Vievis – 2022-ųjų m. Mažoji kultūros sostinė. Interviu su Vievio kultūros centro direktore Audrone Stepankevičiūte

Vievis ateinančiais metais savivaldybę garsins visoje Lietu­voje – Vievio kultūros centro dar­­buotojai kartu su bendruomenė­mis padirbėjo taip, kad Lietuvos mažųjų sostinių atrankoje išrinktas buvo Mažąja kultūros sostine. Kaip ir kodėl tai atsitiko, papasakoti paprašėme projekto iniciatorės A. Stepankevičiūtės.

Kaip kilo idėja bandyti ­siekti, kad Vieviui būtų suteiktas toks vardas?

Nežinau, kaip man ši idėja kilo, bet kirbėjo gana seniai. Džiaugiuosi, kad šiai idėjai entuziastingai pritarė ir Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Šiuo projektu intensyviai domiuosi jau porą metų. Bendrauju su 15 buvusių kultūros sostinių atstovais iš įvairių Lietuvos regionų. Domiuosi jų veikla. Projektą galėjome parašyti jau prieš dvejus ar trejus metus, bet Mažosios sostinės vardą norėjome gauti būtent 2022 metais, nes būtent kitąmet švęsime Vievio vardo paminėjimo 500 metų sukaktį. Žmonės kartais klausia, kaip tai gali būti, jeigu prieš dvejus metus Vievio miesto aikštėje atsirado užrašas „Vieviui 480“. Taip, užrašas teisingas, nes Vievio miestelis paminėtas 1539 m., bet Vievio vardas, kaip Vievio dvaras, minimas nuo 1522 m. Todėl buvo labai svarbu būtent 2022 m. gauti Mažosios sostinės vardą. Mes labai džiaugiamės, kad pavyko įveikti konkurentus, nes tikrai nebuvome vieni, pateikę paraišką nuo Vilniaus apskrities.

Ką galėtumėte papasakoti apie Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektą?
Programa pradėta 2015 metais. Tuomet Naisių (Šiaulių r.) bendruomenės iniciatyva šis mies­telis tapo Mažąja sostine. 2016-2017 m. Lietuvos apskričių bendruomenių organizacijų sąjungos „deleguodavo“ savo išrinktą miestelį ar kaimą Mažosios kultūros sostinės titului. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba parengė programą „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ ir pradėjo skelbti konkursą. Todėl paraiškos siunčiamos tiesiogiai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai, kurios sudaryta komisija ir skelbia laimėtojus. Beje, pirmosiomis Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis galėjo tapti miesteliai ar kaimai, turintys ne daugiau kaip 3000 gyventojų; vėliau šis limitas buvo atšauktas, todėl ir Vievis, turintis beveik 5000 gyventojų, gavo teisę dalyvauti konkurse. Laimėtoją komisija atrenka atsižvelgdama į numatytas veiklas, žmogiškąjį potencialą, bendruomeninės veiklos raišką, kitus parametrus. Svarbiausia – noras garsinti savo gyvenamąją vietą Lietuvos mastu, skelbti žinią, kad ne tik didmiesčiuose, bet ir nedideliuose miestuose, tokiuose kaip Vievis, ar kaimuose, gyvena aktyvūs, talentingi, kūrybingi žmonės. Toks yra ir mūsų, kaip ir visų kitų Sostinių, tikslas – padaryti Vievį labiau matomą, visur, kiek įmanoma, jį reklamuoti, kad svečiai norėtų čia apsilankyti, o vie­viečiai galėtų didžiuotis savo miestu. ­Be abejo, daug ką lemia finansai. Gautas Mažosios sostinės titulas „automatiškai“ finansavimo nesuteikia. Pagal Lietuvos kultūros tarybos programą „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ teikiant projektą galima gauti iki 5000 Eur finansavimą. Visa kita – projektų rengimas ir paraiškų teikimas į įvairius fondus. Todėl raginame bendruomenes, įstaigas ra­šyti įvairius projektus. Tikimės sulaukti paramos iš vietos verslinin­kų, Vievyje esančių įmonių.
Šį rudenį Vilniuje vyks ceremonija oficialiai paskelbiant Mažąsias kultūros sostines, įteikiant regalijas; mums jas perduos Deltuva – 2021 m. Mažoji sostinė, atstovaujanti Vilniaus apskričiai.

