Nuo verslo įmonių skaičiaus savivaldybėse tiesiogiai priklauso savivaldybės biudžetas. Kuo daugiau įmonių, tuo daugiau surenkama mokesčių. Dažnai įtarimų sukelia įvairių verslininkų kūrimosi savivaldybėje istorijos. Vieni įsikuria nepastebėti, net savivaldybės vadovams nežinant, sukuria darbo vietas ir gerina savivaldybės žmonių gyvenimą, kiti nuolatos mina savivaldybės vadovų kabinetų slenksčius, ieškodami įvairiausių palankių sąlygų jų verslui. Pasidomėjus tų verslininkų interesais, ne retai surandama keistokų sutapimų su jų ir savivaldybės vadovų interesais. Viena iš tokių įmonių yra UAB „Linokompa“, 2009 metais nutraukusi veiklą ir savivaldybei palikusi apie 100 tūkst. litų skolą už nuomą.
Tarybos narys
Algimantas Adomaitis
Pusės milijono užskaita
Baigiantis tarybos posėdžiui, meras tarybos nariams pateikia informaciją, kurią įvertinus, gali būti ruošiami vienokie ar kitokie tarybos sprendimų projektai.
Šį kartą informacija buvo apie UAB „Libros Holdingas“, cituoju merą: „ … gaunam dovanų, bet su kraičiu kabutėse, su minusiniu kraičiu. Prašo virš penkių šimtų tūkstančių. …“ Kad būtų aiškiau – pateikiu „Libros Holdingas“, kuriai priklauso UAB „BOEN Lietuva“ ir UAB „Dailinta“, ir UAB „Linokompa“, direktoriaus Tomo Juškos pasirašytą spalio 25 d. raštą merui Kęstučiui Vaitukaičiui. Rašte „Pasiūlymas dėl nuomojamų patalpų ir tarpusavio užskaitos“ rašoma, kad UAB „Linokompa“ nuo 2003 metų nuomojo patalpas iš Elektrėnų savivaldybės. Šiuo metu veikla yra sustabdyta, o patalpos sugrąžintos savivaldybei. Nuomos laikotarpiu „Linokompa“, turėdama visus reikiamus savivaldybės institucijų suderinimus ir leidimus, atliko statinio renovaciją ir investavo 1 173 464 Lt. Taip pat „Linokompa“ yra įnešusi 100 tūkst. litų pradinį įnašą už privatizuojamą nuomos objektą. Už patalpų nuomą „Linokompa“ savivaldybei liko skolinga 117 183 Lt. Rašte rašoma: „Turint galvoje ilgą bendradarbiavimo istoriją tarp mūsų grupės įmonių ir Elektrėnų savivaldybės, taip pat ir tai, kad šiuo metu toliau sėkmingai darbuojasi dvi įmonės (UAB „BOEN Lietuva“ ir UAB „Dailinta“) su virš 800 darbuotojų, siūlome tokį susidariusios situacijos sprendimą: „Linokompos“ 117 183 Lt nuomos skolą užskaityti iš sumokėto pradinio įnašo ir padarytų investicijų. Su liekančia 1 153 281 Lt suma (1273464 Lt-117183 Lt = 1156281 Lt) pasielgti taip: 50 proc. (576 640 Lt ) mes „dovanojame“. Dėl likusių 576 640 Lt padaryti UŽSKAITĄ iš BŪSIMŲ UAB „BOEN Lietuva“ ir UAB „Dailinta“ mokesčių, mokamų į savivaldybės biudžetą. Tokiu būdu būtų išspręsti bet kokie ginčai ateityje su būsimais nuomininkais ar savininkais dėl UAB „Linokompa“ padarytų investicijų bei išlaikoma geranoriška atmosfera iš abiejų pusių dėl ateities bendradarbiavimo ir galimų investicijų ateityje“.
Saliamonas ir tas vargu ar gudriau sugalvotų
Šis raštas man sukėlė nerimą, privertė kiek kitaip vertinti iki šiol lyg ir nekėlusius abejonių buvusių ir esamų savivaldybės vadovų veiksmus. Ypač vieno jų – administracijos direktoriaus. Tiesa, kai nuskambėjo ši mero frazė, tarybos salėje jo nebuvo, bet tai nestebina, kadangi tai ne pirmas kartas, ypač kai taryboje sprendžiami „nepatogūs“ klausimai. O šį kartą jų netrūko – tai ir vadinamieji „žemių klausimai“, įgaliojimų administracijos direktoriaus pavaduotojui suteikimas ir panašiai.
