Albina SIDARAVIČIENĖ
Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje gegužės 18 d. vyko Muziejų nakties renginys – literatų klubo „Strėva“ almanacho „Lietuva, aš esu dalelė tavęs“ sutiktuvės.
Darbai Lietuvai
Naująją knygą pristatė literatų klubo pirmininkė Vilija Dobrovolskienė: „Tai septintasis literatų klubo almanachas, jis šventinis, nes išleistas 2018 m., kai mūsų tėvynė Lietuva švenčia savo valstybingumo šimtmetį. Ir mes, kūrėjai, skiriame savo valstybei eiles, kurias, padedant Elektrėnų savivaldybės administracijai, sudėjome į naująjį almanachą.“ Almanachą sudaro keturi skyriai: „Tau, žeme gimtoji“, „Elektrėnams“, „Elektrėnų savivaldybės mokinių eilės Lietuvai ir Elektrėnams“, „Poezija, kas tu esi?“.
Literatų klubui „Strėva“ priklauso solidaus amžiaus poetai, kurie savo darbais kuria gražesnę Lietuvą. Nuo 2001 m. gyvuojantis literatų klubas „Strėva“ džiaugiasi išleistais almanachais: „Laiko ženklai“ (2003 m.), „Brydės“ (2007 m.), „Minčių sodai“ (2009 m.), „Saulėtekio toliai“ (2011 m.), „Kai žodžiai išeina į kelią“ (2014 m.), „Širdžių lieptai“ (2016 m.), klubo narius džiugina ir naujasis šventinis almanachas – dovana Tėvynei, švenčiančiai gražų jubiliejų.
Klubo nariai – aktyvūs žmonės, jie organizavo daugybę renginių Elektrėnų muziejuje ir yra dėkingi muziejaus direktorei Jurgitai Chmieliauskienei už nuoširdų bendrabarbiavimą. Išvykos, konkursai, Anapilin išėjusių klubo narių – Irenos Černiauskienės, Broniaus Jasiulionio, Reginos Leonavičienės, Česlovo Vizbaro,
Marius Bauras
Kęstučio Rėklio, Leono Baltrukėno – paminėjimai, kūrybos skaitymai valstybinių švenčių minėjimuose ir kituose renginiuose – tai literatų klubo veikla. Elektrėnų savivaldybės literatai buvo ir yra matomi, žinomi, kviečiami ir kviečiantys, todėl turi daug draugų ir savivaldybėje, ir įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Pasak klubo pirmininkės, gražūs kultūriniai ryšiai juos sieja su Elektrėnų muziejumi, savivaldybės viešąja biblioteka, Bendruomenės centru, Neįgaliųjų ir „Bočių“ draugijomis.
„Strėva“ didžiuojasi, kad klubo narės – Ona Gražina Maleravičienė, Vladislava Kursevičienė, V. Dobrovolskienė – yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungoje, Kaimo rašytojų sąjungoje – Onutė Kulbokienė,Tarptautinėje rašytojų ir menininkų gildijoje „Vingis“ – O. Kulbokienė ir V.Kursevičienė. Beveik visi klubo nariai yra išleidę arba ruošiasi išleisti savo kūrybos knygas. Tokiais iš pirmo žvilgsnio nedideliais, bet reikalaujančiais laiko ir širdies darbais literatai kuria Lietuvą.
Manau, labai svarbus yra tradicinis klubo renginys „Jaunųjų talentų kūrybos skaitymai“, nes jame kviečiami dalyvauti mokiniai ir jų mokytojai. Taip vyresnioji karta padrąsina jaunus, pradedančius kūrėjus ir užmezga ryšį su tais, kuriems svarbi poezija. Mokytojų ir mokinių kūrybai skirtas vienas naujojo almanacho skyrius.
Literatus almanacho gimimo proga sveikino savivaldybės atstovai. Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas sveikino „Strėvą“ ir perskaitė savo kūrybos eilėraštį. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas pranešė klubo nariams gerą žinią, kad sąskaitos už knygą apmokėtos. Politikas, susidomėjęs poezija, teiravosi kuriančiųjų, iš kur šie ima tiek gražių žodžių. Tie poezijos žodžiai nuvalo per savaitę susikaupusius kasdienybės rūpesčius ir teikia atgaivos.
Renginio vedėjai J. Chmieliauskienei pasiūlius, susirinkusieji klausėsi Elektrėnų meno mokyklos mokytojos Auksuolės Merkienės mokinių atliekamų muzikinių kūrinių.
