Užkoduotas kūrybiškumas

Julija Kirkilienė

Maža Gilučių seniūnija jau daugelį metų yra virtusi tikromis kūrybiškumo dirbtuvėmis, kurių iniciatorė, idėjų autorė, edukatorė ir kultūrinių renginių organizatorė Vida Vičkačkienė. Kaip sako gilutiškiai, šios moters kūrybiškumas užkoduotas genuose.

Kelias link pašaukimo

Vida Vičkačkienė savo vaikystę prisimena šalia staklių, kuriomis audė mama Ona Ratkevičienė. Mamos rankomis vedžiojamų šaudyklių judesius prilyginti būtų galima pačiam gražiausiam vaikiškam filmukui. Šie vaikystės įspūdžiai tautodailininkei atgimė po daugelio metų, nenumatytų gyvenimo vingių.
Mokykloje Vidai sekėsi visi dalykai ir ji planavo studijuoti teisę, bet planus pakoregavo stojamieji egzaminai… Tuomet pasirinkusi ir sėkmingai baigusi studijas prekybos srityje dirbo savo gimtinėje Gilučiuose, sukūrė šei­mą, augino vaikus, laisvą minutę dalyvavo teatro saviveikloje, užsiėmė rankdarbiais. Liaudies patarlė bylo­ja – likimas paklusnųjį veda, o prieštaraujantį priverčia. 2007 metais Gilučių seniūnijos administracijoje atsilaisvinus kultūrinių renginių organizatorės etatui, Vida kardinaliai pakeitė darbo sritį. Nuo pirmų dienų atradusi tikrąjį pašaukimą ji jau 15 metų dirba Elektrėnų kultūros centre, organizuoja kultūrinius renginius Gilučių seniūnijoje, savo darbu džiugina kitus ir pati džiaugiasi.

Pradžia mėgėjų teatre

Naujajame darbe Vida tęsė anks­čiau suplanuotas veiklas, bet nekantravo ir pati pradėti renginių organizavimą. Ji prisimena kilusį norą bendrai veiklai suburti seniūnijos gyventojus. Netrukus Vida Gilučiuose įkūrė mėgėjų teatro kolektyvą, tapo jo vadove. Pirmoji kolektyvo pastatyta pjesė – Nikolajus Erdmeno komedija „Savižudis“, spektaklyje vaidino gilutiškiai Živilė Grinkevičienė, Arvydas Gudeliauskas, Jolanta Ka­počiūnienė, Gintautas Ratkevičius, Aistė Zelenkauskienė. Vėliau prie kolektyvo prisijungė Rasutė Jarockienė, Stepas Steponavičius, Gintas Zelenkauskas ir kiti. Vadovė prisimena, kad statomus kūrinius jie rinkosi atsižvelgdami į kiekvieno aktoriaus charakterio savybes; labiausiai visiems tiko komedijos, nors ir jų siužetus kartais reikėdavo nežymiai pakeisti. Vida sako nesuprantanti, kaip jai pavyko įkalbinti kaimo gyventojus vaidinti, didžiuojasi, kad nė vienas niekada jos nenuvylė. Šilta, draugiška aplinka, nuoširdus kolektyvo narių bendravimas, sujungė visus it šeimą. Į repeticijas tėveliai atsivesdavo ir savo vaikus, kurie noriai įsitraukė į teatrinę veiklą. Kolektyvo spektakliai ir juose vaidinusios Laura Ramaneckienė (Ze­­­lenkauskaitė), Brigita Puga­čiaus­kienė (Kapočiūnaitė) ir Raminta Palionė (Gudeliauskaitė) bei kiti jaunieji aktoriai pelnė ne vieną Elektrėnų kultūros centro konkurso „Linksmybių karuselė“ apdovanojimą. Tuometinė Gilučių Vasaros šventė – jos programoje buvo rodomas teatro kolektyvo pastatytas spektaklis – buvo tapusi visos Elektrėnų savivaldybės švente. Spektaklis buvo rodomas improvizuotoje lauko scenoje. Įsimintinas Liudvikos Didžiulienės komedijos „Paskubėjo“ spektaklis, sudominęs visus Gilučių gyventojus: arkliu pakinkytu vežimaičiu į spektaklio vietą prie seniūnijos pastato atvažiavo pirš­lys su jaunikaičiu, juos pasitiko basakojai vaikai sušukdami: „Atvažiuoja piršliai…“. Vyresni kaimo gyventojai pasijuto lyg į tikras senovines lietuviškas piršlybas patekę.
Per Gilučių dramos kolektyvo gyvavimo dešimtmetį Gilučių jaunimas sukūrė šeimas ir išvyko iš seniūnijos į didmiesčius, kiti nerado laiko teatrinei veiklai, todėl kolektyvas savo gyvavimą baigė. Gilučių mėgėjų teatro kolektyvas savo spek­taklius rodė ne tik Elektrėnų savivaldybės, bet ir aplinkinių rajonų renginiuose, dalyvavo festivaliuose, Teatro dienų šventėse. Vida tikisi dar kada, nors trumpam, suburti bendraminčius naujam spektakliui.

