Bendravimo ir susikalbėjimo stoka veisia problemas

Virginija Jacinavičiūtė

Kaip tarė vieviškiai, taip ir padarė. Negaudami atsakymų į rūpimus klausimus, aktyvūs vieviškiai rugsėjo 12 d. rinkosi į susirinkimą, kuriame nusprendė, kad atsakymų reikia ieškoti pas merą. Rugsėjo 18 d. gausus būrys vieviškių atvyko į savivaldybę mero priėmimo valandomis, nešini raštu su klausimais. Mero sekretoriatas vieviškiams buvo paskyręs pusę valandos, tačiau diskusijos užtruko kone 2 valandas, o žmonių klausimai liejosi tarsi lavina.

Dėl kultūros centro

Vievio kultūros centro vietoje stūkso tik piliakalnis, kuris liko tarsi takoskyra tarp gyventojų ir valdžios

Vievio kultūros centro vietoje stūkso tik piliakalnis, kuris liko tarsi takoskyra tarp gyventojų ir valdžios

Tarybos salėje vieviškius pri­ėmęs meras Kęstutis Vaitukaitis apgailes­tavo, kad žmonių atėjo tiek daug, o laiko jiems skirti daug negalįs dėl kitų žmonių, laukiančių priėmimo. Meras sakė būtų buvę geriau, jei būtų surengtas Vievio bendruomenių ir mero susirinkimas. Tačiau darbo­tvarkę pavyko pertvarkyti taip, kad meras žmonėms atrado gerokai daugiau laiko nei planuota. Pirmiausiai nuskambėjo klausimas dėl dabartinio Vievio kultūros centro likimo. Rugsėjo pradžioje buvo pareikalauta nutraukti pastato, esančio Bažny­čios g. 4, panaudos sutartį, kurią Vievio kultūros centras su savivaldybe buvo sudaręs iki 2022 metų. Sutartį nutraukti prireikė, nes šiame pastate norima vykdyti socialinių paslaugų plėtros projektą. Norint atitikti projekto reikalavimus, patalpos turi būti nenaudojamos. Laikinai Kultūros centro direktorės pareigas einanti Rasa Kanašonkienė sutarties nutraukti nesutiko motyvuodama tuo, kad be patalpų Kultūros centras negalės tinkamai veikti – nei paraiškų projektams teikti, nei sutarčių su tiekėjais pratęsti. Atsakydamas į klausimą, meras dar kartelį pakartojo, kad savivaldybės administracija garantuoja, jog kol nebus pastatytas kultūros centro pastatas, darbuotojai galės dirbti dabartinėse patalpose, tačiau ši garantija niekaip neįtikina R. Kanašonkienės ir kitų darbuotojų, nes neturi teisinės ga­lios – norint pratęsti sutartį su elektros tiekėjais reikia ne garantijos, o patalpų panaudos sutarties. Kultūros darbuo­toja R. Kanašonkienė rep­likavo, kad prasidėjus darbams, Kultūros centro darbuotojai vis tiek turėtų kažkur išeiti, o apie tai, kur galėtų glaustis kultūros darbuotojai, niekas nekalba. Meras įtikinėjo, kad projektas taip greitai nebus pradėtas įgyvendinti, todėl vieviškiams neverta nerimauti, tačiau po viso pokalbio darbuotojai visai nepasijuto ramiau ir toliau sako, kad atėmus vienas patalpas, turi būti duodamos kitos.

Optimistinis planas

Elektrėnų savivaldybės admi­nistracija projekto paraišką Elek­trėnų savivaldybės vietos veiklos grupei pateikė pagal 2016–2023 metų strategiją. Šiuo metu Vietos veiklos grupė vertina paraišką ir tai gali užtrukti iki 2 mėn. Jei VVG paraiškos neatmes, ji keliaus į Nacio­nalinę mokėjimo agentūrą, kurioje paraiška bus toliau vertinama. Dėl šių priežasčių negalima tiksliai pasakyti, kada Bažny­čios gatvėje 4 galėtų prasidėti darbai. Darbus savivaldybė planuoja atlikti per trejus metus ir tie darbai turi būti atlikti iki strategijos pabaigos, t.y. iki 2023 metų. Kaip sakoma patarlėje, kad avis liktų sveika, o vilkas sotus, vėliausiai iki 2020 metų turėtų iškilti naujas Vievio kultūros centro pastatas. Tuo­met kultūros darbuotojams niekur nereikėtų kraustytis. Tačiau žinant, kad dar nė viena pamatų plyta nepadėta, o rangovo konkursas įvyks tik kitą savaitę, o po konkurso turės praeiti dar dvi savaitės konkurso apskundimui teismui, sunku tikėti, kad pavyks įgyvendinti tokį optimistinį planą. Pavyzdžiui, Elektrėnų viešoji biblioteka buvo statoma 3 metus, bet kažin, ar Vievio kultūros centras galėtų taip greitai išdygti, ypač žinant tai, kad nėra reikiamų lėšų statyboms. Taigi panašu, kad Vievio kultūros centro darbuotojai nerimauja nebe pagrindo. Neturint įstaigai registracijos adreso, jie nebegalėtų teikti paraiškų net tęstiniams projektams, kurių taip gausiai vykdo Kultūros centras ir į kuriuos įtraukiamos Vievio bendruomenės.

