Virginija Šimkūnienė
Aukšta, tiesi kaip styga, palaidais plaukais ir be lašo makiažo ant veido – tokia yra šio straipsnio herojė Laima Mažuolytė. Iš tolo jauna moteris primena vyresniųjų klasių moksleivę, tačiau ji – chorvedė, vargonininkė, dainavimo pedagogė ir dviejų sūnelių mama. Kokia ji? Kaip jai pavyksta išlaviruoti tarp kelių darbų, kaip ji visur suspėja – į renginius, koncertus bei repeticijas Elektrėnuose ir Kaišiadoryse? Pabandykime suprasti, eidami jos gyvenimo keliu.
Biografija
Laima Mažuolytė gimė ir augo Žiežmariuose. Nuo mažumės Laimą supo muzika – jos tėtis Albertas grojo akordeonu namuose ir giminės susiėjimuose. Močiutė Leonora gyveno Vindžiulių kaime Elektrėnų savivaldybėje, turėjo puikų balsą, giedodavo laidotuvėse. Tikriausiai genai kalti, kad Laima Mažuolytė puikiai dainuoja skaidriu ir šviesiu balsu.
Besimokydama Žiežmarių gimnazijoje Laima pradėjo lankyti Muzikos mokyklą, o ją baigusi ir įgijusi vidurinio išsilavinimo pažymėjimą nedvejodama pasirinko muzikos studijas. Iš pradžių ji mokėsi Klaipėdos universiteto Menų fakultete solinio dainavimo programoje pas Klaipėdos muzikinio teatro solistą ir dėstytoją Viačeslavą Tarasovą. Besimokydama bakalauro studijose šiokiadieniais vargoninkavo Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijoje. O savaitgaliais grįždavo į Žiežmarius ir vargoninkavo Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje, vadovavo parapijos jaunimo chorui. Po bakalauro studijų mokėsi solinio dainavimo didaktiką, o po poros metų pertraukos įstojo į chorvedybos magistrantūrą, kur diriguoti mokė a. a. profesorius, kompozitorius, vargonininkas ir dainų švenčių dirigentas Gediminas Purlys.
Dar bestudijuodama bakalauro studijose jauna muzikos specialistė atvyko dirbti į gimtąjį Kaišiadorių rajoną. Pirmoji L. Mažuolytės darbovietė buvo Mūro Strėvininkų vidurinė mokykla. Joje vadovavo pradinių klasių vokaliniam ansambliui. Nuo 2004 metų pradėjo dirbti Kaišiadorių muzikos mokykloje, kurioje vaikus ji mokė chorinio, solinio dainavimo, dirigavimo, antro instrumento – fortepijono ir solfedžio. Vadovavo Kaišiadorių meno mokyklos jaunučių, jaunių chorams, Kruonio skyriaus jaunių chorui, merginų ir mišriam vokaliniams ansambliams. Su šiais kolektyvais Laima Mažuolytė net kelis kartus praėjo atrankas ir dalyvavo dainų šventėse.
2007-aisiais Kaišiadorių rajono savivaldybė įsteigė kultūros premijas. Premija skiriama už vietos bendruomenių narių įtraukimą į kultūrinę veiklą, puoselėjant Kaišiadorių krašto kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją, įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo veiklas, už aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą. 2010 metais Laima Mažuolytė subūrė kamerinį chorą „Do-diez“, kuris po pusės metų gyvavimo jau paruošė koncertinę programą su Lietuvos kameriniu orkestru ir ją atliko per kultūros premijų įteikimo ceremoniją. 2012 metais L. Mažuolytei buvo skirta Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premija už aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą. 2020 metais Kaišiadorių kultūros centro kamerinis choras šventė savo 10 metų jubiliejų, paruošė bendrą koncertinę programą su Elektrėnų moterų choru „Eldija“, Vievio kameriniu choru „Con moto“, su draugės iš Naujosios Akmenės choru ir Kaišiadorių meno mokyklos simfoniniu orkestru. Buvo įspūdingas renginys. Prieš metus choras „Do diez“ dalyvavo LRT vaizdo klipų konkurse KLIPVID, kuriame choro ir solistės Gabrielės Jocaitės-Rubin klipas „Saulelė raudona“ laimėjo žiūrovų simpatijos prizą.
