Elektrėnų savivaldybėje esančio Abromiškų dvaro pasididžiavimas – unikalus XIX a. svirnas, kuris neseniai restauruotas ir pritaikytas visuomenės reikmėms. Todėl kaimyninių rajonų gyventojai, kurie dar nematė šios naujovės, kviečiami į viešnagę. Jau galima patekti ir į svirno vidų, pasivaikščioti čia esančiame Literatūros ir meno muziejuje.
Dvaro istorija
Didžiulis medinis svirnas, kuris puošia Abromiškių dvaro sodybą, buvo pastatytas XIX a. Šiandien pastatas laikomas tradicinės liaudiškosios architektūros pavyzdžiu, jį puošia gražus skiedrinis stogas. Kadaise svirnas naudotas ūkio reikmėms, o šiandien pritaikytas kultūrinei, pažintinei ir socialinei veiklai.
Įdomu, kad pats Abromiškių dvaras turi tikrai seną – XVI a. siekiančią istoriją. Suprantama, per tokį ilgą laiką keitėsi ir jo šeimininkai. Ši vieta ypatingai suklestėjo XIX a., kai dvaro savininkas Vilhelmas de Raes kartu su žmona Antanina dvarą išplėtė ir pritaikė kultūriniam gyvenimui. To meto bajorija ir inteligentija čia rinkdavosi į literatūros vakarus, rengdavo vaidinimus – įprastą to meto aukštuomenės pramogą. Nenuostabu, kad netrukus Abromiškių dvaras tapo krašto kultūros židiniu, bajorijos traukos vieta. XIX a. pabaigoje, šeimininkaujant Broel-Pliaterių giminei, čia sukaupta įspūdinga biblioteka – ją sudarė net dvidešimt tūkstančių knygų. Kaip ir kitų dvarų istorijoje, taip ir Abromiškėms, skaudų kirtį sudavė sovietinė okupacija, kai jis nacionalizuotas ir naudotas įvairioms reikmėms.
Beje, Lietuvai tapus nepriklausoma, čia grįžo paskutinis šių valdų savininkas Mykolas Žilinskas. Jis skyrė lėšų dvaro sodybos tvarkymui bei parašė testamentą, kuriuo dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai. Tačiau likimas pasisuko kitaip – M. Žilinskas mirė taip ir nespėjęs susigrąžinti nacionalizuoto turto. Po kelerių metų dvaras privatizuotas. Savininkai keitėsi, o dabartinis jo šeimininkas Romualdas Bakutis pradėjo kompleksą renovuoti.
Džiugu, kad Abromiškių dvaro svirne jau prieš kiek daugiau nei dešimtmetį įsikūrė aktyvi Abromiškių bendruomenė. Ramutė Strebeikienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, pažymi, kad didžiulių svirno patalpų bendruomenei buvo per daug, tad nuspręsta Europos struktūrinių fondų lėšomis baigti restauruoti likusias nesutvarkytas svirno erdves ir pritaikyti pastatą tiek bendruomenės, tiek Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus veiklai. „Patalpose įvestas vandentiekis ir nuotekos, šildymo sistema, patogumai personalui, prieigos neįgaliesiems, apšiltintas stogas“, – vardijo R. Strebeikienė ir pridūrė, kad atlikus šiuos darbus į svirną perkelta dalis muziejaus, jame savo veiklą tęsia ir svirno senbuvė – Abromiškių bendruomenė.
Vyksta parodos, edukacijos
Kaip teigė R. Strebeikienė, svirne nuolat vyksta bendruomenės šventės, kino peržiūros, minimos kaimo istorinės sukaktys, organizuojami įvairūs kiti renginiai. Lankytojams patinka muziejuje rengiamos edukacijos apie senovinius rūbus, buities įrankius, atvykę moksleiviai papildo savo žinias apie lietuvių kalbą, istoriją.
Abromiškių bendruomenės pirmininkė Daiva Šareikienė pridūrė, kad visos bendruomenės veiklos vykdomos projektinėmis lėšomis. „Norint sukurti didesnę šventę reikia arba didesnių finansų, arba didelės talkos. Bendruomenės nariai yra visuomenininkai, negaunantys atlygio už savo darbą, taigi prisideda kiek gali, kiek turi laiko nuo darbo, šeimos“, – apie bendruomenės gyvenimą pasakojo jos pirmininkė. Ilgus metus čia gyvavo graži tradicija, kai Abromiškių bendruomenė kartu su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga organizuodavo pėsčiųjų ir dviratininkų žygį „Žalio Velnio takais“, skirtą Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadui Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui ir šios apygardos partizanams pagerbti. D. Šareikienė teigė, kad šiemet tradicija nutrūko negavus finansavimo.
Tačiau bendruomenė džiaugiasi, kad pavyko laimėti projektą savo dvidešimtmečio šventei, kurią rugpjūčio gale paminės koncertu ir vakarone. Pirmininkė prisiminė, kad pernai bendruomenė turėjo gražų renginį: ėjo į žygį, o vakarą baigė Andriaus Kaniavos akustinio garso koncerte. „Ne viskas susiveda į pinigus, kartais reikia didelio noro ir aplinkinių širdingumo, džiaugiamės, nes sulaukiame gerų žmonių pagalbos“, – kalbėjo pašnekovė. Prie Abromiškių bendruomenės svirne glaudžiasi ir vietinė Šaulių sąjunga, kuri čia taip pat veda savo užsiėmimus.
Kaimyninių rajonų gyventojai, kuriems būtų smalsu apžiūrėti senąjį svirną, kviečiami atvykti. Šiuo metu jame galima aplankyti fotografijų parodą „Elektrėnams 60“. Birželį čia atkeliaus Vytauto Didžiojo karo muziejaus kilnojama paroda dvarų tematika. Apie svirne vykstančius renginius daugiau sužinosite feisbuko paskyroje „Abromiškės“, „Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus“, internetinėje svetainėje
www.elektrenumuziejus.lt.
Užs. Nr. 2134