Diskusija: kiekvienas laikmetis diktuoja naujus iššūkius

Virginija Jacinavičiūtė

Elektrėnų savivaldybė taip dirba socialinėje srityje, kad kitoms savivaldybėms yra ko pasimokyti. Taip kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, gruodžio 16 d. su darbo vizitu atvykęs į Elektrėnus. Savivaldybės tarybos salėje vyko ministro ir Socialinių paslaugų įstaigų vadovų asociacijos susitikimas-diskusija, kur gausiai susirinkę socialinės srities specialistai ir vadovai gvildeno profesinių aktualijų klausimus.
Rezultatus duoda komandinis darbas
Susitikimą pradėjo Elektrėnų socialinių paslaugų centro direkto­rė bei asociacijos narė Dalytė Kutyrevienė. Ji pasidžiaugė gausia auditorija, atvykusia iš visos Lietuvos, bei pristatė susitikimo svečius. Kartu su ministru į Elektrėnus atvyko ir jo komandos narės – Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė bei ministro patarėja Gaila Matulytė. Kad iš pirmų lūpų išgirstų socialinių paslaugų įstaigų aktualijas, pasiklausyti diskusijos atvyko Seimo narė Laimutė Matkevičienė. Seimo narė pirmoji tarė sveikinimo žodį. „Šiame darbe jūs ne naujokai, bet kiekvienas laikmetis padiktuoja vis naujus iššūkius, noriu palinkėti, kad sėkmė lydėtų sprendžiant problemas, kad savo nuoširdžiu darbu prisidėtumėte prie Lietuvos gerovės kūrimo“, – kalbėjo Laimutė Matkevičienė.
Meras Kęstutis Vaitukaitis papasakojo, kaip įsteigus Elektrėnų savivaldybę 2000 m. buvo pradėtos plėtoti socialinės paslaugos. Pirmais savivaldybės gyvavimo metais buvo įkurtas Socialinių paslaugų centras, kuris, mero žiniomis, neturėjo analogų Lietuvoje. Šiuo metu sa­vivaldybėje veikia keturios institucijos, kurios teikia socialines paslaugas. Meras gyrė socialinės srities sektoriaus darbą, kuris nuolat sulaukia įvertinimo valstybės mastu. Labiausiai meras nuogąstavo, kad nežino, ką daryti su Norvegijos fondų lėšomis renovuotu Beižionių vaikų globos namų pastatu, kuris paskutiniuosius 4 vaikus apgyvendinus butuose liks tuščias. Šį pastatą savivaldybė siūlė ir ministerijoms, ir šaulių organizacijai, bet norinčiųjų vykdyti veiklas ištuštėjusiame pastate dar neatsirado. Meras informavo, kad šiuo metu 55 Elektrėnų savivaldybės vaikai gyvena globėjų ir budinčių globotojų šeimose, 34 vaikus globoja giminaičiai. Baigdamas kalbą savivaldybės vadovas pasidžiaugė geru savivaldybės įvertinimu Savivaldybių gerovės indekse, kurį pasiekti padeda komandinis darbas. Meras pabrėžė, kad Elektrėnų savivaldybė socialinei paramai nuolat skiria apie 4 proc. nuo bendro biudžeto ir tai atitinka ministerijos rekomendacijas.

Į susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu susirinko gausus būrys specialistų

Į susitikimą su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu susirinko gausus būrys specialistų

