Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuo­jantis dviem būdais. Organizmo­ apsauga atsiranda natūraliai ­persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama ­vakcinacijos būdu.
Skiepijimas – vienas di­džiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją ­vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Specialistė Eglė Savickienė ragina suprasti, kad vakcinos yra vaistinis preparatas, tad gali pasireikšti šalutinis poveikis, tačiau tai nėra pavojinga gyvybei ir padeda išvengti tikrai sunkių ligų.
Asmeninio archyvo nuotr.

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme­ susidaro apsauginiai imuniniai ­mechanizmai ir imuninė atmintis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos spe­cialistė Eglė Savickienė akcentuo­ja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imuni­tetas. Dažniausiai pasireiškiančios­ reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“

Toksinių vakcinų nebūtų leidžiama naudoti

Visame pasaulyje skiepais kasmet nuo tymų apsaugoma 2,7 mln. žmonių, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo.
Žmogus, kuriam yra suteikta ­teisinga informacija apie skiepus, neturi pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Vis dėlto, visuomenėje sparčiai plintanti dezinformacija atgraso gyventojus nuo vaikus ir suaugusiuosius apsaugančio skiepijimosi ir tokiu būdu jie prisiima ligos užsikrėtimo, platinimo ar net mirties rizikas.

Vakcinomis yra apsaugomas ne tik pasiskiepijęs žmogus, tačiau sukuriama saugi aplinka ir kitiems, sustabdomas tam tikrų ligų plitimas. „Santarvės“ redakcijos archyvo (Eltos) nuotr.

Dažniausiai dezinformacijos srau­te pasitaikantis teiginys, kad skiepai sukelia infekcines ligas, – neteisingas. Specialistė E. Savickienė, kalbėdama apie sukeliamos ligos ir šalutinio poveikio skirtumus, teigia, jog skiepai infekcinių ligų nesukelia, tačiau naudojant gyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, kai kuriems asmenims gali pasireikšti šalutinis vaistinio preparato poveikis ir konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomai, bet toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nesukelia.
Mitas yra ir tai, jog nuo visuo­menės slepiama, kad skiepuose yra gyvsidabrio, aliuminio ir formal­de­hido. Vakcinų klinikinių tyrimų me­tu yra užtikrinamas preparatų sau­gu­­mas ir efektyvumas ir tik tokias ­vakcinas leidžiama naudoti. Atsi­žvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imu­ninių vaisti­nių preparatų charak­teristikų santraukomis, minė­tuose preparatuo­se pagalbinių cheminių medžiagų – gyvsidabrio, konservanto tiomersalio – nėra.
Aliuminio bei formaldehido che­minių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį. Vakcinų sudėtyje esantys aliuminio junginiai yra naudojami daugelį dešimtmečių ir nėra jokių mokslinių įrodymų apie jų sukeliamą neigiamą poveikį sveikatai. Šie junginiai naudojami kaip adjuvantai tam, kad vakcina sukel­tų imuninį atsaką ir būtų imunogeniška. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų. Jei vakcinų sudėtyje būtų toksinės, kancerogeninės medžiagos ir vakcinos galėtų lemti neigiamą poveikį sveikatai, jos tiesiog negalėtų būti registruotos ir leistos naudoti.

Vakcinos sukuria saugią aplinką visuomenei

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Pasitelkiant skiepus, pasaulyje prieš 40 metų buvo eradikuoti raupai, kasmet ­nusinešdavę po kelis milijonus aukų, Europos regione eliminuoti tymai ir gerokai sumažėjęs sergamumas kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.
„Svarbiausia suvokti, jog vak­cinomis yra apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visuomenei“, – atkrei­pia dėmesį E. Savickienė.

 

 

 

 

 

Užs. 1937

Komentarai:

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Savasties beieškant

Šimtmečio portretai

Sportas