Tulpių šventė su šeimomis iš Ukrainos

Julija Kirkilienė

Tarptautinę moters dieną ­asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ savanoriai paminėjo kartu su Ukrainos šeimomis. Moters diena – tikrai ne sovietinė, o tarptautinė diena ir ypač aktuali šiandien, kai moterys Ukrainoje vyrus palieka ginti tėvynės, o pačios su vaikais ieško prieglobsčio svetimose šalyse ir iš jų likusiems tėvynėje siunčia materialinę bei

moralinę pagalbą. Tad ir šventėje daugiausia buvo moterų. Buvo ir vyrų: vieni koncertavo, kiti – berniukai iš Ukrainos – trumpai galėjo pamiršti išgyventą košmarą, treti – savanoriavo.

Daug nuoširdumo

Kavinės „Raspa“ savininkė Dalia Marcinkevičienė su virtuvės darbuotojomis neskaičiavo pinigų, kiek reikės išleisti svečių vaišėms. Ne tik vaišėmis padėjo ši nuoširdžioji verslininkė – savo įmonėje ji įdarbino dvi ukrainietes. O asociacijos savanoriai – dauguma jaunimas – išmoningai stengėsi šventę padaryti smagią ir šviesią. Kiekvienam atėjusiam į šventę buvo įseg­tos Ukrainos vėliavų spalvų – geltonos ir mėlynos – gėlytės. Svečiams iš Ukrainos – vaikams ir moterims, nes vyrų neatvažiavo, Ukrainos vėliavos spalvų puokštę padarė gėlininkė Nastia. Nastia gyveno Zaporožėje, kur okupantai užėmė didžiausią Europoje atominę elektrinę. Floristės išsilavinimą turinti Nastia prieš keletą metų yra gyvenusi Trakuose, todėl prasidėjus karui susisiekė su pažįstamais, kurie jai padėjo evakuotis į Lietuvą. Gausiai į šventę susirinkusiems elektrėniškiams ir svečiams iš Ukrainos bei kaimyninių savivaldybių koncertavo ansamblis „Dar ne sutema“, eiles skaitė ir renginį vedė Vilija Dobrovolskienė, jai talkino gydytoja Laimutė Ablingienė.

Svečiai

Tarp gausių svečių šventėje dalyvavo psichologinių knygų autorė, lektorė savanorystės temomis Nijo­lė Kudabienė, savanorė, asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ tarybos narė, Kaišiadorių seniūnė Giedrė Pavasarytė, savivaldybės tarybos na­rė, savanorė Viktorija Juknevičienė. Šventėje gausiai susirinko ne tik savanoriai, bet ir žmonės, kuriems dažnai gyvenimą praskaidrina dosni savanorių ranka. Kaip sakė asociacijos vadovė Birutė Grybauskienė, Kovo 8-oji – pavasario šventė, todėl jei kam nepriimtina Moters diena, vadinkime ją tulpių švente, į kurią jau tradiciškai pabendrauti renkasi savanoriai, rėmėjai ir remiamieji. „Šį kartą šventė kitokia: su mumis kartu yra moterys ir vaikai iš krauju laistomos žemės ir už tai, kad mes gyventume taikoje. Šiuo laikotarpiu moteriškumas įgauna kitokią prasmę“,- kalbėjo V. Juknevičienė. G. Pavasarytė pasidžiaugė, kad ukrainiečių nelaimė taip suvienijo lietuvius, kad šiandien ne ukrainiečiai mums, o mes ukrainiečiams turėtume dėkoti, ir sakė turinti vilties, kad po tamsiausios nakties vis tiek pateka saulė. Ukrainiečių vardu kalbėjusiai Galinai, žodžiams, žinoma, trukdė ašaros. Ji kalbėjo, kad buvo girdėjusi apie tokią šalį Lietuvą, bet net į ekskursiją atvykti progos nebuvo suradusi. O dabar jie čia atvyko ne savo noru ir rado tai, ko nesitikėjo. Juos į šią svetingą šalį atvijo karas ir tai jiems yra pats geriausias dalykas, kas galėjo atsitikti karo metu. Galina sako, kad net svetingiausi ukrainiečiai savo giminių negali sutikti geriau, kaip jie buvo sutikti Lietuvoje. Moteris kalbėjo, kad niekaip negali suvokti, kas atsitiko, kad viena slaviška tauta ėmė naikinti kitą slavišką šalį ir sakė nežinanti, kaip atsidėkoti jiems padėjusiems ir priėmusiems trakiškiui Juozui Zalieskiui, elektrėniškei Birutei ir kiekvienam geru žodžiu parėmusiam. Galina sakė, kad jie nenori būti išlaikytiniai, todėl taip pat stengiasi kuo gali prisidėti prie savanorių darbų.

Lietuviškos ir ukrainietiškos dainos

Elektrėniškiai svečius taip pat priėmė kaip tikrus gimines. Ansamblio „Dar ne sutema“ atlikėjas Algis Piliponis specialiai šventei ­išmoko ir atliko ukrainietišką dainą. Apie gyvenimo ir laisvės trapumą eiles bei muziką parašė Steponas ir pats savo kūrybą atliko. Nuoširdumo toje šventėje buvo daug, bet, kaip sakė N. Kudabienė, nuošir­dumo ir pagalbos mums reikės ir ateityje, nes kaimynų nelaimė – ilgalaikis išbandymas mums kiekvienam. B. Grybauskienė privačiuose pokalbiuose akcentavo, kad dėl paramos ukrainiečiams, paramą gaunantys elektrėniškiai nebus pamiršti. Visiems visko užteks. Šventėje tikrai visiems užteko visko: kiekviena moteris buvo apdovanota tulpėmis, kiekvienas gavo po lauknešėlį, o mažiausieji šventės dalyviai nu­stebinti maloniomis vaikiškomis smulkmenėlėmis. Pa­baigai norėčiau pacituoti Antikos laikų rašytinius šaltinius, kad kažkada seniai seniai tam tikrą pavasario dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis. Deja, Uk­rainos ir net Rusijos vyrams tos dienos gali tekti ilgokai palaukti – absurdiškas karas ­tęsiamas.