Daiva Červokienė
Europos Parlamento biuras kasmet suburia šalies regioninių leidinių žurnalistus supažindinti su Europos aktualijomis. Lapkričio mėnesį kalbėta apie Europos Parlamento ir Lietuvos veiksmus saugant klimatą ir aplinką. Seminaras vyko prieš Aplinkos ministerijos paskelbtą Klimato savaitę, kurios metu vyko diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose ir urbanistikoje.
Link žiedinės ekonomikos
Kokie pokyčiai ir iššūkiai mūsų laukia ateinančius 10 metų? Ką turime keisti? Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Vilija Augutavičienė pastebėjo, kad siekiant atsakyti į šiuos klausimus ir prisidėti įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, Lietuvoje atnaujinama Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija 2021–2050 m. laikotarpiui, nustatant nacionalinius trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus ir uždavinius. Jai įgyvendinti rengiamas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. Europos Komisija kelia žiedinės ekonomikos užduotį, kad į rinką išleista produkcija suktųsi uždarame cikle – visi gaminiai būtų nuolat atnaujinami, taisomi, pakartotinai naudojami, patys taptų žaliava kitiems produktams, o jau visiškai nebeperdirbami būtų sudeginami energijos gavybos tikslais iki visiško minimumo, sumažinus šalinamų atliekų sąvartynuose kiekį.
Lietuvos žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė ir kiti prelegentai priminė, kad norint paskatinti verslą, žmones keisti elgesį, yra tam tikrų priemonių – taršos ir išmetimų apmokestinimas. Jei verslas kenkia, išmeta teršalus, šiltnamio efektą sukuriančias dujas į aplinką, neturėtų gauti valstybės subsidijų, nepaisant to, kiek darbo vietų sukuria. Jei verslas, gyventojai keičiasi, rūšiuoja atliekas – turi mokėti mažiau.
Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas, kiti prelegentai ir patys žurnalistai kalbėjo apie milžinišką miškų ir pelkių potencialą saugant aplinką nuo klimato kaitos.
Aktualija –atliekos
Daug diskusijų kėlė aktualija – ką daryti su atliekomis. Ši aktualija pirmiausia ragina gyventojus imtis aktyviai rūšiuoti atliekas. Kaip tai paskatinti? Kas efektyviau – didesnis apmokėjimas už antrines žaliavas, išplėsta depozito sistema ar visuomenės švietimas ir visuotinės akcijos, visuomenės atstovams stebint ir fiksuojant, ar atliekos rūšiuojamos apie tai plačiai informuojant bendruomenę? Pateikta daug įdomių pavyzdžių, kaip tokia pavienių entuziastų veikla duoda išskirtinai gerų rezultatų.
Kitas klausimas valstybei ir politikams – kokiu keliu bus pasukta. Negi Lietuva taps atliekas deginančia valstybe? Statomos atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune, visų trijų (su dabar veikiančia jėgaine Klaipėdoje) bendras deginimo pajėgumas viršija šalyje susidarantį atliekų kiekį. Tad atliekas importuosime iš Kinijos? Nesiekdami antrinio gaminių panaudojimo, atsisakyti neperdirbamų pakuočių ar kitų produktų, neieškodami racionalesnių būdų? Ir gyventojai mokės didelius mokesčius už atliekų deginimą dėl poros rinkos veikėjų interesų ir nenoro keistis?
Beje, klausimą – ką daryti su atliekomis,- aktyviai sprendžia ir šalies mokslininkai. Pavyzdžiui, per seminarą apsilankę Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje žurnalistai susipažino, kaip iš atliekų – lakiųjų pelenų, šlako – gaminamas šarmu aktyvuotas betonas.
Transportas, pakuotės ir plastikas
Kita aktualija – švaresnio transporto link. Diskusijoje daugiausiai kalbėta apie elektromobilius, dviračius bei jų takus. Konstatavus, kad greito tautiečių persiorientavimo į aplinkai draugiškesnius elektromobilius nebus vien dėl gerokai didesnių jų kainų, analizuoti viešojo transporto atnaujinimo, dviračių populiarinimo klausimai.
Ne mažesnė aktualija – pakuotės. Prekyba vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais ES bus nutraukta nuo 2021-ųjų. Bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais daiktais, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.
Todėl nuo 2021 m. ES nebebus prekiaujama vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, iki 2025-ųjų – bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų – 30 proc. Ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, jog netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko. Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES. Jų gamintojai bus įpareigoti apmokėti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti.
Žvilgsnis iš Europos Parlamento
Seminare daugiausia dėmesio sulaukė europarlamentarų dr. Liudo Mažylio ir Juozo Olekos pasisakymai. Pateikiame trumpą pokalbį su europarlamentaru prof. L. Mažyliu, parengtą su jo patarėjų pagalba.
Europos Parlamente dirbate Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Ar kova su klimato kaita patenka į Jūsų veiklos prioritetus?
