Pirmieji VII kadencijos tarybos metai senbuvių ir naujokų akimis

Balandžio 20 d. suėjo metai nuo pirmojo VII kadencijos tarybos posėdžio ir mero Gedimino Ratkevičiaus inauguracijos. Šioje kadencijoje taryba dirba pagal pakeistą Savivaldos įstatymą, kuriame vienas iš svarbiausių pakeitimų yra tai, kad meras neturi balsavimo teisės. Gyventojai per pirmuo­sius naujos tarybos veiklos metus pastebėjo kai kurių tarybos narių aktyvią komunikaciją socialiniuo­se tinkluose. Aktyviausias tarybos narys tiek posėdžiuose, tiek socialiniuose tinkluose yra opozicijos atstovas, Kontrolės komiteto pirmininkas Edvardas Baleišis ir meras Gediminas Ratkevičius. O kaip meras ir tarybos nariai vertina pirmuosius tarybos darbo metus, kalbinome merą, pirmus metus savivaldoje dirbančius tarybos narius E. Baleišį ir valdančiojoje daugumoje dirbantį Sigitą Važnevičių bei 17 metų į tarybą renkamą Ramūną Kartenį.

Pokalbis su meru Gediminu Ratkevičiumi
J.K. Per pirmuosius VII kadencijos savivaldybės tarybos metus informacijos apie veiklą, įvykius ir kitokias naujienas tikrai yra pakankamai ir visose informavimo priemonėse: socialiniuose tinkluo­se, interneto svetainėse, abiejuose savivaldybės laikraščiuose, daug informacijos ir respublikinėje žiniasklaidoje. Skaitytojams įdomu, ar nors kiek laiko skiriate asmeniniam gyvenimui?
G.R. Mero darbas reikalauja labai daug laiko. Asmeninis gyvenimas kenčia totaliai. Aš pasirinkau tarnystę žmonėms eidamas mero pareigas, nes žmonės mano pasirinkimą įvertino palaikymu mero rinkimuose. Toks apsisprendimas turi ir savo kainą. Deja, bet dėmesio šeimai stoka virto į ištuoką. Nors asmeniniam gyvenimui laiko lieka nedaug, jo randu sportavimui ir dainavimui (lankau sporto klubą ir chorą, ketinu dalyvauti jubiliejinėje dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“).
J.K. Daugiausia kritikos iš opozicijos Jūs gaunate dėl Geibonių g. 3C ir 3D sklypų pardavimo. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl viešojo intereso gynimo. Gal turite minčių, kam savivaldybė galėtų panaudoti vieną iš parduotų sklypų, jei jis būtų grąžintas savivaldybei?
G.R. Viešojo intereso gynimo procese savivaldybei nėra teikiama jokių pretenzijų dėl neteisingų sprendimų, todėl ta kritika nėra pagrįsta. Geibonių g. 3C ir 3D sklypuose savo įsakymais esu įpareigojęs numatyti: funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis, suprojektuoti inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą, suprojektuoti reikalingus servitutus, palikti maudymosi zonas, numatant šias teritorijas skirti viešam naudojimui. Savivaldybės patvirtintuose ir galiojančiuose detaliuosiuose planuo­se yra numatyta šią teritoriją vystyti, pritaikant ją poilsiui ir rekreacijai. Elektrėnų gyventojams ir svečiams turi būti užtikrintas viešas priėjimas pėsčiomis ir privažiavimas dviračiais bei automobiliais prie marių pakrantės, gali būti įrengta maudymosi vieta su suoliukais ir persirengimo kabinomis, lieptu, sporto ir rekreacinės paskirties statiniais (teniso, krepšinio, vaikų žaidimų, tinklinio aikštelėmis).
J.K. Kokius galėtumėte išvardinti tris svarbiausius darbus, kuriuos pasisekė atlikti per pirmus darbo metus?
G.R. 1. Sklandus baseino rekonstrukcijos darbų organizavimas. 2. Pasirengimas švietimo įstaigų infrastruktūros ir paslaugų kokybės atnaujinimui. 3. Pasirengimas sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros ir paslaugų kokybės atnaujinimui.
J.K. Nors informacijos visais klausimais pateikiate daug, bet gal skaitytojai dar ko nors svarbaus nežino apie tai, kas artimiausiu laiku gali pasikeisti savivaldybėje?
