Julija Kirkilienė
Visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad rudens (dagos) darbų pabaigtuvių, arba ožio ar jaučio aukojimo, šventė minima nuo XVI amžiaus. M. Strijkovskio „Kronikoje“ rašoma: „Kai derlius jau nuimtas, dažniausiai spalio pabaigoje, ant šienu apdengto ir rankšluosčiu užtiesto stalo visų kampų pastatoma po ąsotį alaus, padedama keletas kepalų duonos, papjaunama po porelę įvairių gyvulių, jų mėsa išverdama ir suvalgoma, prieš tai po kąsnelį kiekvieno valgio paaukojus dievams (metama po stalu, ant krosnies, po suolais ir į namo kertes)“.
O savaitgalį nušurmuliavusioje rudens šventėje Elektrėnuose savivaldybės derliaus augintojai ir miestiečių maitintojai prisiminti buvo tik renginio vedėjos Silvijos Bielskienės kalbose. Apie tai redakcijai skundėsi keletas skaitytojų, kai kurie įspūdžiais pasidalinti užėję į redakciją, kai kurie skambinę ar parašę žinutę. Pasak abromiškietės Anelės, derliaus šventė buvo pavadinta „Gėrybių kraitės“ švente, į kurią sukviesti buvo įvairūs prekybininkai, bet, kaip Elektrėnuose buvo įprasta, derliaus augintojai nebuvo nei pagerbti, nei pakviesti į šventę. Sodininkas iš Geibonių taip pat skundėsi apie šventę nežinojęs, o sakėsi laukuose suradęs labai įdomios formos bulvę, kurią norėjęs parodyti (pažadėjome nuvažiuoti bulvę nufotografuoti). Dvi amatininkės sakė per vėlai sužinojusios apie šventę, todėl pavėlavusios užsiregistruoti į mugę ir vietos nebegavusios. Į redakciją skambinusi skaitytoja taip pat skundėsi, kad Elektrėnuose derliaus šventė šiais metais, kaip Kaziuko mugė Vilniuje buvusi: daug prekybininkų ir muzikos, o darbų pabaigtuvių ir derliaus nė akcentų nebuvo, išskyrus saulėgrąžą prie scenos. Aš asmeniškai besisukinėdama po šventę mačiau daug įvairiausių sodinukų ir šalia padėtų jų vaisių, pardavėjų tarpe sutikau tik du seniūnijos sodininkus – kiti prekiavo turguje. Žemdirbiai į šventę pakviesti nebuvo, tad atėjo ar atvažiavo tik tie, kas norėjo nusipirkti įdomesnio sūrio, rūkytos žuvies ar kokio pinto krepšio. Bet, kaip įprasta, prekybininkai pirkėjais patenkinti irgi nebuvo. Sakė, kad elektrėniškiai labai išrankūs. O elektrėniškiai stebėjosi, kad viskas labai brangu. Bet į šventę sukviesta buvo daug Elektrėnų kultūros centrui priklausančių saviveiklininkų, kurie šventei įkvėpė ir tautiškumo, ir smagumo. Mugė ūžavo iki pavakarių. Smagiai dainavo ir šoko saviveiklininkų grupės, tik norintiems juos pamatyti teko nuo prekybininkų prekystalių brautis į priekį – scenos ant pakylos nebuvo. Bet buvo politikų: susirinkusius sveikino, daug gražių žodžių prikalbėjo ir labdaros organizacijai „Ištiesk gerumo ranką“ auką paliko Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, šventės dalyvių pasveikinti nepamiršo administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius ir jo pavaduotoja Inga Kartenienė. Deja, politikų kalbas girdėjo tik saviveiklininkai ir daugiau iš kitų savivaldybių atvykusių prekybininkų nei atėjusių elektrėniškių. Šventėje sau reklamą pasidarė Socialdemokratų partijos Elektrėnų skyriaus keli nariai, kurie būsimus rinkėjus pavaišino sumuštiniais ir leido pasukti laimės ratą. Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas pasveikino ir dovanas įteikė gražiausių sodybų šeimininkams. Seniūnijos komisija, kurios pirmininke išrinkta buvo seniūnijos specialistė Rasuolė Mistrulli, su komisijos nariais – seniūnijos specialiste Lina Akulevičiūte, Elektrėnų miesto senamiesčio seniūnaite Birute Grybauskiene, miesto centro seniūnaite Jurgita Chmieliauskiene, Žebertonių seniūnaite Aušra Aliubavičiene, Geibonių seniūnaičiu Algimantu Kazbaru ir Abromiškių seniūnaičiu Stanislovu Janušausku – rugsėjo 23 d. apžiūrėjo Elektrėnų miesto bei seniūnijos kaimų sodybas ir pasiūlė apdovanoti šių sodybų savininkus: Stanislovą ir Reginą Padvelskus iš Elektrėnų bei Juozą ir Nijolę Ašmenas iš Žebertonių.