Klimato kaita – svarbi tema ne tik Aplinkos komitete, ji glaudžiai persipina ir su kone visų kitų komitetų svarstymų temomis. Pavyzdžiui, su tarptautinės prekybos susitarimais. Kas iš to, kad sumažinsime išlakas Europoj, o be jokių apribojimų bus kertami miškai Pietų Amerikoj pardavimui Europoje? Beje, miškininkystės problematika man atrodo artima ir suprantama, nors tų mokslų ir nesu studijavęs. Nesu ir transportininkas, bet į oro taršos miestuose problematiką esu nusiteikęs gilintis.
Šį pusmetį EP jau sprendė tokus svarbius aplinkosaugos klausimus kaip miškų. ES miškų strategija įpareigoja daugiau nuveikti siekiant apsaugoti ir atkurti miškų plotą. Be kita ko todėl, kad miškų plėtra pastaruoju metu sulėtėjo. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja imtis griežtesnių priemonių vertinti augalų apsaugos produktų toksiškumą bitėms, kamanėms.
Naujoji Europos Komisijos pirmininkė tvirtai pasisako aplinkosaugos klausimais. Jos prioritetai artimi Jums?
Man labai artima ir priimtina bendra Europos liaudies partijos programinė nuostata: vietoj bendrų aptakių lozungų – „turime daryti viską, kad sustabdytume, apribotume, įveiktume ir pan.“ – būtų siūlomos ir realiai įgyvendinamos konkrečios priemonės, tausojančios aplinką, bet ir nežlugdančios verslo, ypač – smulkaus ir vidutinio.
Gal galite pristatyti Paryžiaus susitarimą?
Pasaulio klimatas dėl žmogaus veiklos jau atšilo 1°C, ir toliau šyla maždaug 0,2°C per dešimtmetį. Jei nebus spartinami tarptautiniai klimato politikos veiksmai, vidutinės pasaulio temperatūros kilimas po 2060 m. gali pasiekti 2°C. Pirmieji klimato kaitos padariniai matomi jau dabar (keičiasi kritulių kiekis, vis dažniau kyla uraganų, potvynių), prognozuojamas jų intensyvėjimas.
2016 m. balandžio 22 d. pasirašiusi Paryžiaus susitarimą Lietuva kartu su kitomis 196 pasaulio šalimis susitarė siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5°C. Taip pat įsipareigota 2021–2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Valstybės susitarė kas 5 metus susiburti ir užsibrėžti ambicingesnius tikslus atsižvelgiant į mokslinius duomenis, taip pat pranešti vieni kitiems ir informuoti visuomenę, kaip jiems sekasi įgyvendinti savo tikslus. Susitarimu šalys įsipareigoja teikti nuolatinę tarptautinę paramą besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita. Siekiant palengvinti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios, švarios ekonomikos, sukurtas jos finansavimo mechanizmas. Įkurtas Inovacijų fondas tam, kad būtų išplėsta parama inovatyvioms ir ekologiškesnėms technologijoms. O Modernizacijos fondas skirtas palengvinti investicijas į energetikos, ypač anglies, sektorių, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą dešimtyje ES valstybių, daugiausia Rytų Europoje, kurių pajamos mažesnės.
Galite apibūdinti klimato kaitos prevencijos politiką?
Tikslias klimato kaitos prevencijos politikos gaires ES ateinantiems penkeriems metams nubrėš naujoji EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir jos komanda. Daug vilčių teikia jos pasiūlytas Europos žaliasis susitarimas, kuris turėtų padėti žemynui tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu. Šiuo susitarimu pirmiausia žadama atnaujinti ES taršos leidimų sistemą, kad ji apimtų jūrų sektorių, sumažinti oro linijoms skiriamus nemokamus leidimus. Nauja EK turi pasiūlyti ne vieną su aplinkosauga ir sveikata susijusį teisės aktą. Įprastai EK inicijuoja teisės aktus, kurie toliau keliauja į EP, kur yra svarstomi bei detalizuojami.
Kaip veikia ta taršos leidimų prekybos sistema?
Ji riboja sunkiosios pramonės išmetamą anglies dioksido kiekį. Bendrovės gauna fiksuotą metinį taršos leidimų skaičių kaip leidimus, kuriais gali prekiauti, kas suteikia įmonėms lankstumo. Sistema taikoma 11 000 pramonės objektų Europoje.
Ką galėtumėte pasakyti apibendrinimui apie ES ir Lietuvą?
2020-aisiais Europos Sąjungos biudžeto prioritetas – klimatas. Todėl klimato kaitos švelninimui jame numatyta daugiau lėšų. Perėjimas prie mažiau teršiančio ūkio pareikalaus nemažai investicijų. Mūsų šaliai – tai didelis iššūkis. Tačiau atitikti reikalavimus kiekvienai valstybei narei yra iššūkis. Lietuva tikrai nėra tarp atsilikėlių. Lietuvių sąmoningumas aplinkosaugos klausimu auga, požiūris į aplinkos tausojimą keičiasi, vis daugiau žmonių supranta to svarbą.