Ar šį projektą inicijavo Vievio kultūros centras? Ar turėjote bendraminčių?
Taip, projekto idėja kilo Kultūros centrui. Kultūros centras, kaip šios srities įstaiga, tapo projekto koordinatoriumi. O projekto paraišką rengėme kartu su bendruomenėmis. Nors Kultūros centras prisiėmė projekto koordinavimo atsakomybę, vis dėlto itin svarbios vietos gyventojų iniciatyvos, visų mūsų miesto bendruomenių, įstaigų, gyventojų susitelkimas. Veiklos turi kilti iš bendruomenės poreikių. Jau rengiant paraišką projekto partneriais įsipareigojo tapti beveik visos Vievyje esančios biudžetinės, viešosios įstaigos, organizacijos. Jos supranta situaciją, ir aš labai tikiuosi, kad mes drauge nemažai nuveiksime. Pačios aktyviausios, kurios jau dabar turi idėjų, yra bendruomenės „Santarvė“, „Aktėvystė“, Vievininkų krašto bendruomenė, Pakalniškių bendruomenė. Be to, iniciatyvai pritarė ne tik Vievio, bet ir kai kurios­ Elektrėnų švietimo, kultūros, spor­to įstaigos, asociacijos – partnerių są­rašas labai ilgas. Tikimės, kad Vievis motyvuos ir kitus mūsų sa­vivaldybės miestelius, kaimus atei­tyje dalyvauti šioje programoje.

Kaip manote, ar lengviau pasiekti šį statusą, o sunkiau jį pateisinti, ar atvirkščiai?
Be abejo, sunkiau pateisinti. Projektą parašei – jau produktas „gatavas‘‘. O įgyvendinimas yra kūrybinis procesas. Galima daug ką suplanuoti, tačiau viskas gali visai kitaip pasisukti.

Kodėl svarbu mažus miestelius skelbti kultūros sostinėmis?
Vilnių, Kauną, Birštoną, Druskininkus ar kitus miestus ir taip visi žino. Tačiau šešerių metų Sostinių praktika paskleidė žinią ir apie mažuosius miestus, miestelius ir kaimus. Šis vardas sudarė galimybę jiems pasitempti ne tik organizuojant daugiau ir įvairesnių renginių, bet ir gerinant infrastruktūrą, gražinant aplinką, skatinant bendruomeniškumą. Nesakau, kad Vievio nežino, tačiau dabar turime galimybę plėsti savo žinomumą. Titulo gavimas plačiau atveria vartus į Vievį, tačiau ką ras svečiai pro tuos vartus įėję ir kaip mes patys jausimės 2022-aisiais – ne tik Kultūros centro ir aktyvių bendruomenių, bet ir vi­sų vieviečių bendras reikalas.