Kas sukėlė nerimą
Nerimą, pirmiausia, sukėlė tai, kad šis raštas UAB „Libros Holdingas“ vadovų galvose ir kompiuteriuose gimė tuo pačiu momentu, o tikėtina, kad ir anksčiau, kai savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija periminėjo rašte minimas patalpas. Šioje procedūroje dalyvavau kaip tarybos narys ir kontrolės komisijos pirmininkas. Ką pamačiau – šiek tiek vėliau. O dabar apie istoriją.
2003 m. balandžio 30 d. taryba priėmė sprendimą išnuomoti patalpas už 0,13 Lt/ m3 su įdomiu prierašu: „Negavus geresnių pasiūlymų, sudaryti nuomos sutartį su UAB „Domingos durelės“.
Vadovaujantis šiuo tarybos sprendimu, buvo paskelbtas konkursas, kurį ir laimėjo UAB „Domingos durelės“, vėliau pervadinta „Linokompa“. Įmonė išsinuomavo pastatus, iki tam tikro momento vykdė veiklą, tvarkingai mokėjo mokesčius, kol menamo sunkmečio metu, gamyba, atseit, sustojo, patalpos tapo nereikalingos, nuomos mokesčiai nebebuvo mokami. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Libros Holdingas“, sprendžiant iš pateikto pasiūlymo, yra UAB „Linokompa“ teisių ir įsipareigojimų perėmėja. Domintis šios įmonės veikla, nesusidaro įspūdis, kad jai grėstų finansinės problemos. Reikia pastebėti, kad įnašas, dalyvaujant privatizavimo procedūroje (100 000 Lt) ir nuomos skola (117 183 Lt) yra labai artimos viena kitai. Kyla natūralus klausimas, kodėl įmonė, nevykdydama veiklos išsinuomotose patalpose, neprašė savivaldybės šios sutarties nutraukti, kodėl to nesiekė pati savivaldybė, konkrečiai už savivaldybės turto valdymą atsakingas administracijos direktorius H. Petrauskas? Direktorius ne vieną sykį buvo ragintas imtis teisinių priemonių ir procedūrų, kad savivaldybė nepatirtų nuostolių. Ne sykį buvo prašoma direktoriaus atkreipti dėmesį į apleistų nuomojamų patalpų būklę. Po to sekdavo pažadai, kad procedūros jau pradėtos ar bus pradėtos vos ne ryt, bet tai ir liko pažadais.
Kas pradėjo, tas ir baigia
Kodėl toks UAB „Libros Holdingas“ raštas pateiktas tik dabar, t.y. susiformavus tai pačiai valdančiajai daugumai, kokia ji buvo pasirašant nuomos sutartį? Būtent nuo minimos sutarties, kurią pasirašė tuo metu mero pareigas ėjęs K. Vaitukaitis, ir kurios kai kurie punktai prieštaravo tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatoms, viskas ir prasidėjo. Neatitikimas labai akivaizdus – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo 2002 m. gegužės 23 d. redakcijos Nr. IX-900 (t. y. sutarties pasirašymo metu) 14 str. 5 d. buvo nuostata: „5. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jei nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.“
2003 m. įvykus šio objekto nuomos konkursui, kurį laimėjo UAB „Linokompa“, ir su kuria buvo pasirašyta nuomos sutartis, galiojo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcija, kurios 10 str. 13 d. teigia: „13. Nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Gaunamos iš privatizavimo sandorio lėšos, atitinkamai jas sumažinus dėl privatizavimo objekto vertės padidėjimo, bet ne daugiau už šiam objektui pagerinti padarytas išlaidas, pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą privatizavimo fondo sąskaitą (jei privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą). Likusi privatizavimo lėšų dalis pervedama nuomininkui, išskyrus tą dalį, kuri buvo įskaityta į nuomos mokestį. Ši į nuomos mokestį įskaityta lėšų dalis pervedama į privatizavimo objekto valdytojo sąskaitą“.
2007 m. buvo paskelbtas minimų pastatų privatizavimo konkursas, kurį ir laimėjo nuomininkas UAB „Linokompa“, ir kurios prašymu savivaldybės taryba pritarė pardavimo sutarties projektui. Pirkimo – pardavimo sutarties projekte buvo numatyta, kad privatizuojamo objekto kaina yra 3 308 tūkst. Lt, o pradinis įnašas – 100 tūkst. Lt.
Bandymas pasipelnyti?
Visas šio sandėrio įdomumas (galimai siekiant pasipelnyti savivaldybės sąskaita) prasidėjo nuo šio prašymo:
Cituoju esminius šio prašymo momentus:
„ …UAB „Linokompa“ nuomojamose patalpose Elektrinės gt. 21 atliko esminį pastatų pagerinimą už 1173464,72 litų.