Laimą Mažuolytę jau gerai pažįsta ir Elektrėnų gyventojai. Nuo 2006 iki 2014 metų ji dirbo Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapijos vargonininke, jaunimo ir saugusių chorų vadove. Parapijos jaunimo choras svečiavosi Freiburgo Šv. Alberto parapijoje Vokietijoje, vyko į naujametinius jaunimo Taize susitikimus Kroatijoje, Ženevoje, dalyvavo bažnytinių chorų šventėse Kretingoje, jaunimo dienose Klaipėdoje, dviejose dainų šventėse Vilniuje. Su senjorų choru ne kartą dalyvavo Žolinės atlaiduose Pivašiūnuose, kur diriguodavo jungtiniam Kaišiadorių vyskupijos parapijų chorui ir pučiamųjų orkestrui. Tuo laikotarpiu Laima Mažuolytė dirbo ir Elektrėnų kultūros centre – vadovavo merginų vokaliniam ansambliui ir senjorų chorui „Sidabrinė gija“. Su merginų vokaliniu ansambliu dalyvavo „Dainų dainelės“ trečiajame ture LRT televizijoje. Su „Sidabrine gija“ dalyvavo tremtinių dainų šventėse, Senjorų dainų šventėse Vilniuje, diriguodavo jungtiniam chorui.
Elektrėnų meno mokykloje Laima Mažuolytė pradėjo dirbti nuo 2017 metų. Tuo metu nebuvo solinio dainavimo mokytojos. O buvo tik viena mokinė. Laima Mažuolytė sutiko mokyti ir vieną mokinę, kurią paruošė „Dainų dainelės“ ir „Giesmių giesmelės“ konkursams. „Vaikai labai imlūs, jei jie nori dainuoti, yra motyvuoti, galima išlavinti balsą, paskatinti siekti tolesnių aukštumų“, – sako Laima. Nuo pernai metų Laima Mažuolytė Elektrėnų meno mokykloje vadovauja pirmokų, jaunučių ir jaunių chorams.
Ji gražiai bendrauja su savo kolege, Vievio kultūros centro direktore Audrone Stepankevičiūte. Pakviesta Audronės, ji dainuoja chore „Con moto“, kartu su Audrone dalyvauja bendruose projektuose.
Jau minėjome, kad dirbdama Meno mokykloje L. Mažuolytė parengė ne vieną jaunąjį dainininką „Dainų dainelės“ konkursui. Pačiai Laimai uždavėme kelis klausimus apie darbą su vaikais.
Ar galite pasakyti, kaip atsirenkate gabius vaikus, kaip įžvelgiate jų muzikalumą, kūrybiškumą, būsimą proveržį?
Susipažinusi su vaiku, supratusi jo galimybes, aš skatinu vaikus žengti solinio dainavimo keliu. O jo pradžia paprastai būna Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“. Trečią „Dainų dainelės“ konkurso etapą, kurį filmuoja LRT televizija, yra pasiekę mano ruošti mokiniai ir ansambliai: kaišiadorietės Gabrielė Jacaitė (2008), Patricija Žiužnytė (2020, 2022) ir Kaišiadorių meno mokyklos merginų vokalinis ansamblis (2012), žiežmariečiai Irmantas Ramanauskas (2010), Karolina Čikotaitė (2012), Evita Morkūnaitė – du kartus: 2018 ir 2021 metais bei Elektrėnų kultūros centro merginų vokalinis ansamblis 2008-aisiais.
Kai pradėjote dirbti Elektrėnų muzikos mokykloje, Jūsų parengti solistai elektrėniškiai irgi sėkmingai skinasi kelią tolyn. Kas jie tokie?
Elektrėnuose yra daug kūrybiškų ir muzikalių vaikų. Visai neseniai, sausio mėnesį, jaunieji Elektrėnų meno mokyklos dainorėliai dalyvavo antrajame „Dainų dainelės“ konkurso etape Šalčininkuose. Čia varžėsi moksleiviai iš Trakų, Širvintų, Šalčininkų, Vilniaus rajonų, Elektrėnų savivaldybės ir Vilniaus miesto. Į trečią „Dainų dainelės“ etapą yra pakviestos net trys mano solinio dainavimo programos mokinės iš Elektrėnų meno mokyklos: Jorūnė Matijoškaitė, Augustė Daniūnaitė ir Geistautė Gudeliūnaitė.
Papasakokite apie jas, Jums dar teks su jomis filmuotis televizijoje, dirbti toliau. Galbūt jos paseks mokytojos pėdomis.
Tai puikios, darbščios mergaitės, siekiančios savo tikslų, norinčios tobulėti. Jorūnė – solinio dainavimo programos trečios klasės mokinė, Augustė – ketvirtos, o Geistatutė yra baigusi chorinio dainavimo programą ir antrus metus mokosi solinio dainavimo meno mėgėjų programoje. Mergaitės pas mane mokytis pradėjo tik nuo rugsėjo mėnesio. Prieš tai jas dainavimo mokė a. a. Ilona Orentaitė-Mukienė ir Vilhelma Mončytė. Visos trys mergaitės labai gabios ir motyvuotos, bet ir labai skirtingos.