(Ne)reikia

Bažnyčios gatvėje, kur dabar veikia Kultūros centras, planuo­jama vykdyti projektą „Socialinių paslaugų plėtra neįgaliesiems Vievyje“. Kultūros centro darbuotojai pabrėžia, kad jie neturi nieko prieš neįgaliųjų integraciją ir tik nori, kad būtų suteiktos naujos patalpos. O buvusi Vievio neįgaliųjų bendrijos pirmininkė Marytė Pacevičienė apie paslaugų neįgaliesiems plėtrą turi savo nuomonę. „Ne patalpų Vievyje reikia, o paslaugų gavėjų“ – kalbėjo M. Pacevičienė merui. Pasak vieviškės, 15 metų buvusios­ pirmininke, išnaudojus dabartines, prieš keletą metų neįgaliesiems pritaikytas patalpas EKŪ pastate, vietos viskam būtų pakankamai. Dabar neįgaliųjų patalpos užverstos supuvusiais bananais ir pasibaigusio galiojimo duona, tačiau ne to reikia neįgaliesiems, o bendravimo, renginių, išvykų. Pasak M. Pacevičienės, pagrindinis šių paslaugų tiekėjas – Vievio kultūros centras, kuriame vyksta koncertai, spektakliai, veikia Vievio TAU, organizuojami anglų kalbos kursai ir t.t. Savo kalbą M. Pacevičienė iliustravo skaičiais, klausdama, ar reikia plėsti paslaugas neįgaliesiems, jei per metus Neįgaliųjų draugija suteikia 200 paslaugų ir prisiminė metą, kai neįgaliųjų draugija veikė Vilniaus gatvėje. Tuomet draugija turėjo vieną kabinetą, kuriame ir skalbė, ir masažuodavo, o per metus suteikdavo 1500 paslaugų.

Bendruomenės namai

Padiskutavę apie Kultūros centrą, vieviškiai uždavė klausimą apie geltonąjį namelį prie Vievio Jurgio Milančiaus pradinės mokyklos. Taip vieviškiai vadina pastatą, kuris ką tik buvo restauruotas ir greitai čia galės įsikurti bendruomenės. Vieviškiai iki susirinkimo apie šį pastatą buvo girdėję įvairių gandų, todėl bendruomenės „Aktėvystė“ narė Agnė Landžiūtė mero klausė, ar jau gali seniūnijos bendruomenės šiame pastate registruoti buveinės adresą?
Į klausimą atsakė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Danutė Aleksiūnienė, kuri paaiškino, kad jau nebėra kliūčių užsiregistruo­ti naujuose bendruomenių namuo­se. Nors projektas dar nėra baigtas, tačiau Centrinė projektų valdymo agentūra leido bendruomenėms ar nevyriausybinėms organizacijoms kurtis naujose patalpose. Pasak D. Aleksiūnienės, šiuose namuo­se galės užsiregistruoti 4 Vievio miesto bendruomenės, kurios neturi patalpų. Bendruomenės turi rašyti prašymus Vievio seniūnui, nurodydamos, kuriomis dienomis, kiek laiko naudosis patalpomis. Seniūnas privalės suderinti patalpų naudojimosi laiką. Jau spalio viduryje planuojama Vievyje daryti susirinkimą su gyventojais, seniūnu bei savivaldybės atstovu ir dar kartą suderinti, kokia tvarka bus galima naudotis bendruomenės namų patalpomis.

Kiti reikalai

Pasinaudodami mero skirtu laiku, vieviškiai vieną po kito uždavė rū­pimus klausimus. Vieviškė Audronė Davidavičienė klausė, kada Vievyje bus įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kada bus pažaboti vieviškiai, nuotekas išleidžiantys į ežerą? Meras sakė, kad net per rinkimus nežadėtų, kad lietaus nuotekos bus sutvarkytos, nes Vievis yra per mažas miestas, kad galėtų pretenduoti tokiam darbui gauti projektinių lėšų. Į antrąjį klausimą meras taip pat ne daug galėjo atsakyti, tik ragino pačius vieviškius būti budrius, stebėti kaimynus ir pranešti apie pažeidimus.
Daug klausimų nuskambėjo dėl problemų keliuose. Kęstutis Dringelis akcentavo, kad reikia statyti greičio ribojimo ženklus Liepų gatvėje. Česlovas Pupalaigis priminė būtinybę nutiesti šaligatvius Semeliškių gatvėje. Meras sakė, kad vyksta derybos su Kelių direkcija, tačiau geromis žiniomis negalėjo pasidalinti. A. Davidavičienė perspėjo apie greitį mėgstančius jaunuolius, lakstančius Trakų gatve stadiono link. Dauguma vieviškių negailėjo kritikos Vievio seniūnui Zenonui Pukėnui, kurį, sakė, labai sunku rasti seniūnijos pastate. Vieviškiai jaučia, kad neturi jokio seniūno palaikymo, nes jis dažniausiai nereaguoja į prašymus, liūdna vieviškiams, kad ir bendruomenių susirinkimuo­se seniūno beveik niekada nemato. Kad nėra patenkinti seniūno darbu, vieviškiai sakė ir merui. Meras, išklausęs vieviškių nuomonę, gynė savo bendrapartietį, sakydamas, kad yra ir kitokių nuomonių.
Susitikime su meru vieviškiai­ reikalavo daugiau viešumo, kad ne­reikėtų spėlioti ir kliautis gandais. Ne visi turi galimybę sekti tarybos posėdžius, todėl jie norėtų, kad gyventojams aktuali informacija būtų skelbiama spaudoje nors keliais sakiniais.

Susiję tekstai

Vienas komentaras "Bendravimo ir susikalbėjimo stoka veisia problemas"

  1. QFC wiki says:

    A tax exempt nonprofit, TFA reported annual working surpluses of
    $35 million, $114 million and $37 million in its last threee federal filings. http://navarrodelgado8.blog5.net/2837010/outrageous-which-supermarket-is-best-suggestions

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Komentuoti: QFC wiki Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1