This slideshow requires JavaScript.

Etnokultūra

Vida rankdarbiais domėjosi nuo vaikystės. Jos mama stebėjosi, kaip mažametė dukra audimo kambaryje valandomis nekrutėdama sekdavo šaudyklėlių, nyčių, šeivų kombinacijas… Dabar Vida audžia pati, tik ­retai staklėmis. Tautines juostas mažomis medinėmis staklelėmis ji ­audžia arba vija juostas senąja technika – medinėmis kaladėlėmis. Šias mažas „stakleles“ Vidai pagamino jos vyras Saulius. Juostų audimo paslapčių Vida išmoko iš etnokultūrologės Onos Patronaitienės. Jos mokytoja jau nuo pirmų pamokų pamatė Vidos gebėjimus, įgimtą talentą audimui. Su savo mokytoja ji dalyvavo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse ir renginiuose; jai teko austi ir iš prinokusių linų stiebelių – šis audimo būdas sulaukė didelio renginių lankytojų susidomėjimo. Audi­mo kaladėles ir stakles gerai įvaldžiusi Vida dalyvauja įvairiuose tautodailininkų renginiuose, noriai dalijasi savo žiniomis (veda edukacinius užsiėmimus suaugusiems, vaikams). 2010 metais Vidos sukurtos juostos buvo įpintos į Elektrėnų 50-mečiui skirtą nuotakų kilimą, 2015 metais nuausta juosta buvo skirta Elektrėnų 55 metų jubiliejui. Vidos Vičkačkienės vytinės bei parinktinės juostos ne kartą rodytos Vilniaus krašto tautodailininkų ir Vilniaus regiono savivaldybių kasmet organizuojamoje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vai­nikas“. 2020 metais Vida įgijo tautodailininkės statusą. Vidai audimas – ne tik kūrybingas laisvalaikis, bet ir tam tikra meditacijos forma.

Veltinio paslaptys

Dažnai menininkai nėra pastovaus būdo. Vida taip pat. Atsitraukusi nuo audimo ji su kitomis aktyviomis kaimo moterimis Kultūros klubo salėje ėmė rengti vilnos vėlimo užsiėmimus. Vėlimo pradžiamoksliu su užsiėmimų dalyvėmis mielai pasidalino šį amatą jau įvaldžiusi Dainora Januškienė. Imliausia ir vėl buvo Vida. Jai daug džiaugsmo teikė šei­mai dovanų atneštos veltos šlepetės, šalikėliai, pirties kepurės, papuošalai… „Iš vilnos nuvėlėme ir Gilučių susikūrimo istorijai skirtą paveikslą: jame – pirmojo čia įsikūrusio kaimo sodybų skaičių simbolizuojantys 12 medžių ir ežerėlis, kuris siejamas su posakiu „gilu čia“, – pasakoja tautodailininkė. Vida laisvalaikiu ne tik velia, bet ir veda vėlimo iš vilnos mokymus: Vasario 16-osios arba Kovo 11-osios proga gilutiškiai ir svečiai velia trispalves sages, gamina tautiniais elementais puoštus karolius. Pradėjus šią veiklą vėlimo iš vilnos entuziastėms sunkiausia buvo gauti vilnos. Vida prisimena, kaip vietos ūkininkas nukirpo avelę ir vilną joms padovanojo. Šios vilnos Vida nemokėjo apdoroti, todėl ją kūrybiškai pritaikė: derliaus šventei iš šieno padarytą avį aprengė „kailinukais“. Dabar tautodailininkei vilnos netrūksta, tereikia sveikatos ir fantazijos naujų gaminių kūrimui. Vida Vičkačkienė veltus rankdarbius eksponuoja ir parodose.