G.R. Pokyčių savivaldybėje buvo, yra ir bus. Daug jų nusimato personalo srityje. Ramunė Matonienė po laimėto konkurso turi pradėti dirbti „Versmės“ gimnazijos direktore. Karjerą nuo rugsėjo 1 d. numato baigti Socialinės globos namų, darželio „Žiogelis“ ir darželio „Gandriukas“ vadovės. Atsisveikinus su Elektrėnų ir Vievio meno mokyklų vadovais keliu diskusinį klausimą, ar nevertėtų reorganizuo­ti šias įstaigas sujungus jas į vieną, ar nevertėtų darželio „Gandriukas“ prijungti prie Semeliškių gimnazijos. Šiuos klausimus ketinu aptarti su bendruomenėmis ir esu atviras jų nuomonei. Keliu galimybės Elektrėnų mieste turėti daugiafunk­cę areną idėją.
J.K. Liaudies išmintis sako, kad geras viršininkas pats nedirba. O kaip Jums sekėsi suformuoti komandą, ar visada pavyksta rasti sutarimus darbiniais klausimais?
G.R. Dar debatuose į klausimus (koks bus pirmas mano darbas?) atsakydavau – komandos formavimas. Vienas lauke – ne karys. Šiuo metu esu suformavęs komandą ir paskirstęs darbus. Formuo­jant komandą susidūriau su opozicijos pasipriešinimu (ne visoms mano teiktoms komandos narių kandidatūroms taryboje buvo pritarta). Tačiau šioje vietoje tvirtai pasakiau, kad ne opozicija man formuos komandą, o aš pats, tą ir padariau. Iki šiol buvo gajus stereotipas, kad lengva dirbti vicemeru ar patarėju, galėjai nedirbti, jo­kios atsakomybės ir pan. Dabar viskas kitaip. Komanda iniciatyvi, žingeidi, dirbanti. Esu dėkingas komandai už atsidavimą darbui. Kaip tik šiandien su komanda paminėjome praėjusius metus, pavaišinau kolegas pietumis.
J.K. Ačiū Jums už atsakymus ir gerą komunikaciją.

Pokalbis su Ramūnu Karteniu
Kitu pašnekovu pasirinkome po buvusio mero Kęstučio Vaitukaičio ir liberalo Dmitrij Burkoj ilgiausiai taryboje dirbantį tarybos narį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de­mokratų partijos Elektrėnų skyriaus pirmininką Ramūną Kartenį. Jis į tarybą renkamas nuo 2007 metų. R. Karteniui dirbti teko su visais trimis savivaldybės merais – Arvydu Vyšniausku, Kęstučiu Vaitukaičiu ir Gediminu Ratkevičiumi.
J.K. Į savivaldybės tarybą esate renkamas nuo 2007 metų. Dirbote ir valdančiojoje daugumoje, ir opozicijoje. Gal prisimenate, kokioje kadencijoje ir kokiu klausimu Jūsų balsavimui prireikė didžiausio apsisprendimo. Koks jis buvo?
R. K. Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu buvau išrinktas bū­damas 27 metų, tuo metu buvau vienas iš jauniausių tarybos narių, politika atrodė labai nauja sritis, neturėjau politinės patirties, ji atėjo su laiku. Dabar sunku išskirti klausimą, dėl kurio per tuos metus buvo sunkiausia apsispręsti, daugiausia diskusijų sulaukdavo klausimai, susiję su įstaigų reorganizavimu ar pertvarkymu, kartais tarybos nariai, išsigandę pokyčių ar žmonių pasipriešinimo, pritrūkdavo va­lios sprendimams priimti, nors mano nuomone, turime nebijoti nepatogių sprendimų ir pokyčių, kurie dažnu atveju yra tik į naudą.
J.K. Jums teko dirbti su visais trimis savivaldybės merais. Gal galėtumėte įvardinti, kuo skyrėsi tarybos darbas, kai merą rinkdavo taryba, vėliau, kai meras buvo renkamas tiesiogiai, dabar, kai meras neturi balsavimo teisės?
R.K. Prieš mero rinkimus, kai jį rinkdavo tarybos nariai, buvo daugiau įtampos, pasitaikydavo ir intrigų, tačiau tiesioginiai mero rinkimai yra tikrai sveikintinas dalykas, nes padidino rinkėjų aktyvumą ir pasitikėjimą savivalda. Šiuo metu meras yra savarankiškesnis, turintis daugiau įgaliojimų. Per 17 metų buvo įvairių situacijų, pavyzdžiui, prieš daugelį metų pakviestas į susitikimą dėl daugumos sudarymo, į jį net nenuvažiavau, nes tuo metu atrodė svarbesni kiti reikalai. Kiekvienam tarybos nariui yra naudinga padirbti tiek opozicijoje, tiek daugumoje, tai skirtingos patirtys.
Kartais nesuprantu tarybos na­rių, kurie prieštarauja tik tam, kad prieštarautų, nors puikiai supranta, kad sprendimas yra reikalingas ir naudingas. Visada palaikiau ir palaikysiu sprendimus, kurie yra naudingi savivaldybei ir jos žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur tektų dirbti – daugumoje ar opozicijoje.
