XVI–XVII a. menantis Abromiškių dvaro kompleksas, tikėtina, vėl taps savivaldybės traukos centru
Virginija Jacinavičiūtė
Ten, kur piliakalniai remia dangų, o pilkapiai slepia praeitį, atsiveria Lietuvos istorijos veidas. Tai ne vien senovės liekanos – tai gyvas pasakojimas apie žmogų, kuris statė, gynė, kūrė ir tikėjo. Žmogų, kurio pėdsakai neišsitrynė net po tūkstančių metų, tik persikėlė į kitą kalbą – žemės, akmens ar kaulo.
Archeologiniai radiniai šiandien tampa raktu į tą pasaulį, kuriame nebylus paveldas virsta balsu, o žemė – atminties knyga. Vienos detalės leidžia mums pažinti kasdienybę – moliniai puodai, įrankiai, papuošalai, kitos atskleidžia bendruomenių dvasinį pasaulį, apeigas, žvilgsnį į mirtį ir anapusybę. Kiekvienas radinys – tai laiko gija, įsipinanti į mūsų dabartį.
Ši publikacija kviečia keliauti per laikmečių mozaiką – aplankyti piliakalnius, pažvelgti į pilkapius ir kapinynus, iš arčiau prisiliesti prie to, ką žemė sugebėjo išsaugoti, nepaisant laiko tėkmės.
Kapinynai – praeities liudytojai
Kultūros vertybių registre įrašytos 136 Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės. Elektrėnų savivaldybėje yra 7 kapinynai, 13 senovės gyvenviečių, 8 mitologinio paveldo objektai, 6 dvarai ir dvarvietės, 6 bažnyčios, 2 cerkvės, keletas istorinio, memorialinio, urbanistinio, taip pat gamtos paveldo objektų. Gausumu išsiskiria kalnuoti objektai – 9 į Kultūros paveldo registrą įtraukti piliakalniai, 26 pilkapiai ir pilkapynai.
Vienas anksčiausiai savivaldybėje išsamiai tyrinėtų objektų – Bajorų kapinynas, kurį nuo 2006 m. tyrinėjo archeologo Vykinto Vaitkevičiaus vadovaujama Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto ir Kaišiadorių muziejaus archeologinė ekspedicija. Tyrinėjimai atskleidė, kad mūsų kraštuose žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu arba viduriniajame akmens amžiuje.
Ugnies nepaliesti kaulai bronzos amžiuje ir perdegę kauliukai ankstyvaisiais viduramžiais buvo skandinami senojo Švenčiaus ežero vandenyje. Aptikti žmonių kaulai su mėlyno stiklo karoliukais. Įdomu tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracija sumanė puikų būdą, kaip kapinyne rasti karoliukai gali tapti savivaldybės reprezentavimo objektu. Karoliukų pavyzdžiu buvo sukurtos vazos, kurios dovanojamos savivaldybės žmonėms ir svečiams įvairių švenčių ir jubiliejų progomis.
Kapinyne taip pat rasta lietuviška „ПЕЧAT“ tipo moneta. Moneta priskiriama Vytauto valdymo laikotarpiui, kai Lietuva jau buvo krikščioniškas kraštas. Degintinis kapas ir įkapėse rastas krikščioniškas kryželis žymi skirtingų religijų sankirtą.
Mirusiųjų laidojimo vietoje, kurią galima pavadinti kolektyvine kapaviete, per trejus tyrimų metus surasta daugiau kaip 9 kg degintinių kaulų ir beveik 2 tūkst. metalinių (žalvarinių, geležinių, alavinių ir kitų) įkapių. Tame pačiame sluoksnyje rasta ir 5 tūkstančiai keramikos šukių. Bajoruose surasta aukojimo vieta yra ypač retas išlikęs archeologijos paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Archeologų tyrinėjama aukojimo vieta prie Briaunio ežero yra pirmoji ir vienintelė tokia Lietuvoje. Iš viso surastos dvi dešimtys paaukotų dirbinių, tarp kurių daugiausia kirvių ir jų fragmentų, ietigalių, strėlių antgalių, vieno kalavijo dalys.
