Artėjant gražiausiai pavasario šventei Šv. Velykoms – Prisikėlimo šventei, nejučia ėmėme laukti kažko šviesesnio, kažko nepaprasto.
Deja, aplink tvyrojo tas pats liūdesys, nusivylimas ir šia diena, ir ateitimi. Ko gero galima tikėtis iš rytdienos, jei „viršūnės” be jokios sąžinės graužaties leidžia sau gyventi vis geriau ir geriau, savo aplinką blizgindami auksu – aišku už mokesčių mokėtojų pinigus – kai tuo tarpu daug kas net nepajėgia susimokėti būtiniausių mokesčių, ne visada užtenka net duonai… Su kokia nuotaika tie vargšai laukė Velykų?
Elektrėnų regiono profesinėje sąjungoje „Solidarumas“ prasidėjo diskusija apie paramą vargingiausioms šeimoms. Ne tik mūsų regiono Profesinės sąjungos taryba, bet ir Lietuvos PS „Solidarumas“ centras pritarė mūsų pirmininkės Birutės Grybauskienės pateiktai idėjai organizuoti velykinę gerumo akciją. Ne tik ši idėja, bet ir pagrindiniai organizaciniai rūpesčiai užgulė B. Grybauskienės pečius. Bet jos energijos ir geros nuotaikos užteko ne tik jai, bet ir padėjėjams, taigi darbas užvirė. Pirmiausiai mūsų pirmininkė ir sekretorė (šių eilučių autorė) sukūrė šios misijos projektą. Remiantis juo, mūsų savivaldybės seniūnijos pagal nustatytus kriterijus sudarinėjo vargingiausių šeimų sąrašus. Jų darbą koordinavo Elektrėnų policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Neringa Bubelevičienė. Vadovaujantis gerumo misijos projektu „Velykinis stalas visiems vienodas“, paramos kreipėmės į regiono įmones, gaminančias maisto produktus, auginančias daržoves, vaisius; į prekybos tinklus su prašymu paremti projektą jų prekiaujamais produktais; į verslininkus, kurie galėtų mūsų projektą paremti lėšomis, už kurias šventinius krepšelius galėtume papildyti trūkstamais produktais.
Labiausiai geranoriškumu ir parama pradžiugino: Bronius Bradauskas iš šeimos verslo UAB „Lamantinas“ paaukojęs didžiąją dalį paramos; įmonė „Elektrėnų mėsa“ (savininkas Viktoras Kartenis), PĮ „Desė“ (vadovas Gintaras Karnaševičius), AB „Vievio paukštynas“ (vadovas Arturas Jasaitis), AB „ Malsena“ (vadovas Gintautas Migonis), UAB „Kietaviškių gausa“ (vadovas Gediminas Rukša), ŽŪB „Žiežmarių sodai“ (pirmininkas Jonas Jurgis Bajoras), UAB Jukna ir Ko.
Daugiausiai paramos paieškose B. Grybauskienei padėjo Rūta – Danguolė Endriukaitienė, Violeta Čepulionienė, kiti mūsų profsąjungiečiai.
Po to sekė produktų suvežimas iš rėmėjų, pirkimas, pakavimas. Esame dėkingi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktoriui Ričardui Leckui, kuris davė mums patalpą maisto produktų laikymui ir pakavimui. O pirko, pakavo, nuoširdžiai kaip bitutės triūsė Rita Vaičekauskienė, Laima Januškevičienė, Birutė Justaitė, Inga Pupalaigytė ir, žinoma, B. Grybauskienė.
Kadangi Elektrėnų savivaldybė išsidėsčiusi gana plačiai, be to, norėjome ne tik nuvežti produktus, bet ir pasikalbėti su žmonėmis, pabendrauti, pasidalinti gerumu, savo žygius pradėjome priešvelykinės savaitės pradžioje. Antradienio rytą sulaukėme atstovų iš LPS „Solidarumas“ – padėti išvežioti 29 atrinktų šeimų velykiniam stalui skirtas mūsų visų dovanas – PS centro transportu atvyko atsakingoji sekretorė Jovita Meškauskienė ir Audrius Cuzanauskas, PS „Solidarumas“ jaunimo atstovas.