Ministro žodis
Ministras Linas Kukuraitis­ pa­sisakydamas akcentavo, kad 2020 metų biudžetas, kuris turėjo būti priimtas kitą dieną po vizito Elektrėnuose, bus socialiai palankus, nes jame numatyta daug daugiau lė­šų socialinėms problemoms spręsti. Ministras kalbėjo, kad Vaiko teisių reforma nulėmė naujų paslaugų atsiradimą. Dėl šios priežasties susitikime daug kalbėta apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2020 m. Vaikų teisių reforma, pasak ministro, skatina ieškoti taiklesnių pagalbos formų šeimoms. Ministras kalbėjo apie Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta, kad socialinės priežiūros paslaugas galės teikti tik akredituotos įstaigos. Šiuo metu socialinės priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neturi nei akreditacijos, nei licencijavimo sistemos, todėl paslaugas gali teikti tik viešųjų pirkimų, konkursų ar projektų keliu. Akreditacija supaprastins paslaugų finansavimo sistemą. Ministerija galės skirti lėšas savivaldybėms, kurios tiesiogiai finansuos socialines paslaugas teikiančias įstaigas. Tai ypač aktualu dėl Vaikų dienos centrų veiklos finansavimo. Ministras mano, kad toks finansavimo modelis paspartintų nevyriausybinių bei privačių orga­nizacijų įsitraukimą į socialinių paslaugų teikimą, o savivaldybėms leistų labiau planuoti paslaugas.
Ministras kalbėjo apie deinstitucionalizacijos procesą, kuris Lietuvoje atneš naujovių – bus kuriami Grupinio gyvenimo namai, socialinės dirbtuvės, apsaugoti būstai ir kt. Primename, kad Vievyje taip pat planuojama kurti Grupinio gyvenimo namus, kuriuose gyvens psichinę negalią turintys asmenys. Ministras šias paslaugas apibūdino kaip tas, „kurios išbando mūsų visų tikėjimą žmonių galia – kiek mes tikime kaip visuomenė, kad šie žmonės gali gyventi tarp mūsų, savarankiškai kaip įmanoma ir netgi dirbti“.
Ministras taip pat informavo, kad ministerija ruošiasi naujam struktūrinių lėšų etapui, kuris bus orientuotas į paslaugų vystymą. Lėšos bus skirtos senstančios visuomenės problemoms spręsti, deinstitucionalizacijai bei paslaugų bendruomenėje plėtimui. Baigdamas kalbą ministras susirinkusiems parodė kišenėje turėtą Šeimos kortelę, kuri išduodama gausioms arba neįgalųjį vaiką slaugančioms ar prižiūrinčioms šeimoms. Ši kortelė garantuoja specialias lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas prekėms bei renginiams. L. Kukuraitis sakė, kad iš 50 000 galinčių turėti šeimų, ją SPIS sistemoje elektroniniu būdu užsisakė jau 13 000. Elektrėnų savivaldybėje Šeimos kortele naudojasi 39 proc. šeimų, turinčių šią galimybę.
Problematika
Bendrai aptarę socialinės srities aktualijas bei ateities iššūkius susirinkusieji dėmesį sutelkė į 12 klausimų, kuriuos Socialinių paslaugų įstaigų vadovų asociacijos nariai iš anksto numatė diskusijai. Kalbėta apie atvejo vadybos tvarkos aprašą, budinčiojo globotojo atsakomybes, Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoto asmens pareigybės formuluotę, globos centrų veiklos organizavimo tvarką, valstybės dotacijas ir galimybę nemokamai skiepyti socialinius darbuotojus.
Diskusija pradėta budinčiųjų globotojų atsakomybės tema. Akcentuota, kad budintys globotojai 24 val. per parą prižiūri vaikus, tačiau teisinės atsakomybės neturi. Lietuvoje pasitaikę atvejų, kuomet globėjai netinkamai auklėja vaikus, bet už tai jų nubausti negalima, nes teisiniu vaiko globėju yra Globos centras, o globėjas vykdo tik socialinę priežiūrą. Ministro patarėja paaiškino, kad norint tokią tvarką pakeisti, reikėtų keisti Civilinį kodeksą.
Susitikime socialinės srities atstovai išsakė nuogąstavimus, kad ministerijai keliant socialinių darbuotojų bei atvejo vadybininkų algas, nekyla Socialinės globos įstaigų kuratorių, kitaip vadovų, atlyginimai, ku­riuos savivaldybės moka iš savo biudžeto. Pasak susirinkusiųjų, tokios atlyginimų atskirties negali būti, jei žmonės turi vienodą išsilavinimą, patirtį ir panašias darbo sąlygas.