Nauji atradimai
Per šimtmečius vietovės labai pasikeičia, todėl archeologams nelengva atrasti vertingas tyrinėjimų vietas. Neretai radimvietės atrandamos atsitiktinai – statant kelius, kasant pamatus, ariant laukus ar net vaikštant miške. Tokia praktika ne kartą pasitvirtino ir Elektrėnų savivaldybėje. Kaip pasakojo Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas Vaidas Andriejauskas, įdomūs pilkapynai atrasti tiesiant išvažiavimą į autostradą, piliakalnis atrastas sodinant mišką ir pan. O prieš keletą metų reikšmingi paveldo objektai atrasti tiesiant dujotiekio trasą.
Kaip sako V. Andriejauskas, dauguma nekilnojamų kultūros vertybių savivaldybėje sunkiai pasiekiamos automobiliais, tačiau pėsčiomis visi objektai pasiekiami. Juos pažinti padeda sparčiai savivaldybėje populiarėjantys pėsčiųjų žygiai. Minint miesto 65-erių, o savivaldybės 25-erių metų sukaktis kiekviena seniūnija rengia žygius, kurie suteikia galimybę geriau pažinti kraštą, kilnojamas ir nekilnojamas krašto kultūros vertybes.
E. K. Tiesiant Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį savivaldybėje buvo atrasti archeologiniai objektai. Kiek jie reikšmingi?
V. A. Tiesiant LLDJ dujų tiekimo magistralę Elektrėnų savivaldybėje, Lietuvos istorijos instituto archeologai 2020 m. atliko tyrimus, atskleidusius reikšmingus senovės paveldo objektus: Mijaugonių, Tarbiškių, Kakliniškių gyvenvietes ir Kakliniškių senkapį.
Mijaugonių senovės gyvenvietėje (Kietaviškių sen.) aptiktas bronzos amžiaus pabaigos (VIII–IV a. pr. Kr.) archeologinis sluoksnis su 343 radiniais – lipdytine keramika, titnago nuoskalomis ir retu mėlynu stiklo karoliu, rodančiu trumpalaikę specifinės veiklos stovyklą. Tarbiškių gyvenvietėse (Vievio sen.) ištirtos dvi bronzos amžiaus vidurio (XI–IX a. pr. Kr.) aukštumėlės, kuriose rasta 426 titnago, 341 keramikos šukė, akmens dirbinių ir kultūrinių augalų (soros, miežiai) liekanų, atspindinčių neolito ir bronzos amžiaus veiklą. Kakliniškių gyvenvietės (Elektrėnų sen.) atskleidė keturias zonas: Kakliniškės 1 – neolitinė periferija su titnaginiais įrankiais; Kakliniškės 2 – vėlyvojo bronzos amžiaus (XI–X a. pr. Kr.) ribinė zona; Kakliniškės 3 – nevienalaikis sluoksnis (bronzos amžius–XVIII a.); Kakliniškės 4 – ilgalaikis apgyvendinimas (VIII–V a. pr. Kr. ir III–XIV a.) su 22 150 keramikos šukių, geležies šlaku, molio tinku ir javų liekanomis. Kakliniškių senkapyje (Elektrėnų sen.) rasti 7 XVI a. griautiniai kapai su retais įkapiais (peilis, denaras, žiedai) ir vaikų kaulais, rodantys trumpalaikę laidojimo vietą.
Šie atradimai reikšmingi, nes atskleidžia ilgą dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritorijos apgyvendinimo istoriją nuo neolito iki istorinių laikų, pabrėžia infrastruktūros projektų poveikį archeologiniam paveldui ir žvalgymų svarbą, leidžiančią išsaugoti unikalius radinius, praturtinančius Lietuvos priešistorės ir viduramžių supratimą.
E.K. Kur šie eksponatai laikomi?
V. A. Eksponatai, surasti tiesiant dujų tiekimo magistralę Elektrėnų savivaldybėje, yra laikomi Lietuvos muziejų kolekcijose. Deja, Elektrėnų krašto muziejus kol kas negali jų saugoti, nes neatitinka griežtų reglamentų.