J.K. Koks įdomiausias prisiminimas iš 17 metų veiklos taryboje?
R.K. Prieš metus prisiekiau kaip tarybos narys penktąjį kartą, tačiau vieninteliam teko priesaiką kartoti du kartus, mat rankos ant Konstitucijos iš jaudulio nebuvau uždėjęs… Patirtis nepadėjo.

Pokalbis su Sigitu Važnevičiumi
Valdančiąją daugumą šios kadencijos taryboje sudaro 7 Liberalų sąjūdžio, du – konservatorių ir 4 nau­jai sukurtos partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nariai. Kalbinome vieną iš politikos naujokų, bet elektrėniškiams gerai pažįstamą, buvusį Elektrėnų policijos komisariato viršininko pavaduotoją Sigitą Važnevičių.
J.K. Politikoje esate naujokas. Ar tai, kad pasirinkote Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ kuo nors susiję su tuo, kad ilgus metus dirbote policijoje?
S.V. Atsakymas būtų ir taip, ir ne. Darbas policijoje įskiepijo tokias moralines vertybes, kaip pagalba ir pagarba žmonėms, saugumo užtikrinimas, sąžiningumas ir atsakomybė. Todėl ir pasirinkdamas šią politinę kryptį – centro kairės politinę jėgą, radau daug man priimtinų vertybių, principų ir tikslų. Tai visų pirma tarimosi kultūros, viešojo intereso viršenybės, profesionalumo ir demokratijos principai.
Be abejo, prie pasirinkimo prisidėjo esami dalykiški santykiai su kolegomis ir partijos vadovybe.
J.K. Valdančioje daugumoje dirbate su didžiausia Liberalų sąjūdžio partija ir konservatoriais, nors Seime Jūsų partija dirba opozicijoje. Kodėl?
S.V. Sėkmingai susiklosčius rin­kimų rezultatams ir taryboje gavus keturias vietas, sprendimas jungtis į valdančiąją koaliciją buvo priimtas bendru skyriaus narių sutarimu. Manau, kad darbas „pozicijoje“ yra daugiau matomas, prasmingesnis ir didesnė galimybė patenkinti rinkėjų lūkesčius. Taip pat Liberalų sąjūdžio politinės partijos rinkiminė programa turi nemažai panašių nuostatų kaip ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Savivalda nėra Seimo at­spindys, todėl politinių sąjungų balansas susideda visai kitaip.
J.K. Kas Jums politikoje įdo­miausia ir kas nepatinka?
S.V. Tapus tarybos nariu, atsirado galimybė „arčiau“ dalyvauti teisinių sprendimų kūrime ir priėmime. Taip pat tai vienas iš profesinių įgūdžių atnaujinimo bū­dų. Tapdamas politiku prisieki dorai ir sąžiningai tarnauti ir atstovauti žmonėms, tai įpareigoja pateisinti žmonių lūkesčius. Kas nepatinka? Tai „pigus politikavimas“, t.y. nepamatuota kritika, „tušti“ ir neįgyvendinami pažadai, konkretumo stoka bei perdėtas populizmas.
J.K. Ar galite įvardinti, kokią partijos programos dalį per tuos metus pasisekė įgyvendinti?
S.V.Elektrėnų savivaldybės Tarybos daugumos tikslas – atvira ir atsakinga savivaldybė, efektyviai valdoma bei atverianti galimybes kiekvienam savivaldybės gyventojui. Kaip jau minėjau, daugumos programa sudaryta trijų politinių partijų įsipareigojimais, todėl ir prie darbų įgyvendinimo prisidedama bendrai. Įgyvendinamos nuostatos, kurios įtrauktos ir į DS „Vardan Lietuvos“ partijos programą. Tai gyventojų aptarnavimo kokybės gerinimas didinant paslaugų prieinamumą, informacijos apie teikiamas paslaugas gavimas, senjorų įtraukimas į socialiai aktyvų visuomeninį ir politinį gyvenimą, elektromobilių krovimo stotelių tinklo įdiegimo projektas, ūkiniai reikalai – tai Vievio miesto senojo stadiono įveiklinimo projektas, Vievio ežero švaros būklės gerinimas įdiegiant naftos gaudykles, dalyvaujamasis biudžetas. Visi šie darbai vykdomi etapais pagal esamą finansavimą.
J.K. Kokį darbą per likusius trejus metus būtinai norėtumėte įgyvendinti?
S.V. Darbų sąrašas yra gana ilgas, bet, manau, dirbant koalicijoje konstruktyviai, vadovaujantis tarimosi principu numatyti darbai bus įgyvendinti. Vienas iš jų galėtų būti Elektrėnų marių pakrantės sutvarkymas bei pritaikymas turizmui, laisvalaikio infrastruktūros plėtra, baseino renovacijos pabaiga, autobusų stoties atsiradimas Elektrėnų mieste ir t.t.
