Julija Kirkilienė
Žinomas aktorius, režisierius, Klaipėdos jaunimo teatro vadovas, Nacionalinės premijos laureatas, profesorius Valentinas Masalskis yra paatviravęs apie padėką Kūrėjui. „Už tai, kad leido kurti. Tačiau kūryba – ne tik spektaklio statymas ar vaidmens sukūrimas. Tai ir tvoros dažymas, bendravimas, vaiko auginimas, šeimos sukūrimas. Kūryba kiekviename judesyje, mintyse, kiekvieną akimirką. Visa tai glūdi mumyse. Harmonijos pasiekiame tiek, kiek sugebame“, – viename interviu yra kalbėjęs aktorius. O vieviškiai Kūrėjui dėkoja už tai, kad tas Lietuvos deimančiukas kurį laiką gyveno Vievyje, bandė sukurti Jaunimo teatrą ir kurio pasėta sėkla suvešėjo į savivaldybėje žinomą Vievio mėgėjų teatrą. Šiuo metu aktorius gyvena Žemaitijos miestelyje Kuliuose, su savo naujausio personažo, pavargusio ir viskuo nusivylusio Pulkininko, iš režisieriaus Marato Sargsyano filmo „Tvano nebus“, patirtimi. O nuo tos patirties atitrūkęs su Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu „Kreicerio sonata“ (Levas Tolstojus) Valentinas trumpam užsuko ir į Vievį. Vieviškiai aktoriaus laukia ne tik kaip ryškiausio reiškinio šiuolaikiniame Lietuvos teatre, kaip žmogaus, kuriančio savo teatrą, turinčio savo teoriją, vizijas, bet ir kaip buvusio vieviškio, kuris beveik 15 metų gyveno Vievyje. Apie Vievį yra taip kalbėjęs: „Vievis – mano namai. Miestelis visų pirma garsus muzikinėmis tradicijomis, savo žmonėmis, kurie ir šiandien garsina Vievį: tai Gintaras Rinkevičius, Irmantas Jankaitis, Tadas Šumskas, Dainius Pulauskas ir kiti“. Tada aktorius nuoširdžiai džiaugėsi visais miestelėnais, savo kaimynais, moksleiviais, kurie iš mokyklos ėjo pro jo namus. O spalio 26 dienos susitikime į spektaklį gausiai susirinkusiems žmonėms ne tik iš Vievio, bet ir visos savivaldybės ir net Vilniaus, malonu girdėti apie miestelį, jo gražias apylinkes, ežerą, mišką, ramybę. Režisierius sakė, kad spektakliui „Paukštyno bendrabutis“ tema gimė Vievyje, bet spektaklis nėra apie Vievio paukštyną. Toks paukštynas ir ten dirbantys žmonės gali būti bet kuriame pasaulio kampelyje. Bet aktorius taip gyrė Vievį, kad vieviškiai jį plojimais pakvietė grįžti atgal. Bet gyvoji mūsų dienų legenda Valentinas Masalskis sakėsi gyvenantis šia diena ir galvojantis apie ateitį, o ateityje gyvenimo Vievyje kol kas nematantis. Jo dabartis yra Klaipėdos jaunimo dramos teatre, Klaipėdos universitete, kur grupė ukrainiečių, jo mokinių, šiais metais gavo diplomus ir su naujai pastatytu spektakliu gastroliuoja po Lenkiją, bei Kuliuose, kur gyvena geri žmonės žemaičiai.
Šiais metais, kai Vievis švenčia savo 500 metų jubiliejų ir yra tituluotas Lietuvos mažąja kultūros sostine, maestro į Vievį pakvietė Kultūros centras, vykdydamas Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansuojamą projektą „Grįžtu namo“. Tai buvo pirmasis profesionalus teatras naujuosiuose Vievio kultūros namuose. Pilnutėlė salė žiūrovų kartu su aktoriais Simonu Lunevičiumi ir Vaiva Kvedaravičiūte inscenizacijoje pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ išgyveno aistringą meilę, pavydą, visuomenės kritiką. Inscenizacijos autorius-režisierius Valentinas Masalskis. Monospektaklio turinys – pagrindinio herojaus išpažintis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs traukinyje važiavęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. „Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo“, – rašoma Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio anonse.
Savo gyvenimo inscenizaciją išgyvena ir režisierius Valentinas. Jis su žiūrovais pasidalino įspūdžiais apie pjesės turinio vertą savo senėjimą, apie šiuolaikines laidotuves ir postmodernizmą scenoje bei gyvenime. V. Masalskis prisipažino norėjęs būti aktoriumi ir juo save laikantis, bet režisieriaus ir dėstytojo profesijas prie aktorystės pridėjęs todėl, kad nebuvęs patenkintas kai kuriais sutiktais režisieriais ir dėstytojais. O savo gyvenimo pradėti iš naujo nenorintis: per sunku būtų vėl surasti savo taškelio vietą didelėje Žemės planetoje.
Nuotraukoje: Režisieriui ir aktoriams dėkoja Audronė Stepankevičiūtė