Jorūnė Matijoškaitė, būdama dvejų metų, pradėjo lankyti Elektrėnų „Yamahos“ muzikos mokyklą, o nuo pirmos klasės įstojo į Meno mokyklą.
Augustės Daniūnaitės muzikinė pradžia taip pat buvo „Yamahos“ muzikos mokykloje. Kai suėjo aštuoneri metai, įstojo į Meno mokyklą. Elektrėniečiai Augustę atpažįsta, nes ji dažnai būdavo valstybinių švenčių „Tautiškos giesmės“ atlikėja, o jai pritardavo meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Valdas Stanaitis). Augustė yra XII tarptautinio lengvosios muzikos – džiazo jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Elektrėnų žiburiukai 2019“ laureatė.
Geistautė Gudeliūnaitė nėra elektrėnietė, ji iš Beižionių kaimo, mokosi Semeliškių gimnazijoje. Dainuoja nuo pat mažens. Pirmajame savo konkurse dalyvavo Beižionyse, kai buvo 5 metai, jame tapo laureate. 4 metų pradėjo lankyti Kaišiadorių meno mokyklą, o vėliau – Elektrėnų meno mokyklą. Elektrėnų meno mokykloje mokėsi 7 metus, po kurių gavo chorinio dainavimo, pradinio ir pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ir nusprendė toliau mokytis mėgėjų programoje solinio dainavimo dar 4 metus. Didelis Geistautės tėvų palaikymas ir supratingumas, kad talentingą dukrą atveža į meno mokyklą.
Paprastai mokinių aš nesirenku, juos paskiria administracija, taip tenkindama tėvų prašymus. Mokinės dainuoja liaudies, lengvosios muzikos, džiazines dainas, arijas. Nėra lengva parinkti mokinėms joms tinkamiausius kūrinius ir pagal charakterį, balso galimybes ir atitinkančius amžiaus tarpsnį. Dažnai tenka kūrinius transponuoti – perrašyti į patogesnę tonaciją. Kartais tenka kreiptis į kompozitorius, dainų autorius, kad parašytų akompanimentus – instrumentinį pritarimą. Didelis indėlis prie sėkmingų pasirodymų – koncertmeisteriai, šiais metais kartu dirba puikūs pianistai – Augustinas Šopaga ir Kęstutis Paulaitis.
Kaip atrandate gabius vaikus ir kaip ugdote jų kūrybiškumą?
Aš nesieju vaiko gabumų su jo įgimtomis savybėmis. Aišku, balsas, išvaizda gali būti paveldėta, bet labai svarbu, kaip vaikas auklėjamas ir ugdomas šeimoje. Juk ir einant į sceną mokinys turi pasitikėti savimi, turėti drąsos, žinoti, kad jei kažkas nepavyks, niekas iš jo nesityčios ar nebars. Juk ne iš pirmo karto viskas pavyksta, svarbu žinoti ir vaiko psichologiją. Štai aš turėjau vieną mergaitę, kuri labai troško gerai pasirodyti, tai į peržiūrą važiavo net po rankos traumos, kurią patyrė namie. Supratau, kad vaikas jaučia atsakomybę ir yra siekiantis tikslo. Beje, tai mergaitei pasisekė ir ji dalyvaus trečiame konkurso etape.
Pastebėjau, kad kūrybiški vaikai dažnai būna svajotojai. O savo svajones jie išreiškia ir piešdami, ir šokdami.
Ar turite kokių specifinių bendravimo metodų, kaip mokinius motyvuoti, paskatinti po nesėkmės?
Aš visada linkusi kalbėtis. Niekada mokiniui nekeliu sunkių, neįvykdomų užduočių. O jeigu matau, kad prieš pasirodymą solistė ar choristai nerimauja, skubu juos nuraminti, pagirti. Arba net nukreipiame kalbas apie tolimos ateities planus. Vaikai mėgsta paplepėti – pasakoja apie savo šeimos keliones, augintinius ir kita. Ir tik nurimus akcentuoju, ko svarbiausia nepamiršti dainuojant. Mokantis dainavimo dažnai mokiniams paleidžiu įrašus paklausyti, kaip skamba kitų atliekamas kūrinys, kurį mes dar tik mokomės.
Kaip organizuojate pamokas, kodėl Jūsų auklėtinių akys žiba?
Suprantu, kad emocinė aplinka vaikams yra labai svarbi. Atėjusieji į mano pamokas vaikai turi jaustis patogiai, saugiai. Niekada nekeliu balso, nepriekaištauju, jei mokinys ko nors neišmoko ar pamiršo. Visada su vaikais pasikalbame apie būsimus projektus, koncertus. Jie, kaip ir visi, nori žinoti, dėl ko mokosi, kokie yra tikslai. Man smagu, kad klasėje yra optimalus vaikų skaičius ir tarpusavyje jie draugiškai bendrauja.