Pirmiausia sustojome prie Beižionių kultūros klubo. Pasidžiaugėme, kad klubo patalpos neblogai įrengtos, tvarkingos. Su kultūrinių renginių organizatore Audra Gudeliūniene sukome prie pirmųjų namų, pas turinčią negalią Genę, kuri gyvena iš menkos socialinės išmokos. Labai malonu matyti moters džiaugsmą gavus nemažą krepšį su būtiniausiais produktais: apsikabinam, fotografuojamės, palinkim gerų švenčių ir skubam toliau.
Dar dvi Beižionių šeimas aplankome lydimi A. Gudeliūnienės vyro pedagogo Juozo, kuris viską žino apie seniūnijos gyventojus ir viską mums pasakoja.
Toliau mūsų kelias veda į Semeliškių seniūniją. Čia mus pasitinka seniūnijos socialinė darbuotoja Nida Kazlauskienė. Su ja pradedame kelionę po nuostabiai vaizdingas Semeliškių apylinkes – aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, pro ežerus ežerėlius ir pavasarines balas… Deja, pačios gražiausios paežerės nuo paprastų mirtingųjų atitvertos storomis tvoromis su užrašais „Privati valda“. Štai taip! O mūsų laukia tie paprasti, nuoširdūs vargšai, tiek nuskurdinti, kad be paramos neturėtų ko pasidėti ant šventinio stalo. Eilinį kartą stebimės patys savimi, kad mes, lietuviai, esam tokie kantrūs ir leidžiame mūsų išrinktiesiems kurti tokius įstatymų ir jų pataisų šedevrus, kurie be paliovos vis didina socialinę atskirtį! Įdomu, kiek žmonių gegužės 1 d. susirinks į sostinę išreikšti savo protestą prieš tokią valdžios politiką? Labai kviečiame – nebūkime abejingi savo likimui!
Iš penkių Semeliškių seniūnijoje aplankytų šeimų liūdniausią įspūdį paliko likęs be mamos ir be namų jaunuolis… Namas kartu su mama sudegė. Laimei, Linas tą vakarą ilgiau užsibuvo pas močiutę ir dėl to liko gyvas. Mes dalinomės su Linu ir jo močiute skausmu ir džiaugsmu, sulaukus svečių ir dovanų…
Liūdnas vienišo su regos negalia Juozo Karčiausko likimas. Varganas namelis, kuris kažkokiu būdu tapo nebe jo nuosavybe, kieme be jo leidimo šeimininkauja kaimynai. Šiokia tokia paguoda, kad Juozą dažnai aplanko, pagelbsti laiškininkė – yra su kuo pakalbėti, išsakyti savo rūpesčius.
Pastrėvio remiamas šeimas lankėme lydimi seniūno A. Kanapecko. Kazokiškėse aplankėme 3 šeimas, tarp jų – šeimą, gyvenančią be elektros ir jaunuolį, kuriam dėl neteisingos diagnozės teko išgyventi penkias operacijas. Kietaviškių seniūnijoje aplankėme penkias vargingiausias šeimas. Mijaugonyse gyvena Juozas Kazlauskas – ne tik be elektros, bet ir be jokių dokumentų. Su žmonių gerumo siuntiniu aplankėme ir jį. Gilučiuose lydimi seniūno Vytauto Baltulionio, apsilankymu pradžiuginome tris šeimas. Elektrėnuose viena mūsų aplankyta moteris pasiguodė neturinti net duonelės. Radome varguolių ir Paneriuose ir Žebertonyse.