Didžiuojuos tėvyne
Literatai skaitė savo eiles. Pradėjo Vievio gimnazijos moksleivės, kurias pristatė mokytoja Asta Barauskienė. Tai Emilė (2a kl.) ir Elena (3 kl.) Varkulevičiūtės. Sesės, jaunosios poetės, mąsto apie dabartį: „Dabar aš mirštu, nes / per daug turiu dėl ko kovoti. / Esam laisvi, bet nelaimingi“(Emilė). „Priešpiečiams skanaujame / Skaniausią skanumyną <…> / Garuose virtą tuštybę“ (Elena).
Mokytoja Renata Kisnierienė pristatė kitą Vievio gimnazijos jaunųjų poetų grupę, atvykusią į knygos šventę, – Mingailę Čirvinskaitę, Liepą Glebkutę, Gustę
Tumasonytę, Justą Vaitkevičių, Airintą Labinskaitę, Lukreciją Zemenauskaitę. Jaunieji kūrėjai kalba apie Lietuvą, kuri jiems yra labai svarbi, nes „svajonių šalis man esi“ (Mingailė), „Lietuva, Lietuva, /Čia mano širdis“ (Gustė), Airintai Lietuva – „gyvenimo židinys“. Jaunimui tėvynė – tai ir jos praeitis: „Parimę kryžiai ir kapai, / Čia mano protėvių namai“ (Liepa).
Vievio gimnazijos poetai – tikri patriotai, jie rūpinasi Tėvynės ateitimi: „Mes ginsim, branginsim tave, motule, / Nuo priešo klastingo“ (Lukrecija), „Tu gyvuok toliau per amžius / Ir tikėk mūs jėgomis“ (Justas).
L. Glebkutė, Vievio gimnazijos, Vievio meno mokyklos mokinė, susirinkusius šventės dalyvius pamalonino ne tik savo eilėraščiais, bet ir atliekamais muzikiniais kūriniais.
Susipažinusi su mokinių eilėmis, tikiu jų nuoširdumu ir manau, kad jaunoji karta sukurs gražią Lietuvą.
Toliau savo eiles skaitė Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokytojos V. Dobrovolskienės 2b kl. mokiniai. Knygutėje publikuojami 19-os mokinių (2b kl.) eilėraščiai, kuriuose kalbama apie Tėvynę Lietuvą, Elektrėnus. Šventėje dalyvavo 5 kuriančios klasės atstovai – Mykolas Chmieliauskas, Aida Stankevičiūtė, Karolis Gaidukovas, Rytis Tomkus, Saulė Bulaukaitė.
„Versmės“ gimnazistai didžiuojasi gimtuoju miestu:
„Elektrėnai – tai jėga, / Ledo ritulys juk čia!“ (Saulė).
„Mes užaugsim, išvažiuosim / gal į tolimus kraštus, / Bet tvirtai savy žinosim: / Elektrėnai – miestas mūs“ (Aida).
Jaunieji poetai reaguoja į aktualią šių dienų problemą – emigraciją – ir išsako savo poziciją: „Graži tėvynė Lietuva – / gyvensiu čia aš visada“ (Mykolas).
Skaudžią problemą apmąsto ir Karolis: „Nors ir kartais pyktis ima, / Kad lietuviu būt sunku, / Kad į vakarus geriau“. Bet jaučiama atsakomybė už savo kraštą: „vis dėlto tu mūsų kraštas, / Neužmiršim mes to rašto … / Ir gyvuosim mes per amžius / Dėl pralieto kraujo lašo“.
Rytis įsitikinęs, kad „už laisvę koja kojon / Visi lietuviai žengia“.
Jaunieji poetai džiaugiasi savo tėvyne Lietuva, ja didžiuojasi.
Knygoje publikuojami Kristinos Smoliak, Semeliškių gimnazijos Beižionių globos namų atstovės, bei Samantos Zabarovskytės,VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro III kurso mokinės, eilėraščiai. Minėtos mokinės šventėje nedalyvavo, bet jos, kaip ir visi dalyvavusieji poetai, apdovanotos naujuoju almanachu.
Tau, žeme gimtoji
Knygos skyriuje „Tau, žeme gimtoji“ literatų klubo narai pateikia eilėraščių apie Lietuvą.