Jūs vis grįžtate prie vargonų bei vargoninkavimo. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios klebonas Jonas Sabaliauskas rudenį Jus pakvietė grįžti vargoninkauti ir vadovauti parapijos chorams. Kaip sekasi šis darbas?
Man patinka dirbti bažnyčioje. Kai grįžau, nuo spalio mėnesio pradėjo burtis parapijos vaikų ir jaunimo choras. Didžiąją dalį jo narių sudaro vaikai, kurie ruošiasi Pirmajai Komunijai, ir jaunuoliai, kurie ruošiasi priimti Sutvirtinimo sakramentą. Repeticijos vyksta tik sekmadieniais prieš šv. Mišias. Naujai besiburiantis kolektyvas pernai rudenį užsiregistravo dalyvauti projekte „Palaiminimo“ giesmę atlikti lietuviškai. Šis projektas subūrė pačias įvairiausias Lietuvos krikščionių bendruomenes tapti virtualiu choru.
Teko girdėti, kad jau išmokote giesmę ir padarėte įrašą. Kaip ir kada ją išgirsime?
Giesmė buvo sukurta 2020 metais, o šiuo metu ją įvairiomis kalbomis jau įrašė daugiau nei 100 virtualių chorų iš viso pasaulio. „Palaiminimo“ tekstas parašytas remiantis Šventuoju Raštu (Skaičių 6, 24-26). Giedodami susivieniję skelbiame viltį, padrąsinimą, palaiminimą ir ramybę šiuo nelengvu laikotarpiu, kai patiriame daug baimės, nežinomybės, pasimetimo, netekties ir nusivylimo. Chorui reikėjo įrašyti kiekvieną atlikėją ir atskirus garso takelius siųsti organizatoriams, kurie vėliau visų dalyvių įrašus sudės į vieną bendrą-virtualų chorą. Mes vykome į įrašų studiją Rumšiškėse, kur padėjo garso režisierius Jonas Bakanas. Beveik visos dalyvės pirmą kartą buvo įrašų studijoje. Taip pat turėjome nusiųsti ir vaizdo įrašą, kuriame atliekame šią giesmę. Pavasarį turėtume sulaukti galutinio giesmės „Palaiminimas“ varianto su visais solistais ir choristais.
Kokia yra Laima Mažuolytė darbe? Kaip apie mūsų straipsnio heroję atsiliepia kiti su ja dirbantys, bendraujantys elektrėniškiai?
Elektrėnų meno mokyklos direktorius Evaldas Petkevičius:
„Mūsų įstaigoje Laima Mažuolytė dirba senokai. Anksčiau dirbo nepilnu krūviu, tačiau šiais metais ji dirba daug, visu etatu. Mokytoja-metodininkė yra pareiginga, atsakinga, ją myli tiek vaikai, tiek bendradarbiai. Mokytoja vadovauja dviem vaikų chorams – jaunučių ir jaunių. Ji yra kūrybingas žmogus. Štai jau kelerius metus rengia mokinius konkursui „Dainų dainelė“ – visada ieško naujovių, pasirenka gabius vaikus, eksperimentuoja. Kai užeinu į L. Mažuolytės vedamą pamoką, matau – yra tvarka, susiklausymas, vaikų akys spinduliuoja. Tokią ją pažįstame ir mylime“.
Elektrėnų bažnyčios klebonas Jonas Sabaliauskas:
„Vargonininke Laima Mažuolytė pas mus pradėjo dirbti po pertraukos. Kruopšti, muzikali ir atsakinga vargonininkė groja per mišias bei bažnyčioje vykstančių renginių metu. Ji labai aktyviai įsitraukė į parapijos kultūrinę veiklą, vadovauja net trims bažnytiniams chorams: senjorų, jaunimo ir „Salve“. Man džiugu, kad L. Mažuolytė gerai sutaria su įvairaus amžiaus dainininkais, esu patenkintas, kad pavyko ją prisikalbinti vėl pas mus darbuotis“.
Tai beveik ir viskas, ką norėjome papasakoti apie šią kūrybingą muzikantę. Kiek teko girdėti, ji jau kuria naujus kūrybinius planus, svajoja pastatyti …operą. Tam reikia daug lėšų, darbo, geros komandos. Bet žinant L. Mažuolytės energiją, atkaklumą, galime tikėtis sėkmingo šio sumanymo įgyvendinimo.
Autorės, Kaišiadorių kultūros
centro ir L. Mažuolytės
asmeninio albumo nuotr.