Prieš balsavimą už biudžeto priėmimą opozicijos nariai pasitarti išėjo už posėdžio salės durų
Vasario mėnesio tarybos posėdis pradėtas buvo pamoka, kaip naudoti naują balsavimo įrangą. Tarybos nariai – pavyzdingi mokiniai, greitai naują sistemą perprato ir mokytojui, UAB „Audiotonas“ projektų valdymo skyriaus vadovui Edgarui Einoriui turėjo pasiūlymų, kaip ją tobulinti. Balsuojant nauja sistema apsvarstyta buvo ir pritarta 26 sprendimų projektams, tarp kurių svarbiausias – 2025 metų biudžetas. Meras Gediminas Ratkevičius biudžeto priėmimą įvardijo kaip svarbiausią visų metų priimtą sprendimo projektą ir linkėjo, kad jis sėkmingai būtų surinktas ir teisingai panaudotas. Bet apie viską nuo pradžių.
Pinigai
Pirmiausia apsvarstyti buvo Antikorupcinės komisijos ir Kontrolės komiteto narių pakeitimai, kuriuos priimti teko dėl Barboros Vidauskienės ir Giedriaus Leskausko iš opozicijos perėjimo į valdančiąją daugumą. Trečiu klausimu tarybos nariai atidžiai svarstė 2025 metų biudžetą, kurį pirmą kartą sudarė antrus metus pareigas einanti Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Oksana Salecienė. Šių metų biudžete suplanuota per 60,8 mln. eurų, bet per metus jis pakeistas bus dar ne kartą. T.y. biudžetas dar augs. Šių metų biudžeto priėmimas kitoks. Biudžetas visiškai suplanuotas 2025 m., bet šalia jo suplanuotos dar dvejų metų biudžetų pajamos. 2026 metams planuojamas biudžetas yra 61,093 mln., o 2027 metams – 64,155 mln. Eur. Per 20 metų savivaldybės biudžetas išaugo per 50 milijonų: nuo11,4 mln. 2005 metais iki 60,8 mln. Eur 2025 metais.
Šių metų biudžeto išlaidos, kaip praėjusių metų, suplanuotos pagal strateginio plano 6 programas: Savivaldybės valdymo, Švietimo ir ugdymo, Socialinės apsaugos plėtojimo, Sveikos, švarios ir saugios gyvenamosios aplinkos kūrimo, Kultūros veiklos ir sporto plėtojimo ir Verslo ir turizmo plėtros bei žemės ūkio konkurencingumo skatinimo. Daugiausia biudžeto lėšų išleista bus Švietimo ir ugdymo programai. Biudžeto projektas, pasak. O.Salecienės, paruoštas taip, kad Vyriausybės atstovas neturėjo nė vienos pastabos. Pastabų turėjo tik tarybos nariai ir į vieną Rimanto Baravyko pastabą tarybos nariai atsižvelgė. Iš planuotų lėšų kultūriniams renginiams 20 tūkst. Eur pervedė į antrą programą ir panaudos švietimo įstaigų remonto darbams. Kitiems dviem opozicijos lyderio R. Baravyko pasiūlymams pritarta nebuvo. Nepritarta lėšų skirti kelio Beižionys–Žikaronys remonto projektui ir nesvarstyta padidinti išlaidų specialistų kelionėms į darbą kompensuoti. Šis klausimas, sakė meras, svarstomas bus kovo mėn. posėdyje. Prieš balsavimą už biudžetą opozicijos nariai paprašė 2 min. pertraukėlės ir išėję iš salės tarėsi, kaip už sprendimo projektą balsuoti. Po opozicijos pasitarimo tarybos nariai biudžetui pritarė vieningai ir sprendimą plojimais palydėjo tiek salėje sėdintys stebėtojai, tiek patys tarybos nariai.