E. K. Ar dažnai vykdant žemės darbus aptinkama archeologinių radinių? Gal yra ir kitų unikalių pavyzdžių Elektrėnų savivaldybėje?
V.A. Archeologinių atradimų dažnumas atliekant požeminius kasimo darbus Lietuvoje priklauso nuo vietovės istorinio konteksto ir ankstesnių tyrimų. Tai nėra vien atsitiktinumai – daugelyje šalies regionų, ypač turinčių seną apgyvendinimo istoriją, tokių radinių pasitaiko reguliariai, nes požeminiai darbai neišvengiamai paliečia kultūrinius sluoksnius. Naujausi Elektrėnų savivaldybės archeologiniai radiniai yra Barčių piliakalnis (Vievio sen.), dešimtasis piliakalnis savivaldybės teritorijoje. Taip pat žinau, kad archeologai, tirdami šalia Elektrėnų statomo logistikos centro teritoriją, aptiko įvairių archeologinių radinių, įskaitant skirtingų laikotarpių karių uniformų sagas ir kitus objektus.
E. K. Važiuojant po Lietuvą dažnai matome nuorodas į pilkapius, piliakalnius. Nekilnojamų kultūros vertybių Lietuvoje, atrodo, gausu, bet Elektrėnų savivaldybėje tokių piliakalnių ir pilkapių, kuriuos patogu apžiūrėti, nėra daug. O gal tik toks įspūdis susidaro?
V.A. Elektrėnų savivaldybė galbūt nėra labiausiai pastebima kalbant apie architektūrinį paveldą, tačiau įspūdis, kad čia trūksta nekilnojamų kultūros vertybių, yra klaidingas. Mūsų kraštas pasižymi įvairiu paveldu – turime piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių liekanų, dvarviečių ir kitų objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą. Vis dėlto daugelis šių objektų nėra lengvai pastebimi pravažiuojant. Dėl prabėgusių amžių, gamtos poveikio, žmogaus veiklos ar tiesiog vietovės specifikos – mūsų savivaldybė yra gana miškinga – šie paveldo objektai dažnai slepiasi miškuose ar yra matomi tik įgudusiam specialistui. Tai nereiškia, kad jų vertė mažesnė – priešingai, jie pasakoja unikalią Elektrėnų krašto istoriją. Piliakalniai buvo svarbūs ne tik kariniu, bet ir politiniu, religiniu bei kultūriniu požiūriu – jie dažnai buvo vietos valdovo centras ar bendruomenės susitelkimo vieta.
E. K. Kiek piliakalnių ar pilkapių šiandien yra pasiekiama lankytojams?
V. A. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra žinoma apie 10 piliakalnių, iš kurių 5 – Balandiškių, Beižionių, Kalninių Mijaugonių, Paalkių ir Žuvyčių – yra reguliariai prižiūrimi savivaldybės administracijos, kuri du kartus per metus organizuoja jų šienavimą.
Kalbant apie pilkapynus, Elektrėnų savivaldybėje yra nemažai šių objektų. Tačiau ne visi pilkapynai yra pritaikyti lankymui – dauguma jų yra miškingose vietovėse, apaugę krūmais ar medžiais, o daugelis apgadinti žmogaus veiklos. Lengviausiai lankytojams pasiekiami yra Panerių miške esantys pilkapiai, kuriuos prižiūri Valstybinė miškų urėdija. Šioje vietoje rasite aiškias rodykles ir kitą reikalingą informaciją. Be to, Elektrėnų savivaldybės administracija šiuo metu tvarko Gojaus miške esantį pilkapyną, kuris netrukus taip pat bus pritaikytas lankytojams.
E. K. Prieš kurį laiką buvo atrastas Barčių piliakalnis. Vievio ataskaitiniame susirinkime buvo užsiminta, kad piliakalnį planuojama atverti visuomenei. Kokį kelią reikia nueiti, kad šis piliakalnis galėtų būti lankomu objektu?