Kaip 2022 metais pasikeis Vievio kultūrinis gyvenimas? Kas įvyks naujo? Ko tikėtis vieviečiams?
Dauguma buvusių sostinių organizavo daug veiklų, turėjo didelius atidarymo, uždarymo renginius bei vieną pagrindinį renginį. Juos, žinoma, „aplipdė“ dar daugeliu įvairių mažesnių renginių. Nėra jokio nurodymo, kokios apimties ir kokio intensyvumo kultūrines programas reikia vykdyti. Suteikta visiška laisvė saviraiškai ir kūrybingumui. Kalbant apie renginių erdves, džiaugiamės, jog daug ką darysime naujame kultūros centro pastate. Manau, taip pat išnaudosime masiniams renginiams skirtas miesto erdves. Be abejo, remsimės tradiciniais renginiais, tik juos norime patobulinti, išplėsti, pagilinti. Pavyzdžiui, Užgavėnės, Eglutės įžiebimas, Joninės ir kt., šios šventės negali „išnykti“; jas norime padaryti labiau išsiskiriančias. Stengsimės kviestis daugiau įvairių žanrų profesionalių atlikėjų, bendrausime su kitomis tų pačių metų Mažosiomis sostinėmis, kultūros renginius įvairinsime sporto, kitų sričių renginiais. Planuojame kūrybinius susitikimus su iš Vievio kilusiais žymiais šalies menininkais, sieksime įamžinti su Vieviu susijusį Oginskių dinastijos gyvavimo etapą. Jau neseniai turėjome iniciatyvinės grupės susirinkimą, kuriame savo įžvalgas, komentarus pateikė bei diskutavo bendruomenės „Santarvė“ pirmininkė Audronė Davidavičienė, bendruomenės „Aktėvystė“ narė Agnė Landžiūtė, Vievio gimnazijos istorijos mokytoja Ramutė Lapinskienė, Elektrėnų savivaldybės tarybos narys vievietis Gintaras Jančiauskas, Vievio bibliotekos vedėja Irena Senulienė, Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė. Planuojame kitų metų renginius ir veiklas, todėl labai laukiame visų vieviečių aktyvumo: teikite idėjas, siūlykite. Ypač laukiame jaunimo iniciatyvų. Daugelis kultūros sostinių pasigedo jaunimo aktyvumo arba prisipažįsta, kad patys skyrė mažai dėmesio jaunimui. Todėl nenorime šios klaidos kartoti. Atvirkščiai, laukiame gimnazijos, meno mokyklos ir iš kitų įstaigų, kuriose mokosi jaunimas, neformalių jaunimo grupių ar individualių idėjų, entuziazmo ir noro bendradarbiauti jas įgyvendinant. Rengiant projektą teko bendrauti su buvusių ir esamų Mažųjų sostinių atstovais. Jų patarimai, manau, pravers. Gaila, kad 2020 ir 2021 m. Sostinės dėl COVID-19 situacijos negalėjo įgyvendinti visų sumanymų. Tikimės, kad 2022-ieji leis atsigauti nuo visų suvaržymų.

Kada pradėsite dirbti naujajame Vievio kultūros centre?
Tikiuosi, jog tai įvyks greitai, nes baigiami įvykdyti paskutinieji statybos darbai. Labai laukiame naujo etapo pradžios.

Pabaigai
Mieli vieviečiai, rašykite, skambinkite, ateikite į Kultūros centrą su savo idėjomis, teikite pasiūlymus, aktyviai dalyvaukite būsimose diskusi­­jose apie Sostinės metų renginių programą. Tebūna ateinantys metai svarbūs ir džiugūs kiekvienam iš mūsų.

Dėkoju už pokalbį.

Ieva Barauskaitė

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių idėja gimė iš programų „Europos kultūros sostinė“ ir „Lietuvos kultūros sostinė“. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.­ Mažosiomis Lietuvos kultūros sos­tinėmis gali tapti nedideli miestai, miesteliai ar kaimai. Konkurso būdu kasmet išrenkamos ir viešai paskelbiamos kiekvienai Lietuvos apskričiai atstovaujančios Mažo­sios kultūros sostinės. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50.000 eurų svarbiausiems Mažųjų kultūros sostinių projektams. Ši programa stiprina vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, turtina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kul­tū­ros lauko kūrėjų tinklą bei skatina naujas iniciatyvas.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atrankos posėdyje išrinktos devynios 2022-ųjų metų Mažosios kultūros sostinės:
Alytaus apskrityje – Leipalingis (Druskininkų sav.)
Kauno apskrityje – Nemakščiai (Raseinių r.)
Marijampolės apskrityje – Sangrūda (Kalvarijos sav.)
Panevėžio apskrityje – Panemunėlis (Rokiškio r.)
Šiaulių apskrityje – Šakyna (Šiaulių r.)
Tauragės apskrityje – Bijotai (Šilalės r.)
Telšių apskrityje – Alsėdžiai (Plungės r.)
Utenos apskrityje – Kavarskas (Anykščių r.)
Vilniaus apskrityje – Vievis (Elektrėnų sav.)