Geriausia kultūrinių renginių organizatorė

Gilučių seniūnijoje netrūksta įvairių renginių. Kultūrinių ren­­gi­nių organizatorės Vidos Vičkač­kie­nės suorganizuoti koncertai, parodos, išvykos, susitikimai, edu­kaci­niai užsiėmimai, valstybinių ir kalendorinių švenčių minėjimo renginiai – tik dalis veiklų, kuriose kasmet apsilanko ne tik vietiniai gyventojai, bet ir seniūnijos svečiai. Ji ne tik organizuoja, bet ir prisideda prie renginių įgyvendinimo: rašo scenarijus, gamina scenines dekoracijas, pati veda renginius bei užtikrina renginių informacijos sklaidą, šiame darbe puoselėdama etnokultūros ir krašto tradicijas. Nuolatos bendraudama su vietiniais gyventojais, juos įtraukdama į veiklas, kurdama idėjas ir ieškodama jų įgyvendinimui originalių sprendimų, Vida ne tik tobulėja profesinėje srityje, bet ir aktyviai prisideda prie Gilučių se­niūnijos kultūrinio gyvenimo.

Rasos ant piliakalnio

Pradėjusi dirbti kultūrinių ren­ginių organizatore Gilučių seniū­nijoje Vida kartą išsikalbėjo su Gi­lučių moterų etnografinio ansamb­lio „Obelėlė“ vadove Diana Norušiene apie Rasos šventės organizavimą. Besikalbant kilo mintis ir noras šią šventę surengti ant seniūnijoje esančio Kalninių Mijaugonių piliakalnio. Vida ir Diana, pasikvietusios savivaldybės etnokultūrologę Oną Šakienę, įgyvendino šią idėją, kuri iškart tapo kasmetine tradicija. Renginio kultūrinę programą sudarė etnologė, o Vida ėmėsi darbų organizavimo: vartų apipinimo vainikais, aukurų sukrovimo, atlikėjų su­kvietimo. Tiesa, kviestiniai atlikėjai lūkesčių nepateisino. Kur kas smagesnę šventinę nuo­taiką pavyko sukurti į šventę su savo instrumentais atvykusiems vietiniams mu­zikantams. Kasmet į Rasos šventę Gilučiuose atvyksta ir sutartinių giedotojų grupė „Ginėja“, čia pasirodo Gilučių moterų etnografinis ansamblis „Obelėlė“. Rasos šventėje yra koncertavę Kietaviškių, Pastrėvio ir kitų savivaldybių se­niūnijų muzikantai. Šventės dalyviai (atlikėjai ir žiūrovai) kupoliauja, buriasi, dainuo­ja, šoka aplink laužą, ragauja iki Joninių nakties surinktų vaistažolių arbatą, drauge palydi saulę. Pasak O. Šakienės, ši šventė Gilučiuose primena seniau gyvavusias Rasos šventės tradicijas. Šventei pasirengti padeda ir seniūnija: kasmet iki Rasos šventės nušienauja žolę ant piliakalnio, dalyvių patogumui 2022 metų pabaigoje įrengs laiptus, suolelius, laužavietę. Oro sąlygos nepavaldžios šiai gilutiškių tradicijai: šiemet dėl liūčių nebuvo galima šventei paruošti piliakalnio ir užtikrinti dalyvių saugumo, todėl Rasos švęstos šalia Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui skir­to koplytstulpio Gilučiuose. 2018 metais netoli koplytstulpio Gilučių bendruomenė pasodino akcijos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ ąžuo­liuką – bendruomeniškumo, ilgaamžiškumo ir stiprybės simbolį. Ši tvarkinga viešoji erdvė – puiki vieta pažymėti svarbias šventes.