V.A. Barčių piliakalnis atrastas 2023 m. istorijos žinovo Gyčio Juodėno tarp Vievio ir Lazdėnų, šalia Dekio ežero, valstybinio miško teritorijoje. Šiuo metu Barčių piliakalnis yra ankstyvojoje tvarkybos planavimo stadijoje, todėl visuomenei jis bus atvertas dar negreitai. Procesas gali užtrukti kelerius metus, priklausomai nuo finansavimo, tyrimų apimties ir institucijų koordinacijos. Nepaisant to, Elektrėnų savivaldybės administracija yra pasiryžusi šį unikalų objektą paversti dar vienu krašto traukos centru.
E.K. Gal Jums žinoma, kokie radiniai buvo rasti šiame piliakalnyje?
V.A. Remiantis pirminiais žvalgomaisiais tyrimais, piliakalnio aikštelėje buvo aptikta molinių šukių, molinio tinko liekanų ir degėsių. Kadangi piliakalnis dar nėra išsamiai kasinėtas, detalesnė radinių analizė bus įmanoma tik atlikus papildomus archeologinius tyrimus.
E. K. Kaip manote, kokios visuomenei dar nežinomos nekilnojamos kultūros vertybės turi daugiausiai potencialo? Kokia savivaldybės nekilnojama kultūros vertybė Jums daro didžiausią įspūdį?
V. A. Manau, kad didžiausią potencialą tarp visuomenei dar mažiau žinomų Elektrėnų savivaldybės nekilnojamų kultūros vertybių turi mūsų piliakalniai. Šie objektai dažnai išsidėstę vaizdingose gamtos apsuptyse – šalia ežerų, miškų ar upių. Tai suteikia jiems unikalaus žavesio ir galimybę tapti traukos centrais tiek vietos gyventojams, tiek turistams. Tačiau jų prieiga dažnai yra iššūkis: daugelis piliakalnių yra sunkiai pasiekiami automobiliu, o tai riboja lankymą tiems, kurie negali įveikti didesnių pėsčiųjų atstumų. Be to, kai kurie piliakalniai yra apsupti privačių sklypų ar net patenka į privačias teritorijas, todėl kyla sunkumų įrengiant viešus praėjimus ar užtikrinant lankytojų prieigą.
Asmeniškai man didžiausią įspūdį daro atgimstantis Abromiškių dvaras. Šis objektas yra išskirtinis ne tik savo architektūrine ir istorine verte, bet ir dėl neįtikėtino dvaro valdytojų atsidavimo. Jau daugiau nei 20 metų jie skiria savo laiką, lėšas ir širdį, kad atkurtų šį XVI–XVII a. menantį dvaro kompleksą, kuris kadaise buvo svarbus regiono kultūros ir ūkio centras. Jų pastangos jau duoda vaisių: dvaras po truputį virsta gyvu paveldo objektu, traukiančiu lankytojus. Neabejoju, kad artimiausiu metu Abromiškių dvaras taps vienu lankomiausių Elektrėnų savivaldybės objektų, siūlančių ne tik istorijos pažinimą, bet ir kultūrinius renginius ar edukacines programas. Šis dvaras yra puikus pavyzdys, kaip asmeninė iniciatyva ir meilė paveldui gali prikelti naujam gyvenimui net ir apleistą objektą.
E. K. Kokia šiuo metu yra svarbiausia Elektrėnų savivaldybės aktualija paveldosaugos srityje?
V.A. Vienas reikšmingiausių ir visuomenei svarbių projektų, šiuo metu vykstančių Elektrėnų savivaldybėje, yra susijęs su mūsų krašto istorinio atminimo išsaugojimu. 2024 m. žiemą Elektrėnų savivaldybės administracijos lėšomis buvo atlikta partizano palaikų ekshumacija. Šiuo metu Valstybinė teismo medicinos tarnyba, taip pat finansuojama savivaldybės, atlieka DNR tyrimus, siekdama nustatyti partizano tapatybę.
Po tapatybės nustatymo mero potvarkiu bus sudaryta speciali palaikų perlaidojimo komisija, į kurią įeis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų atstovai. Komisija nuspręs, kur ir kada partizano palaikai bus garbingai perlaidoti, užtikrinant deramą ceremoniją ir atminimo įamžinimą.
Ačiū už pokalbį.
Redakcijos ir pašnekovo nuotr.