Onutė Kulbokienė eilėraštyje „Tėvyne – tau ir dėl tavęs“ tarsi išsako „Strėvos“ klubo narių poziciją: „Kūrėjų mintys dovanų tau neša: / Per 100-ametį jubiliejų pasipuošk žiedais. / Praslinkusių dienų nepamiršti prašo / Ir tikėti ateities gražiais pažadais“.
V. Dobrovolskienė eilėraštyje „Lietuvai“ prisimena tuos, kurie sukūrė šiandienos Lietuvą: „Kada istorija ir šiandiena – / Garbus tautos likimas – /Susieja knygnešius ir poetus, / Pažadina vėl Donelaičio būrus / Ir Vaižganto „deimančiukus“, <…> o paskui Mažvydą, Radvaną, Daukšą / Rikiuojas mūsų milžinai, / Iš LDK į šiandieną / Atvedę savą kraštą. / Tai ir sakau – / Žavus, o Tėviške, tavasis rytas“.
Elena Malašauskienė eilėraštyje „O Lietuva!“ prisimena garbinga, bet sunki Lietuvos praeitis: „Kiek kartų buvai sutrypta, / Tremta ir pavergta. / Nešiojai geležines grandines, / Kentėjai tyliai, išdidžiai“. Poetė apgailestauja, kad šiandien „daugel tavo vaikų / Jau svetima tave vadina“.
Vladislava Kursevičienė kalba, kad „su nuožmiais kryžiuočiais / Kovon lietuviai stojo“, ir priduria, kad taip „dainiai apdainavo, / o vyrų choras „Aidas“ / Šią dainą sudainavo”. Ko gero, eilėraštį „Lietuvai“ poetė sukūrė paklausiusi vyrų choro „Aidas“, Semeliškėse atliekamų dainų.
Juozapas Kulvinskas-Juozapėlis apdainuoja Vilnių: „O Vilniau, pasaulio žvaigžde, / pražydęs iš gryno akmens. / Kad puokštė šita išgyventų, / Likimas tave dar kedens“ (eil. „Vilniau“).
Birutė Pukaitė-Liutkevičienė skiria Tėvynei eilėraštį ir teigia: „Kokia graži tu, Lietuva, /Gražesnė už gyvenimą“ (eil. „Lietuvai“).
Ona Gražina Maleravičienė pagarbiai kalba apie mūsų protėvius eilėraštyje „Data, į šalies istoriją įrašyta auksinėm raidėm“ ir primena istoriją: „Mūsų protėviai / Didžiavyriai / Prieš šimtmetį / Lietuvos nepriklausomybę / Atkūrė“.
Onutė Mozuraitienė linki Lietuvai pasakiškos palaimos: „Lai plazda vėjuos trispalvė šilkinė, / Telaimina tave ir Dievas, ir žmogus, /Per amžius čia skambės tau sutartinės / Ir nuolatos šypsosi tau dangus“ (eil. „Lietuvos šimtmečiui“).
Nijolė Ustilienė nerimauja dėl Lietuvos. Jos eilėraštyje „Tėvynė“ net šarmota sodo obelis laukia… „Gal pasibels į gryčios langą / Tikėjimas, džiaugsmas, laimė ir viltis? / Laukia … Gal suvienys Tėvynę brangią?“
Elenos Varankevičiūtės-Vidrinskienės eilėraščio žmogus džiaugiasi laisve savo tėvynėje: „Gali čia juoktis, verkti ir dainuot. / Ir pasimelst gali priklaupęs prie tėvų kapelių. / Eiles gali gimtinei savo dovanot“ (eil. ,,Pamąstymai pavasarį”).
Šiame skyriuje spausdinami Astos Jokšienės, VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytojos, dalyvavusios renginyje „Jaunųjų talentų kūrybos skaitymai“, eilėraščiai. Skaitydamas šios kūrėjos eiles, susižavi jaukiu eilėraščių pasauliu: „Tėviškės žolė kviečia prisiliesti. / Paukščių ir žvėrių balsai skuba duoti / Atsaką, kurį slaptai nešiojies…“
Knygoje dar yra du skyriai, su kurių eilėraščiais maloniai siūlome patiems skaitytojams susipažinti.
Poetas Just. Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų“. Literatų klubas „Strėva“ dovanoja Lietuvai, švenčiančiai jubiliejų, ypatingą dovaną – knygą, kuri įamžina mūsų meilę, pagarbą Tėvynės praeičiai ir dabarčiai bei tikėjimą jos ateitimi.