Pagal 2003 metų birželio 25 dienos nuomos sutarties Nr. 10T-35n 5.12 punktą yra numatyta teisė į padarytų išlaidų atlyginimą.
Prašome patvirtinti atlygintinas esminio pagerinimo patirtas išlaidas, kurios sudaro 1173464 litus …“
Tai ne vienintelis prašymas, mano nuomone, bandant pasipelnyti savivaldybės sąskaita, nors visi teisės aktai, kurių dalį citavau, nenumato galimybių atlyginti nuomininkui išlaidų, už nuomojamų pastatų būklės pagerinimą.
Pats aktyviausias, po „Linokompos“ vadovybės, asmuo besistengęs „sušelpti“ minimą UAB-ą 1173464,72 litų suma – atsakingasis už savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, administracijos direktorius H. Petrauskas. Nepakeitė jo nuomonės ir tuo metu savivaldybės mero A. Vyšniausko sudarytos komisijos (savivaldybės juridinio skyr. vedėjas G. Ratkevičius, audito skyr. vedėja D. Vėželienė, mero pavaduotojas A. Adomaitis) vienareikšmės išvados, cituoju 2007 m. rugsėjo 19 d. mero atsakymą UAB „Linokompa“: „Patvirtinti atlygintinas dėl esminio pagerinimo patirtas išlaidas neturime teisinio pagrindo.“
Nepakeitė įsitikinimų ir vėlesnis, žemiau pateikiamas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje raštas: „Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama …“
Vertinant visą šią istoriją įdomus vienas epizodas. Mano žiniomis, administracijos direktorius H. Petrauskas galimai turi interesų įmonėje, susijusioje su šia verslo grupe. Gilinantis į šią istoriją, neramina tai, kad savivaldybei vėl vadovauja tie patys asmenys, pasirašę nelemtą sutartį, kuri numato galimybę atlyginti patalpų pritaikymo, pabrėžiu – pritaikymo savo reikmėms, o ne pagerinimo išlaidas, tarybos nariams bandoma įteigti apie savivaldybės pareigą atlyginti įmonės gamybos organizavimui panaudotas lėšas.
Jeigu taryboje pasisektų prastumti sprendimą dėl tariamos skolos padalinimo, t.y. savivaldybė sutiktų neimti virš pusės milijono mokesčių iš „Libros Holding“ įmonių (to siūlomo UŽSKAITO), tai reikštų, kad balsavusių už projektą pastangomis kai kas pasipelnytų mūsų visų sąskaita.
Ką pamačiau minimų patalpų perdavimo metu
Iš karto krinta į akis beviltiškai apleisti ir neprižiūrimi buvę „Linokompos“ pastatai. Kas turima galvoje – „atlikta statinių renovacija ir pagerinta statinių būklė“ – sunku suprasti. Jei tai langų gamybiniame korpuse keitimas, manyčiau, kad tai yra nuomininko gamybinė būtinybė užsiimant baldų gamyba, kurios technologija ir reikalavimai yra pakankamai aukšto lygio. Tas pats su grindų išlyginimu, tai buvo reikalinga vykdytos veiklos technologijai. Štai ir viskas. Taip reklamuota autonominė katilinė seniai išmontuota, dar neaišku, kokie bus reikalingi savivaldybės įnašai, renovuojant šildymo sistemą. Visų pastatų apskardinimai nuplėšyti, todėl statinių sienos gerokai aptrupėję, kyla abejonių, ar neišgrius „pagerinti“ langai. Dėl tos pačios priežasties – suskilusi betono mazgo siena, įtariu, kad pagal statinių priežiūros reikalavimus, šio statinio nebegalima eksploatuoti. Trijų aukštų administracinio pastato vaizdas mažai kuo nusileidžia Černobylio AE (Pripetės miesto) gyvenvietės vaizdams. Ko gero pigiau šį pastatą nugriauti, nei remontuoti.
Ir vėl nerimas. Ar kas nors atlygins nuostolius? Turėtų atlyginti lyg ir UAB „Libros Holdingas“, privalėjusi atiduoti pastatus tokius, kaip ir gavo, t. y. tinkamus naudoti. Dabar, deja, įmonė galvoja ne kaip atlyginti nuostolius savivaldybei, bet kaip gauti sau naudos. Nesinorėtų abejoti, kad tarp dabartinių valdančiųjų tai niekam nerūpi. Jau greitai bus dešimtmetis, kai už savivaldybės turto valdymą yra atsakingas administracijos direktorius H. Petrauskas. Man dėl to neramu.