Kaip informavo Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta­ Šim­kūnienė, Elektrėnuose tokios problemos nėra, nes savivaldybė nuolat kelia atlyginimus vadovams ir jų atlyginimas nėra mažesnis nei pavaldinių.
V. Šimkūnienė pasiūlė įsteigti bendrą budinčių globotojų duo­menų bazę, kurioje būtų skelbiami laisvi globėjai. Tokia duomenų bazė praverstų, nes Elektrėnuose šiuo metu ieškoma laikinųjų globėjų kūdikiui. Šiuo metu Elektrėnuose visi globėjai užimti, todėl tenka jų ieškoti skambinant į kitas savivaldybes, bet laisvų budinčių globotojų neatsiranda.
Ministro ir socialinės paramos darbuotojų bendruomenės diskusija truko dvi valandas ir tęsėsi prie arbatos puodelio. O redakcijos žurnalistė su­skubo pakalbinti ministrą L. Kukuraitį.
Vėžiu sergantys darbingo amžiaus asmenys ligos metu turi nedarbingumą ir gauna daug mažesnes išmokas nei dirbdami. Kol vyksta gydymas, jiems tenka dažnai vykti į gydymo įstaigas, o tai kainuoja, ypač jei gyveni tolimame šalies krašte. Nors sergant gaunamos daug mažesnės pajamos, ligoniams, kitaip nei pensinio amžiaus žmonėms, netaikomos jokios lengvatos. Gal planuojama tokią tvarką tobulinti?
Žinau, kad vyriausybės lygmenyje vyksta šita diskusija. Ministerijos specialistai dalyvauja diskusijoje, bet kol kas atgarsių iš ten dar neturiu. Reikėtų pasidomėti. Darbo grupė surinkta iš įvairių ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų. Grupės nariai ieško, kaip padėti sergantiems žmonėms, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą su kuo mažesniais resursais, nes gydymo metu šios lėšos labiau reikalingos gydymo procesui.
Kitas klausimas dėl aplinkos pritaikymo neįgaliesiems. Neseniai buvo sugriežtintas Statybos įstatymas. Numatyta, kad visuose renovuojamuose namuose turi būti įrengti pandusai. Nors pandusai įrengiami, neįgalieji vistiek neturi galimybės pakilti laiptais, nes laiptinėse nėra keltuvų. Ir net iki lifto nėra kaip pakilti. Kyla klausimas, kokia nauda iš pandusų, jei nėra galimybių laiptines pritaikyti neįgaliesiems?
Renovacija turėtų būti vykdoma taip, kad žmogus, kuriame aukšte begyventų, galėtų savo namus pasiekti. Renovacijos projektuose aktyviai turėtų dalyvauti neįgaliųjų organizacijos, kad projektuotojai atsižvelgtų į neįgalių asmenų poreikius. Dabar ieškome būdų, kad projektų kontrolę prieš tvirtinimą perimtų Aplinkos apsaugos ministerija, kuri stebėtų, ar aplinka pritaikyta neįgaliesiems. Taip nebūtų pa­tvirtintas nei vienas projektas, kuris daro tik dalinę renovaciją. Atrodo, kad rasti sprendimą sudėtinga. Bet sprendimų tikrai yra, galima pasinaudoti gerąja kitų savivaldybių praktika.
Vykdama į šį susitikimą susitikau su viena aktyviausių Elektrėnų savanorių. Sužinojusi, kad bendrausiu su Jumis, ji prašė pasakyti, kad savanoriai tikisi didesnio valstybės palaikymo. Savanoriai dirba su labiausiai pažeidžiamomis socialinėmis grupėmis. Tam skiria nemažai laiko, energijos ir lėšų, nes darbui naudoja nuosavą automobilį. Savanorė domėjosi apie galimybes gauti kompensacijas kurui.
Pagal Savanoriškos veiklos įstatymą yra teisė savanoriams kompensuoti kuro išlaidas. Įstatymas tai leidžia, bet klausimas, ar organizacijos turi lėšų kompensuoti keliones ir kitus veiklos kaštus. Tokią problemą galima išspręsti per programas, kurios stiprina organizacijas, paprastai tariant, duoda resursų organizacijų veiklai vykdyti, kad jos dalį tų resursų galėtų nukreipti savanoriškos veiklos vykdymui. Yra ir kitų kaštų, kuriuos patiria organizacijos, tam specialiai yra kuriamas Nevyriausybinių organizacijų fondas ir Nevyriausybinių organizacijų veiklos įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, ir jis turėtų pradėti veikti nuo liepos 1 d. Vienos organizacijos surenka lėšų ir gali kompensuoti, o kitos ne. Tam kiek galima daugiau didiname lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, kuo įvairesni fondai ir programos, tuo daugiau resursų gali rasti daugybė Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1