J.K. Ačiū už išsamų atsakymą.

Pokalbis su Edvardu Baleišiu
J.K. Taryboje dirbate pirmą kadenciją, atėjote į tarybą su Laisvės partija, bet iš partijos išstojote. Ar esate dar buvęs kurios partijos narys?
E.B. Studentavimo laikais esu kelerius metus buvęs atkurtos Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiuo metu nesu saistomas su jokia politine jėga, mėgaujuosi nepartinio statuso privalumais, tad esu laisvas spręsti pagal protą ir sąžinę.
J.K. Esate bene aktyviausias opozicijos ir tarybos narys. Skaitytojai domisi, koks Jūsų pagrindinis darbas, kad tarybos veiklai galite skirti tiek daug laiko.
E.B. Pagrindinė mano dar­bovietė – Seimo kanceliarija, kur einu Seimo narės dr. Silvos Leng­vinienės patarėjo pareigas. Taip pat dirbu leidybos srityje, esu mokymo priemonių autorius. O Taryboje darbo niekada netrūksta, ypač, jeigu stengiesi pateisinti žmonių lūkesčius. Kiek tai pavyksta, ne man spręsti, bet pastangų tikrai reikia nemažai įdėti.
J.K. Kas Jums įdomiausia tarybos veikloje?
E.B. Tarybos veikloje, kuri šiaip jau gali pasirodyti nuobodi, tikrai yra įdomių momentų. Dažniausiai jie nutinka per Tarybos posėdžius. Asmeniškai man yra įdomi diskusija, per kurią politikai atsi­skleidžia kaip žmonės. Ką jie kalba, kaip argumentuoja? Ar nenusišneka? Ko siekia? Tikrai įdomu klausyti, suprasti ir oponuoti, o kartais ir „pasišpilkuo­ti“. Ypač dažnai susikertame su buvusiu meru K. Vaitukaičiu. Turi jis ant manęs akį. Tai kartais tenka maloniai, o geriausiai su humoru, atsakyti. Tarybos posėdyje vis dėlto kyla daug įtampų ir humoras tikrai padeda prigesinti aistras.
J.K. Ką galėtumėte pažymėti, kaip svarbiausią atliktą darbą?
E.B. Ką man, kaip naujai „iškeptam“ Tarybos nariui, pavyko pasiekti per šiuos metus? Svarbiausias pasiekimas yra tai, jog politinis diskursas tapo viešu. Anksčiau Tarybos veikla buvo gana uždara, žmonės nelabai įsivaizdavo, ką tie išrinktieji veikia. Per paskutiniuosius metus mano ir kolegų pastangomis pavyko parodyti Tarybos darbo ypatumus, išviešinti balsavimo rezultatus, įtraukti gyventojus į sprendimų svarstymą ir tokiu būdu formuoti viešąją opiniją. Anksčiau to nebuvo. Štai, tarybos posėdyje svarstėme pakrančių milijonierių žemės mo­kesčių sumažinimo klausimą. Valdantiesiems ne­pasisekė sumažinti pakrančių mokesčių, kuriuos padidinti patys buvo ir pasiūlę. Nes problema tapo vieša ir žmonės pasisakė šiuo klausimu. Taip veikia Vox populi – tautos balsas. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas.
J. K. Dirbate opozicijoje, kuri dėl balsų skaičiaus negali padaryti įtakos sprendimų projektų priėmimui. O gal Jūs jaučiate, kad taryboje opozicijos balsas gali daryti įtaką tarybos narių apsisprendimams balsuojant?
E.B. Opozicijos balsas šioje Taryboje tikrai girdisi. Mat valdančioji dauguma yra trapi, tad meras ne visada turi palaikymą. Opozicija ne kartą išsireikalavo keisti sprendimus ir rodė stuburą „šachuodama“ ydingus siūlymus. Pavyzdžiui, du kartus iš eilės nepatvirtinome mero teiktos vicemero kandidatūros. Arba atmetėme siūlymą perleisti Sabališkių g. 1C sklypo nuomos teisę ir suteikėme administracijai šansą išsiderėti geresnes sutartines sąlygas. Ir tai pavyko! Bet jeigu valdantieji mobilizuojasi ir įjungia buldozerį, tuomet opozicijai tenka nuleisti rankas. Taip nutiko svarstant sveikatos įstaigų reformos klausimus, kai buvo balsuojama dėl ligoninės Vaikų skyriaus panaikinimo. Mano galva, tai yra labiausiai nuviliantis Tarybos sprendimas.