų visų rinkėjų lūkesčius ir Elektrėnų krašto gerovę.

Tačiau būkime realistais, tai yra neįmanoma, nes būtent pats J.Nešas savo likimu parodė, kad liga ir jos pasekmės asmenybei turi didesnę įtaką nei jo geniali teorija.

Todėl mano prognozė skamba ne kaip šizofrenijos diagnozė, nes aš nesu medikė, bet žinant, kad nėra pasitikėjimo ir, kai negalima pasitikėti niekuo, geriausia yra parsiduoti. Juk genialus protas retai aplanko vietinės reikšmės politikus, nors norėčiau nulenkti galvą prieš liberalus. Gal jie intuityviai, o gal ir ne (nors netikiu, kad jie skaitė J.Nešo darbus) supranta, kad 9+4+3 tikrai niekada nebus 16, kadangi ši pusiausvyra yra įmanoma, tik tarp atsakingų ir savo žodžio besilaikančių žmonių, o jie vieni kitus pažįsta puikiai ir žino, kas kada meluoja geriau.

Prognozės:

  1. 9+4+3 koalicija bus, bet ji bus iš vienų didelio noro pasitvirtinti savo administracijos direktorių, o kitų – noro gauti savo šiltą vietelę.
  2. Ji gyvuos labai nestabiliai ir mano prognozės, jei pridėsime artėjančius rinkimus, pati koalicija remsis principu „kaip bet kokia kaina išgyventi dar vieną kadenciją“.
  3. Kalinio dilema“ sako, kad geriausia strategija yra reikiamu metu ir esant aplinkybėms išduoti savo partnerį, todėl liberalai esminių postų niekam nedalins ir pozicijų neužleis, tai lems įtampą ir nepasitikėjimą, trapumą ir krūvą skandalų, na bet kol yra pinigai – viską bus galima išspręsti. Todėl greičiausiai tai bus pati brangiausia liberalų koalicija, o tiksliau – mažiausiai pelninga.
  4. Visuomeninio pasitikėjimo praradimas ir garantuota sisteminių partijų vidinė trintis ar net skilimas yra labiausiai tikėtinas reiškinys per artimiausius kelerius metus.

P.S. Šiuo atveju einu lažybų su visais iš teisybės dėl savo prognozių. Su malonumu išklausysiu jūsų argumentus bei mintis, nes tikiu, kad jūs turite ne ką mažiau įdomių savo įžvalgų, kurias man bus labai įdomu sužinoti.

 

Jūratė Balčiūnaitė

Visuomeninio rinkimų komiteto „Nepartinė savivalda“ koordinatorė

 

Susiję tekstai

5 Komentarai "Medžioklės sezonas atidarytas"

  1. Medinis kardas says:

    Jo didenybė komitetas, turi visus partijos „atributus“ todėl ir jiems gresia ta pati „trintis“ ir tame nematau nieko blogo. Jūsų štuose skaičiavimuose… kitas komitetas tai juk blogiečių partijų „augintiniai“

    Atsakyti
  2. Artūras says:

    Elektėnuose koalicijos gali buti visokiausios ,neacižvelgent į partiniųs principus,,,sisteminės partijos iš esmės yra viena ,kaip per debatus išsireiškė Vaitukaitis ,,,jis priklausė tik vienai partijai“komunistu“visos kitos tik pavadinimai,,,Taigi tokių kaip jis visa savivaldybė-lovys iš kurio maitinasi uždraustos LT partijos dinozaurai…

    Atsakyti
  3. Nusivylęs says:

    Socdemų lyderis neturi žodžio šioje sąjungoje, jei kas pasipriešins postų dalybuose tai žalieji, o liberalai laimi rinkimus nes jie yra visuose savivaldybės valduomose įstaigose, visi vadovai aukštas pareigas užimančias pareigas, gal po keturių metų žmonės atsitokes ir viskas pasikeis turėsime kotokia valdžia ir papus nauji vėjai

    Atsakyti
  4. Anonimas says:

    puikus giltus straipsnis. Viliuosi, kad kitais rinkimais jie laimės, nes yra asmenybės. O kiek asmenyvių socdemuose/ liberaluose? Postai postais, bet protingi žmonės paspirgins jų įsisenėjusias tradicijas…

    Atsakyti
  5. labas says:

    puikus giltus straipsnis. Viliuosi, kad kitais rinkimais jie laimės, nes yra asmenybės. O kiek asmenyvių socdemuose/ liberaluose? Postai postais, bet protingi žmonės paspirgins jų įsisenėjusias tradicijas…

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1