Apie biudžeto sudarytojus
Biudžetu, jo sudarymu ir pristatymu patenkinti liko visi tarybos nariai, o Edvardas Baleišis net pasididžiavo, kad jis didesnis už didesnės Kaišiadorių r. savivaldybės biudžetą. Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja apie darbą prie biudžeto redakcijai kalbėjo: biudžetą sudarant reikia atsižvelgti į visus poreikius ir situacijas – seniūnijų, įstaigų poreikius ir savivaldybės įstatyminę bazę, įpareigojančią mokėti padidintus atlyginimus ir vykdyti įstatymus. Visi poreikiai į Finansų ir strateginio planavimo skyrių sunešami lapkričio mėn. Bet biudžetas visada yra ribotas, todėl svarbu jį sudėlioti pagal poreikius ir galimybes. Pavyzdžiui, gal ir tikslinga buvo 20 tūkstančių eurų išimti iš planuotų savivaldybės jubiliejinių renginių. Dažnai kalbama, kad šventėms per daug lėšų skiriama, bet žmonėms ir švenčių reikia. Nutarėme, kad tuos pinigus tikslingiau panaudos švietimo įstaigos, kurioms lėšų visada trūksta. Biudžetas – gyvas organizmas, jis keičiamas pagal įvairias situacijas. Į klausimą apie kelią iki dabartinės karjeros, Elektrėnuose gimusi ir augusi Oksana atsakė, kad skaičiai visada buvę jos arkliukas, matematika jai buvusi svarbi ir mokėsi ją dešimtukais. Po gimnazijos Oksana Vilniaus universitete įsigijo ekonomikos bakalaurą, vėliau universitete įgijo Finansų ir bankininkystės magistro laipsnį.
Savivaldybės Finansų ir strateginio planavimo skyriuje ji dirba nuo 2017 m. kovo mėn., o atsiradus galimybei, priėmė iššūkį šiam skyriui vadovauti. Oksana sako, kad dirbdama turėjo iš ko mokytis. „Buvusi skyriaus vedėja, dabartinė administracijos direktorė Jekaterina Goličenko turi tiek patirties, iš kurios turiu galimybę pamokų rieškutėmis semtis“, – sakė vedėja.
8 tūkstančiai, suskaldę politikus
Po konstruktyvaus biudžeto svarstymo pritarta buvo kitam sprendimo projektui, dėl kurio į biudžetą visus trejus metus neįplauks po 8 tūkst. Eur. Tuos pinigus į biudžetą planuota gauti, jei UAB „Care NT2“, kuri pastatą nuomoja privatiems senelių globos namams Vievyje „Gemma“, nebūtų pritarta nekilnojamojo turto mokestį sumažinti 50 proc. Klausimą pristačiusi O. Salecienė vardino prioritetus, kodėl tai bendrovei reikėtų mokestį sumažinti. O sumažinti mokesčius reikėjo, kad jie Vievyje įkūrė naują verslą, o savivaldybė naujiems investuotojams trejus metus įsipareigojusi verslą remti. Tuose namuose dirba 49 savivaldybės gyventojai, kurie į savivaldybės biudžetą įneša per 100 tūkst. eurų pajamų mokesčių, sumažinus mokesčius „Care NT2“, jie mažiau pinigų ims už nuomą, o „Gemma“ už tas lėšas sumažins mokesčius namų gyventojams. R. Baravykas siūlė 50 proc. nuomos mokestį UAB „Care NT2“ sumažinti tik vieniems metams, tada patikrinti, kaip tas sumažintas mokestis panaudojamas globos namams, o tik tada nuolaidą pratęsti dar dvejiems metams. Deja, tarybos nariai tokiam pasiūlymui nepritarė, todėl bendrovei nekilnojamojo turto nuomos mokestis 50 proc. buvo sumažintas trejiems metams. Šį klausimą tarybos nariai svarstė ir sausio mėn. posėdyje, bet jam nepritarė. Šiame posėdyje už sprendimo projektą taip pat balsavo tik 15 tarybos narių. Už sprendimo projektą nebalsavo valdančiojoje dirbantys Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai, išskyrus Aleksą Urvakį ir Sigitą Važnevičių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos du tarybos nariai ir trys Socialdemokratų partijos nariai. Svarstant šį klausimą paaiškėjo pirmieji nesutarimai valdančiojoje daugumoje. Po Ūkio komiteto posėdžio frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Inga Kazakevičienė „Facebook“ paskyroje pasidalino pareiškimu su paaiškinimu, kodėl jų nariai už šį sprendimo projektą planuoja nebalsuoti. Frakcija siūliusi savivaldybei pasitvirtinti aiškią investicijų skatinimo tvarką, kurioje būtų nustatyta, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis gali būti suteikiamos lengvatos investuotojams. Tai leistų skaidriai ir tikslingai skatinti naujas investicijas, kurios kuria pridėtinę vertę vietos gyventojams. Bet iš 6 frakcijos narių, balsuodami susilaikė tik 4, kiti du balsavo už projektą. O tai reiškia, kad vieningo sutarimo nėra ne tik valdančiojoje daugumoje, bet ir frakcijoje „Vardan Lietuvos“.