Kelionė per gražų, bet nemažai vargų nešantį kraštą šį kartą baigėsi. Nors šią gerumo misiją iššaukė liūdna realybė, bet po jos mūsų širdys prisipildė tokio gilaus gerumo ir džiugesio, kad mūsų žmonės nėra abejingi šalia esančių likimams:
Gyvenimas trumpas-
Jis duoda tik tiek,
Kiek mes nuo audrų
Vienas kitą užstojam,
Tiek meilės, kiek mylim,
Tiek džiaugsmo, kiek telpa gerumo
Rankos delne kitam ištiestos…
NUOŠIRDŽIAUSIAI AČIŪ
RĖMĖJAMS!
Elektrėnų regiono profesinėje sąjungoje „Solidarumas“ prasidėjo diskusija apie paramą vargingiausioms šeimoms. Ne tik mūsų regiono Profesinės sąjungos taryba, bet ir Lietuvos PS „Solidarumas“ centras pritarė mūsų pirmininkės Birutės Grybauskienės pateiktai idėjai organizuoti velykinę gerumo akciją. Ne tik ši idėja, bet ir pagrindiniai organizaciniai rūpesčiai užgulė B. Grybauskienės pečius. Bet jos energijos ir geros nuotaikos užteko ne tik jai, bet ir padėjėjams, taigi darbas užvirė. Pirmiausiai mūsų pirmininkė ir sekretorė (šių eilučių autorė) sukūrė šios misijos projektą. Remiantis juo, mūsų savivaldybės seniūnijos pagal nustatytus kriterijus sudarinėjo vargingiausių šeimų sąrašus. Jų darbą koordinavo Elektrėnų policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Neringa Bubelevičienė. Vadovaujantis gerumo misijos projektu „Velykinis stalas visiems vienodas“, paramos kreipėmės į regiono įmones, gaminančias maisto produktus, auginančias daržoves, vaisius; į prekybos tinklus su prašymu paremti projektą jų prekiaujamais produktais; į verslininkus, kurie galėtų mūsų projektą paremti lėšomis, už kurias šventinius krepšelius galėtume papildyti trūkstamais produktais.
Labiausiai geranoriškumu ir parama pradžiugino: Bronius Bradauskas iš šeimos verslo UAB „Lamantinas“ paaukojęs didžiąją dalį paramos; įmonė „Elektrėnų mėsa“ (savininkas Viktoras Kartenis), PĮ „Desė“ (vadovas Gintaras Karnaševičius), AB „Vievio paukštynas“ (vadovas Arturas Jasaitis), AB „ Malsena“ (vadovas Gintautas Migonis), UAB „Kietaviškių gausa“ (vadovas Gediminas Rukša), ŽŪB „Žiežmarių sodai“ (pirmininkas Jonas Jurgis Bajoras), UAB Jukna ir Ko.
Daugiausiai paramos paieškose B. Grybauskienei padėjo Rūta – Danguolė Endriukaitienė, Violeta Čepulionienė, kiti mūsų profsąjungiečiai.
Po to sekė produktų suvežimas iš rėmėjų, pirkimas, pakavimas. Esame dėkingi UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktoriui Ričardui Leckui, kuris davė mums patalpą maisto produktų laikymui ir pakavimui. O pirko, pakavo, nuoširdžiai kaip bitutės triūsė Rita Vaičekauskienė, Laima Januškevičienė, Birutė Justaitė, Inga Pupalaigytė ir, žinoma, B. Grybauskienė.
Kadangi Elektrėnų savivaldybė išsidėsčiusi gana plačiai, be to, norėjome ne tik nuvežti produktus, bet ir pasikalbėti su žmonėmis, pabendrauti, pasidalinti gerumu, savo žygius pradėjome priešvelykinės savaitės pradžioje. Antradienio rytą sulaukėme atstovų iš LPS „Solidarumas“ – padėti išvežioti 29 atrinktų šeimų velykiniam stalui skirtas mūsų visų dovanas – PS centro transportu atvyko atsakingoji sekretorė Jovita Meškauskienė ir Audrius Cuzanauskas, PS „Solidarumas“ jaunimo atstovas.
