Graži mūsų Lietuva – jos gamta, miestai ir miesteliai, kaimai, upės ir ežerai, turtinga kultūros vertybių, šventa istorine atmintimi. Taip ir norisi pabuvoti ten, kur nesi buvęs, patirti naujų įspūdžių. Apsidžiaugėme, kai atsirado tokia galimybė. Rugpjūčio 24 dieną pagyvenusios moters veiklos centro „Purienos“ nariams buvo suorganizuota ekskursija į Kėdainius. Susipažinome su Kėdainių miestu, jo lankytinomis vietomis. Įdomus ir išsamus gidės pasakojimas ir supažindinimas su miesto istorija nepaliko abejingų. Kėdainiai – vienas seniausių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėtas 1372 m. H. Vartbergės „Livonijos kronikoje“. Pirmasis savininkas buvo Radvila Astikaitis, vėliau miestas priklausė Kiškų giminei, o nuo 1614 m. – Kristupui Radvilai. Radvilos valdė Kėdainius apie 290 metų. Valdant Kristupui ir Jonušui Radviloms, miestas išgyveno aukso amžių. Miestas garsėjo kaip daugelio tautų (lenkų, rusų, vokiečių žydų, škotų), įvairių konfesijų (stačiatikių, katalikų, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų, judėjų) ir kultūrų buveinė. Tuo metu Kėdainiuose veikė šešios prekybos aikštės, dešimt amatininkų cechų. Pavaikščioję po miesto senamiestį, aplankėme kalvinų-reformatų bažnyčią, kurios požemiuose yra garsiosios LDK didikų Radvilų giminės mauzoliejus. Bažnyčia įrengta kukliai (pagal tikėjimo reikalavimus), bet su labai puošnia drožinėta medine sakykla, o už šventovės stovi iždo formos Jonušo Radvilos paminklas.
Pasivaikščioję po gražų senamiestį, papietavę, keliavome į Paberžę. Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos. Čia durys buvo atviros kiekvienam, kam reikėjo pasidalinti savo sielvartu ir nesėkmėmis, rasti paguodą, dvasios ramybę, užtarimą, išgirsti pamokantį žodį. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlėje, svirne ir klebonijoje gausu liturginių ir buities labai skoningai atnaujintų reikmenų, kuriuos rinko ir gražino Tėvas Stanislovas. Gidė Regina pasakojo labai įdomiai. Ji ne tik mielai dalijosi savo prisiminimais, bet ir stengėsi mums perduoti bent krislelį čia šeimininkavusio dvasininko išminties. Pasak Reginos, kiekvienas Paberžės bažnyčios teritorijoje esantis pastatas pavirto unikaliu, žmogaus rankų darbo sukurtu muziejumi. Čia tvyro labai gera aura, nes viskas padaryta su meile. Pabuvojome prie Tėvo Stanislovo kapo, pagerbėme jo atminimą, sukalbėjome maldą ir tikrai pajutome ypatingą Tėvo Stanislovo dvasią.
Aplankėme netoliese įsikūrusį 1863 metų muziejų. Būtent čia, Paberžėje, sukilimo vadas kunigas Antanas Mackevičius suformavo 250 sukilėlių būrį, kuris stojo į atvirą kovą prieš carizmo patvaldystę. Diena prabėgo įdomiai ir turiningai.
Nuotraukoje: Pažintis su Kėdainių miestu, jo lankytinomis vietomis
Angelė Nikolajeva