Kodėl šventė šiais metais Elektrėnuose organizuota buvo kitaip, kalbinome Kultūros centro renginių organizatorę Gretą Garmašaitę. Iš Vilniaus į Elektrėnus dirbti atvažiavusi jaunoji organizatorė, atrodo, nesuprato, ko tie elektrėniškiai iš jos nori, ir auklėdama elektrėniškius apie šventę kalbėjo taip: Derliaus augintojai pagerbti buvo ir pasveikinti didelėmis dovanomis po pirmo ansamblio pasirodymo. Kiek žinau ir gavau informacijos, jau kelinti metai iš eilės ūkininkai, žemdirbiai, gražiausių sodybų savininkai yra apdovanojami kiekvienoje seniūnijoje atskirai. Kaip ir mūsų šventėje, gražiausios sodybos apdovanotos buvo. Nuo 10 val. jau gausiai rinkosi žmonės, reklama žmonės džiaugėsi, nes buvo pilna socialiniuose tinkluose, mieste. Norint ją pamatyti, reikėjo įsivesti Elektrėnų kultūros centro (EKC) paskyrą į paiešką. Pagrindiniame KC puslapyje plakatas dominavo pirmame vaizdinio lape. Šventės metu buvo transliuojamos rudens vizualizacijos bei dailininkės sukurta rudeninė puokštė. Scenografijos nebuvo įmanoma suplanuoti dėl prognozuojamo lietaus. Registracija prekybai mugėje buvo paskelbta nuo rugpjūčio galo iki rugsėjo galo. Savivaldybės gyventojai skambino po datos, kai registracija buvo uždaryta, ir seniūnija daugiau prekeivių neregistravo. Taisyklės yra taisyklės, laiko registracijai buvo. Prekybininkai sugebėjo užsiregistruoti ir atvažiavo iš tolimiausių Lietuvos miestų ir kaimelių. Palapinių skaičius buvo rekordinis. Na, gaila, kad reklamos nepastebėjo elektrėniškiai. Seniūnas aptarti renginio scenarijaus kviestas taip pat buvo, bet atostogavo, todėl suderinta buvo vos tik jam grįžus iš atostogų.
Dėl visų bendruomenių ruošimosi šventei mane informavo, kad keletą metų to nebėra, nes patys ūkininkai nebenorėjo dalyvauti, todėl to veiksmo nebeplėtojo. Tokias žinias gavau, ne pati sugalvojau. Dabar eina XXI amžius, visos reklamos internete, todėl mokėjimas naudotis socialiniais tinklais tampa paskata labiau domėtis internetiniu pasauliu… Informacinius srautus nuolat galima atsinaujinti, o jei abejonės kyla, tai galima paskambinti į Kultūros centrą. Juk renginys vyksta kasmet panašiu metu, galima kažkiek susiorientuoti. Kas ieško, tas randa, tiesa? Pasidomėsiu, kiek prekybininkų tiksliai nespėjo užsiregistruoti, pačiai įdomu. Pagal sąrašą, kurį mačiau, elektrėniškiai kai kurie net neatvažiavo į mugę, nors buvo užsiregistravę. Atsiliepimus kultūros centras girdi visai kitokius – pasikeitęs, šiuolaikiškesnis formatas. Begalybė naujų prekybininkų, nematytos prekės. Apsilankė daugiau jaunimo. Dar spėjau užklausti kitų elektrėniškių, ar pasigedo seniūnijų bendruomenių prisistatymo, tai labai džiaugėsi, kad nebuvo. Pasirodo, praeitais metais irgi nebuvo jokio bendruomenių prisistatymo, o apdovanojo tik sodybų šeimininkus, kaip ir šiais metais.
Na, iš jaunimo šventėje tikrai matomi buvo tik asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ savanoriai. Dalyvius sąžiningai fiksavo fotografė Liudmila Felčinskaja ir dažniausiai užfiksavo tik saviveiklininkus, prekybininkus ir senjorus. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad tradicines ir smagias derliaus šventes Elektrėnuose išstūmė pandemijos laikotarpis, o po pandemijos šventė į Elektrėnus negrįžo. Bet grįžo į visas kitas seniūnijas, kur žmonės tradiciškai ir gausiai renkasi į derliaus nuėmimo pabaigtuves ir draugiškai švenčia, vaišinasi, keičiasi maisto gaminimo receptais, derliaus auginimo patirtimi, klausosi koncertų bei patys koncertuoja ir, žinoma, šį bei tą nusiperka iš atvažiavusių prekybininkų. Panašių švenčių Elektrėnuose norėtų ir mūsų skaitytojai, skundęsi derliaus šventės pakeitimu į prekybininkų mugę.