Pirmiausia sustojome prie Beižionių kultūros klubo. Pasidžiaugėme, kad klubo patalpos neblogai įrengtos, tvarkingos. Su kultūrinių renginių organizatore Audra Gudeliūniene sukome prie pirmųjų namų, pas turinčią negalią Genę, kuri gyvena iš menkos socialinės išmokos. Labai malonu matyti moters džiaugsmą gavus nemažą krepšį su būtiniausiais produktais: apsikabinam, fotografuojamės, palinkim gerų švenčių ir skubam toliau.
Dar dvi Beižionių šeimas aplankome lydimi A. Gudeliūnienės vyro pedagogo Juozo, kuris viską žino apie seniūnijos gyventojus ir viską mums pasakoja.
Toliau mūsų kelias veda į Semeliškių seniūniją. Čia mus pasitinka seniūnijos socialinė darbuotoja Nida Kazlauskienė. Su ja pradedame kelionę po nuostabiai vaizdingas Semeliškių apylinkes – aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, pro ežerus ežerėlius ir pavasarines balas… Deja, pačios gražiausios paežerės nuo paprastų mirtingųjų atitvertos storomis tvoromis su užrašais „Privati valda“. Štai taip! O mūsų laukia tie paprasti, nuoširdūs vargšai, tiek nuskurdinti, kad be paramos neturėtų ko pasidėti ant šventinio stalo. Eilinį kartą stebimės patys savimi, kad mes, lietuviai, esam tokie kantrūs ir leidžiame mūsų išrinktiesiems kurti tokius įstatymų ir jų pataisų šedevrus, kurie be paliovos vis didina socialinę atskirtį! Įdomu, kiek žmonių gegužės 1 d. susirinks į sostinę išreikšti savo protestą prieš tokią valdžios politiką? Labai kviečiame – nebūkime abejingi savo likimui!
Iš penkių Semeliškių seniūnijoje aplankytų šeimų liūdniausią įspūdį paliko likęs be mamos ir be namų jaunuolis… Namas kartu su mama sudegė. Laimei, Linas tą vakarą ilgiau užsibuvo pas močiutę ir dėl to liko gyvas. Mes dalinomės su Linu ir jo močiute skausmu ir džiaugsmu, sulaukus svečių ir dovanų…
Liūdnas vienišo su regos negalia Juozo Karčiausko likimas. Varganas namelis, kuris kažkokiu būdu tapo nebe jo nuosavybe, kieme be jo leidimo šeimininkauja kaimynai. Šiokia tokia paguoda, kad Juozą dažnai aplanko, pagelbsti laiškininkė – yra su kuo pakalbėti, išsakyti savo rūpesčius.
Pastrėvio remiamas šeimas lankėme lydimi seniūno A. Kanapecko. Kazokiškėse aplankėme 3 šeimas, tarp jų – šeimą, gyvenančią be elektros ir jaunuolį, kuriam dėl neteisingos diagnozės teko išgyventi penkias operacijas. Kietaviškių seniūnijoje aplankėme penkias vargingiausias šeimas. Mijaugonyse gyvena Juozas Kazlauskas – ne tik be elektros, bet ir be jokių dokumentų. Su žmonių gerumo siuntiniu aplankėme ir jį. Gilučiuose lydimi seniūno Vytauto Baltulionio, apsilankymu pradžiuginome tris šeimas. Elektrėnuose viena mūsų aplankyta moteris pasiguodė neturinti net duonelės. Radome varguolių ir Paneriuose ir Žebertonyse.
Kelionė per gražų, bet nemažai vargų nešantį kraštą šį kartą baigėsi. Nors šią gerumo misiją iššaukė liūdna realybė, bet po jos mūsų širdys prisipildė tokio gilaus gerumo ir džiugesio, kad mūsų žmonės nėra abejingi šalia esančių likimams:
Gyvenimas trumpas-
Jis duoda tik tiek,
Kiek mes nuo audrų
Vienas kitą užstojam,
Tiek meilės, kiek mylim,
Tiek džiaugsmo, kiek telpa gerumo
Rankos delne kitam ištiestos…
NUOŠIRDŽIAUSIAI AČIŪ
RĖMĖJAMS!
Zita CIBULSKIENĖ