Kitos žinios
Iš tarybos gyventojams pasiųstos žinios apie planuojamą savivaldybės infrastruktūros gerinimą. Tai ir kelio nuo Abromiškių iki Lapiakalnio asfaltavimas ir Vievio miesto sujungimas su Elektrėnais dviračių taku, ir Vievio bei Elektrėnų ežero pritaikymas lankymui, kur planuojama ir Vievio pirties pastato rekonstrukcija, ir kitos, gal ne tokios svarbios naujienos. Jei finansuojamas būtų planuojamas teikti projektas, renovuojami būtų Elektrėnų socialinės globos namai. Kiti svarstyti projektai gal nebuvo labai svarbūs visiems gyventojams, bet kam tai svarbu, galėjo pažiūrėti posėdžio tiesioginę transliaciją arba galės peržiūrėti įrašą, kuris lieka savivaldybės archyve: www.elektrenai.lt/taryba/tiesioginė tarybos posėdžio transliacija. O skaitytojams gal įdomu žinoti, kodėl buvo keičiama balsavimo sistema ir kiek tai kainavo. Balsavimo sistemas keičia beveik visos savivaldybės, kadangi, pasak E. Einorio, balsavimo sistema buvo ne tik pasenusi, bet ir visai nebegaminama. Todėl, sugedus sistemai, net naujų dalių nebūtų kur nupirkti. Daugeliui savivaldybių sistemą keičia ta pati bendrovė – UAB „Audiotonas“, bet įranga kainuoja skirtingai. Elektrėnų savivaldybei įranga su įdiegimu kainavo per 60 tūkst. Eur. Kėdainių r. savivaldybei, kaip rašo laikraštis „Rinkos aikštė“, kainavo 69 tūkst. Eur ir dar 9 tūkst. Eur programos įdiegimas. UAB „Audiotono“ svetainėje rašoma, kad iš 60-ties Lietuvos savivaldybių kartu su savo partneriais elektroninio balsavimo-diskusijų sistemas įdiegė 38-ose tarybos posėdžių salėse.
Edvardo Baleišio komentaras apie biudžetą ir kitus sprendimus:
Taigi, kur bus išleistas šis 60,8 mln. Eur vertės lobis (biudžetas)?
Švietimui skirta didžiausia savivaldybės išlaidų eilutė (28,8 mln. Eur). Didėjimas net 21%, daugiausia dėl valstybės dotacijų ir programų. Bet savivaldybės nuosavas prisidėjimas švietimo infrastruktūrai gerinti yra nepakankamas. Turime tikrai nemažai remontuotinų ugdymui skirtų pastatų, patalpų, įsisenėjusių problemų, tokių kaip vėdinimo sistemos įrengimas „Ąžuolyno“ progimnazijos sporto salėje ir pan., tačiau joms spręsti vis neužtenka lėšų (arba politinės valios). Tad tikiuosi per metus, koreguojant biudžetą, tų pinigų atsiras.
Didžiausią susidomėjimą visuomet kelia Darnios plėtros programa, kurioje paslėpti asfalto ir trinkelių reikalai. Finansavimas šiai programai mažėja iki 7,2 mln. Eur (minus 14%), tačiau šis pokytis yra be KPP (kelių plėtros ir priežiūros) programos lėšų (1,6 mln. Eur), kurios į biudžetą atkeliaus vėliau. Su šiuo valstybės prisidėjimu bus šioks toks augimas – 5%! Tad asfalto ir naujų trinkelių turėsime ne ką daugiau nei šiemet. Šioje programoje yra ir kitų svarbių eilučių: lėšos gydytojams, mokytojams ir policininkams į savivaldybę pritraukti, gydymo įstaigoms atnaujinti.
