Juozas Kralikauskas gimė 1910 m spalio 9 d. (pagal senąjį kalendorių spalio 22 d.) Trakų apskrityje, Žiežmarių valsčiuje, Kareivonių kaime. Mirė 2007 metais sausio 25 d. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. Minint rašytojo mirties metines, kiekvienais metais Kietaviškių mokykloje prisimenama jo nueitas gyvenimo kelias ir kūrybinė veikla.
Apie savo vaikystę autorius rašė knygoje „Ąžuolai piliakalnyje“. Knyga išleista Toronte 1984 m. 700 egzempliorių tiražu. Perskaitysite ištrauką ir pajusite vaiko akimis matytą pasaulį ir tarsi pabuvosite Kareivonyse prieš šimtą metų.
Ištrauka iš J.Kralikausko knygos „Ąžuolai piliakalnyje“, p.7, 8,9:
„- Ir ėmė ten gyventi basas berniukas. Jis baugėjos girdėdamas, kad jei per dangų nusibraukia ugninė šluota, ar pro kapines prabėga kruvinas vilkas, ar jei šaltinis pasrūva krauju, užeis didelė nelaimė.
– Piliakalny gynėsi mūsiškiai, – sakė senelis.
– Nuo ko gynėsi?
– Nuo užpuolikų iš svetimos šalies.
– Tai kokių?
– Nuo niemčių, švedų, maskolių. Nuo piktųjų.
Ėmė darytis neramu, kad kažkur yra piktų žmonių. O dar ta pasaka apie Eglę, žalčio pačią; apie vandenį, tokį didelį, kad nė antro kranto nemayt…
– Nebūt Drebulė išdavus vardą, nebūt Žilvinas užkapotas, – sakė diedukas. – Tai ir saviškių širdies aptemimas, apakimas, vaikeli.
… Čia atsivėrė pasaulis. Sename sodžiuje, galbūt viename iš ilgiausių Lietuvoje. Plokščias akmuo palei slenkstį, šiaudastogiai, Piliakalnis.
Žiemkenčio šiaudų grėblučiai ir paukštelė virš stalo. Žirgučių galvytės virš pirkios…“
Apie rašytoją Juozą Kralikauską daug medžiagos yra Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje ir mokyklos bei Kietaviškių kaimo bibliotekose. Juk jis – mūsų kraštietis rašytojas. Dar gyvendamas Kanadoje, Kietaviškių mokyklos bibliotekai siuntė lietuvių išeivių knygų, o sugrįžęs parėmė Kietaviškių monografijos leidimą. Daugiausia rašė istorinius romanus. Ypač mėgo Mindaugo laikotarpį.
Rašytojas Juozas Kralikauskas parašė: apsakymų knygą „Septyni kalavijai“ (1937), romanus – „Urviniai žmonės“ (1954), „Šviesa lange“(1960), „Titnago ugnis“ (1962), „Mindaugo nužudymas“ (1964), „Vaišvilkas“ (1971), „Tautvidas“ (1973), „Martynas Mažvydas Vilniuje“ (1976), „Po ultimatumo“ (1980), „Mažvydas“ (1998), „Mindaugas“ (1998), „Tautvila“ (1999), „Mindaugo kapas“ (2000), „Dinastijos žūtis“ (2002), apysakas – „Įkaitę Vilniaus akmenys“ (1979), „Vėlinės“ (1988), „Įkaitę Vilniaus mūrai“ (1991), trilogiją „Titnago ugnis“ (1993), „Psichologijos įvadą“ (1993) ir „Ąžuolai piliakalnyje“ (1984).
„Kasdien ir kasdien – Piliakalnis, apaugęs ąžuolais; iš trijų šalių apsuptas didžiulio raisto, kuriame daugybė pempių ir laukinių ančių… Su saule išgindavom, nusileisdavom net iki Ąžuolijos…
O kai iš juodųjų viršūnių tekėdavo raudonas dzievuliukas, ar neatsidūsės senelis: „Jam danguj ratą, mum žemėj sveikatą…“
Dabar retai sutiksi žmogų, taip gražiai kalbantį. Kaip anksčiau kalbėjo kietaviškiečiai, galite rasti tik rašytojo knygose. Prisimindami šį istorinių romanų rašytoją, kviečiame apsilankyti Kietaviškių mokyklos ir kaimo bibliotekose ar Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejuje ir susipažinti su jo kūryba.
Danutė Gudelienė
Kietaviškių mokyklos kraštotyros muziejaus vadovė