Gilučių bendruomenė

Aktyvi renginių organizatorės V. Vičkačkienės veikla buvo pastebėta Gilučių seniūnijos gyventojų ir 2018 metais buvo inicijuota ir įkur­ta Gilučių bendruomenė. Jos pir­­mininke išrinkta Vida. Su bend­ruo­menės įkūrimu atsirado galimybė teikti įvairias paraiškas projektų įgyvendinimui, pritraukti Gilučių krašto visuomeninį gyvenimą gerinančias ir užtikrinančias inves­ticijas. Vienas įsimintiniausių pro­jek­tų (pirmasis bendruomenės įgy­­­vendintas projektas) – „Ugdykime bendruomenę kartu“: bendros veik­los ir edukaciniai užsiėmimai (nuo vitražo meno iki asmeninių kvepalų gamybos) padėjo sustiprinti bendruomenės narių įgūdžius ir ryšį. Nuo 2018 metų įgyvendinta įvairių projektų (tarp jų – įrengta sporto erdvė su lauko treniruokliais, įsigyti tautiniai kostiumai, suorganizuota koncertų, kelionių, žygių ir edukacinių renginių), finansuotų Europos Sąjungos, Lietuvos Res­pub­likos valstybės ir Elektrėnų sa­vival­dybės biudžeto lėšomis. Bendruo­menės iniciatyva Gilučių kraš­tą aplankė gamtos fotografas Marius Čepulis, magas Rokas Bernatonis, jogos ir gongų meditacijos meistras Vyrenijus Andrijauskas bei kiti. Bendruomenės vadovė džiaugiasi, kad nariai palaiko naujus sumanymus, siūlo savo idėjas, aktyviai dalyvauja ir prisideda prie įvairių veiklų. Koronaviruso sukeltai COVID-19 pandemijai daugelį uždarius namuose, Gilučiuose atsivėrė lauko edukacinės erdvės: gyvasis muziejus su vabzdžių viešbučiais, paukščių lesyklomis ir inkilais, lauko skaitykla su knygų nameliu ir suoleliais.
Pirmininkė pastebi, kad narius draugėn buria ne tik bendros veiklos, bet ir pasidalinimas patirtimi su kitomis bendruomenėmis, apsilankymas jų kraštuose. 2019–2022 metais Gilučių bendruomenės nariai aplankė Klaipėdos, Biržų ir Šalčininkų kraštus, baidarėmis plaukė Ūlos ir Verknės upėmis. Planuodama projektus bendruomenė visuomet atsižvelgia į Gilučiams, Elektrėnų savivaldybei ar Lietuvos Respublikai svarbias datas. Kultūros ministerijai 2020 metus paskelbus Tautodailės metais, Gilučių bendruomenė parengė ir įgyvendino projektą „Tautodailės metai Gilučiuose“: bendruomenės nariai visus norinčius supažindino (labiausiai tradicijas ir papročius norėjosi perduoti jaunajai kartai) su senaisiais lietuvių amatais – pynimu iš vytelių, keramika, senąja karpinių technika, produktų gamyba iš bičių vaško. Sukurti rankdarbiai buvo eksponuo­jami seniūnijos salėje surengtoje rudens šventės „Po darbų…“ parodoje. 2022 metais išradingai buvo paminėti Krepšinio, Jaunimo ir Savanorystės metai. Pirmininkė valandų bendruomenės veiklai neskaičiuoja, džiaugiasi kiekvienu prisidėjusiu, savo laiką ir jėgas skyrusiu, skatina bendruomenės veiklos tęstinumą. 2019 metais per bendruomenės kalėdinį vakarą įvyko pirmieji Metų apdovanojimai, aktyviausiems jos nariams įteiktos „Metų šyškos“ statulėlės. 2022 metais bendruomenė su seniūnija dalyvavo projekte „Žydinti Lietuva“: žydinčiomis gėlėmis buvo apsodinta naujoji lauko scena ir kitos viešosios Gilučių erdvės. „Norėjome Gilučių aplinką išskirtinai papuošti. Gilučių seniūnijos centre – Gilučiuose, nuolatos gausu lankytojų, vietiniai gyventojai dalyvauja lauke vysktančiuose renginiuose, sportuo­ja arba laiką leidžia su mažaisiais vaikų žaidimų aikštelėje. Draugiškai gyvendami ir dirbdami, nuolatos jausdami seniūnės Kristinos Vitartės palaikymą, stengiamės gražinti savo aplinką ir mūsų kraštą. Iki šių metų pabaigos iš projektinių lėšų dar planuojame pasodinti medžių ir daugiamečių dekoratyvinių krūmų“, – pasakoja Vida.

Pastebėti

Gilučių bendruomenės aktyvumas pastebėtas ir įvertintas: 2020 metais Elektrėnų savivaldybės kon­kurse „Elektrėnų žiburiai“ bend­ruomenė tapo „Metų iniciatyva“ apdovanojimo laureate. Apie bendruomenę ir kitas savo veiklas V. Vičkačkienė kalba su didele meile. Prisimindama atliktus darbus užsimena, kad 2023 metais – Gilučių bendruomenei sukanka 5 metai – ji jau generuoja idėjas išradingam ir smagiam sukakties paminėjimo renginiui.
Baigiantis metams Gilučių se­­­niū­nijos renginių grafikas dar gausus planuojamų veiklų, bet Vidos galvoje jau sukasi mintys apie kitų metų darbus. Kalbėdama su ja supratau, kad draugiškoje aplinkoje, su kūrybingais bendradarbiais ir vietos gyventojais – kalnus galima nuversti. Laikraščio „Elektrėnų kro­nika“ organizuotame balsavime „Renkame geriausią renginių organizatorių“ skaitytojai geriausia Elektrėnų savivaldybės renginių organizatore išrinko Vidą Vičkačkienę. Gilutiškiai renginių organizatorę apibūdinga kaip talentingą, aktyvią, išmaningą, visada turinčią idėjų, atsižvelgiančią į seniūnijos gyventojų kultūrinius poreikius, o svarbiausia – kaip žmogų, kuriam rūpi kiekvieno kultūrinis išprusimas.