Kultūros ir sporto programoje irgi įjungtas taupymo režimas – augimas tik 9%. Nieko nuostabaus, kitais metais rinkimų nebus, tad politikams per renginius reklamuotis nelabai yra reikalo. Lėšos bus naudojamos daugiausia pradėtiems darbams baigti – baseino rekonstrukcijai, futbolo maniežo Šarkinės g. įrengimui. Futbolo bendruomenė siūlė investuoti į „Ąžuolyno“ progimnazijos stadiono rekonstrukciją. Deja, šiems siūlymams nebuvo pritarta, futbolininkams ir toliau teks žaisti „bulvių lauke“.
Socialinei apsaugai skirtų lėšų kiekis didėja dar menkiau, tik 7%. Šioje eilutėje didžiausią dalį sudaro vaikų išmokos ir kitos socialinės programos. O Verslo ir turizmo plėtros programa netgi mažėja – minus 11%.
Taigi biudžetas yra toks, koks yra, pritarėme jam vienbalsiai, nors pastabų, tiek per komitetus, tiek per Tarybą, buvo nemažai. Į dalį jų buvo atsižvelgta. Visus metus pildysime, stengsimės, kiek tai įmanoma, užlipdyti spragas. Nors šiaip, turint tokias įplaukas, galima buvo ir geriau.
Taryba paskirstė 12 tūkst. Eur neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoms. Šiame klausime diskusijų sukėlė tik chorui „Con Moto“ skirta eilutė. Mat nelabai aišku, ką ir kaip choras mokys dainuoti. Be to, šiame kolektyve dainuoja pats meras bei dar viena Tarybos narė. Finansavimas buvo paskirtas, bet balsuojant susilaikiau, nes kilo klausimų dėl mero privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo.
Į nuomos aukcioną iškeliaus paskutinis didelis (1,35 ha) valstybinis sklypas Elektrėnuose prie magistralės – Sabališkių g. 1B. Jis bus išnuomotas vykdant 2012 m. savivaldybės ir UAB „Irlanda“ taikos susitarimą. Sklypas bus išnuomotas, o iš aukciono gautas lėšas proporcingai pasidalins Elektrėnų savivaldybė ir UAB „Irlanda“ (37% ir 63%). Savivaldybės gauta dalis bus laikoma kompensacija už nepastatytą autobusų stotį. Pagaliau pajudės kelio Nr. 4730 Abromiškės–Lapiakalnis rekonstravimo projektas. Taryba patvirtino sutartį su AB „Via Lietuva“, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo finansuoti dalį projekto savo lėšomis (apie 1,6 mln. Eur). Dėl tokio prisidėjimo kelias prioritetinėje eilėje šoktels iš dešimtosios į pirmąją vietą, tad projekto įgyvendinimas turėtų prasidėti dar šiais metais. Tai labai svarbus infrastruktūrinis projektas, kurio gyventojai laukia jau ne vienus metus. Asfaltuotas kelias su greta jo nutiestu pėsčiųjų/dviračių taku sujungs du savivaldybės miestus – Elektrėnus ir Vievį.
Prasideda ES naujo finansavimo laikotarpio projektai. Į Vievį atkeliauja dar didesnės investicijos – 2,2 mln. Eur. Už šiuos pinigus Vievio ežero pakrantėje bus įrengta viešoji turizmo infrastruktūra: pėsčiųjų/dviračių takai, poilsio ir edukacinės zonos, mažoji architektūra, želdiniai, apžvalgos tiltas, pontoninis lieptas, poilsio parkas.
Tai tiek apie pinigus. Jų vis viena, kaip beskaičiuosi, visuomet neužtenka. Nes norai yra begaliniai, o išteklių (pinigų) kiekis yra ribotas.
Taryba dar patvirtino ugdymo įstaigų nuostatus, perėmė ir perdavė turto, panaudos pagrindais leido naudotis patalpomis buriuotojų klubui „Poseidonas“, patvirtino gatvių ir žaliųjų plotų tvarkymo įkainius, pakeitė komisijų ir komitetų sudėtis…
Visko neišvardinsi. Kita vertus, kam be reikalo apkrauti galvą. Geriau pasidžiaukime pavasariu, kuris jau ant nosies. O pinigai patys neatsiranda, juos reikia uždirbti.