Ar Kremliaus propaganda būna tik rusų kalba?

 Penkiasdešimt ketverių me­­tų Rita iš Vilniaus kartas­ nuo karto žiūri rusišką televiziją. Labiausiai jai aktua­lu pramoginės laidos – įvairūs dainų konkursai, šventiniai koncertai ar meniniai filmai. „Gimiau ir užaugau tarybiniais laikais, nors nejaučiu didelės nostalgijos jiems, bet kadangi rusų kalba yra vienintelė mano užsienio kalba, todėl tikrai mėgstu pasižiūrėti rusiškas programas. Politika nesidomiu, tokio pobūdžio laidų nežiūriu, todėl manau, kad kultūrinės nėra blogai“, – pokalbį pradeda pašnekovė.

Mano, kad atskiria

dr. Andrius Šuminas

dr. Andrius Šuminas

Rita puikiai žino, jog dauguma rusiškų kanalų yra propagandiniai. Būtent todėl vengia žiūrėti žinias rusų kalba. „Žinoma, man jos mažai ir aktualios. Gyvenu Lietuvoje, labiau domiuosi šalyje vykstančiais įvykiais. Bet porą kartų esu užmetusi akį ir į rusiškas žinias. Tai taip, tiek vyras, tiek aš esam pastebėję netikrų naujienų ženklų – kai apie Baltijos šalis buvo atsiliepta visai ne taip, kaip yra iš tiesų. Apie mūsų ekonomiką, kad gyvename blogai“, – tei­gia pašnekovė. Be to, ji mano, kad rusų kultūrą nuo politikos reiktų atskirti.

Feisbuke rusiškų kanalų nevartoja

Vilnietė prieš kelerius metus su­sikūrė profilį ir feisbuke. Laisvalaikiu ji dalinasi nuotraukomis, skaito naujienas, seka patinkančius žymius žmones, ieško įvairių receptų, kartais dalyvauja konkursuose. „Socialiniuose tinkluose rusų kalba nieko neskaitau. Kažkaip nieko įdomaus nesu radusi. Vis tik daugiausia draugai dalinasi informacija lietuvių kalba. Tad manau, čia propaganda tikrai negali paveikti“, – tikina pašnekovė.

Nepriklauso nuo kalbos           

Vilniaus universiteto Komuni­kacijos fakulteto Skaitmeninių me­dijų tyrimų laboratorijos vedėjas, daktaras Andrius Šuminas atkrei­pia dėmesį, jog propagandai neturi reikšmės kalba. Žinoma, rusiški propagandiniai kanalai yra labiau angažuoti. Bet Kremliaus ruporai taip pat nesnaudžia ir vis daugiau tiek netikrų naujienų, tiek rusų „trolių“ komentarai yra lietuviški. 

Neskiria ilgametės propagandos nuo fake news

Komunikacijos eksperto tei­gimu, visuomenė vis dar neskiria klasikinės propagandos nuo socialiniuose tinkluose pasirodančių fake news (lietuviškai – netikrų naujienų ). „Propagandiniai kanalai nėra tas pats, kas netikros nau­jienos. Ten propaganda beriama metai iš metų ir taip žmogui plaunamos smegenys. Be to, dažniausiai tie televizijos kanalai yra žinomi ir juos ekspertai vertina kaip propagandinius, nepatikimus“, – sako A. Šuminas.

Atrodo kaip tikros

O netikros naujienos nebūtinai pasirodo tik propagandiniuose kanaluose. Jos kaip tik dažniausiai siekia tikslo pakliūti į tradicines, patikimas žiniasklaidos priemones. „Visų pirma, netikros naujienos būna skelbiamos naujienų portaluose – klonuo­se. Jie atrodo vizualiai panašiai kaip kiti šalies žinomi portalai, o kartais net ir pavadinimai skamba panašiai“, – tei­gia mokslų daktaras. Be to, kartais melagingos naujienos pakliūva ir į patikimus naujienų portalus. Anot A. Šumino, tiesiog žurnalistai dėl per greito tempo ir didelio kiekio informacijos patys suklysta ir pra­leidžia netikras naujienas.

Kultūros negalima atskirti

Yra sakančių, jog nereikia maišyti kultūros ir politikos, visgi Rusija abu šiuos dalykus naudoja kaip vienas kitą papildantį įrankį. „Būtent dažnai rusų pramoginėse laidose, konkursuose, pasirodo ir Pabaltijo šalių atstovai. Siekiama parodyti, kad tautos glaudžiai bendrauja, jog rusai draugai, silpnųjų globėjai. Kartais tokiose laidose net galima išvysti, neva, mūsų gyventojai skundžiasi gyvenimu, draugyste su Vakarais“, – sako mokslininkas.

Svarbus medijų raštingumas

Norint atpažinti įvairias propagandos formas šiais laikais kaip niekada svarbus medijų raštingumas. Tai gebėjimas kritiškai vertinti naujienas, jų šaltinius, tikslus. Pasak A. Šumino, neužtenka žinoti vien sąrašą propagandinių kanalų tokių kaip „Sputnik“ ar „Pervyj Baltijskij“. Šiuolaikinis vartotojas turėtų mokėti, gebėti tikrinti informaciją – ar tikrai viena ar kita žinia yra publikuojama ir kituose kanaluose, kas autorius, ar naujienų veikėjai yra tiksliai cituojami, ar tekste nėra tokių apibendrinančių frazių kaip „daugelio nuomone“, „ekspertų teigimu“.
„Be to, medijų raštingumas, kaip ir bet kas gyvenime, yra nuolat ugdomi ir priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, sukaupto žinių bagažo“, – pokalbį baigia pašnekovas.

 

 

 

 

 

 

Užs. 1835

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1