Gražina Radzvilavičiūtė
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį bedarbystė Lietuvoje siekė 18,1 proc. Elektrėnai visada garsėjo kaip miestas, kuriame nedarbas – vienas mažiausių šalyje.
Tačiau dabar bedarbių santykis su visais darbingo amžiaus asmenimis net ir mūsų mieste pasiekė 12,3 proc. Dešimt bedarbių pretenduoja į vieną darbo vietą.
Sunkiau susirasti ir trumpalaikių darbų: žmonės šiais laikais taupo, tad ir namus tvarkosi, ir daržus ravi, ir remontus atlieka patys. Ir į redakciją vis dažniau kreipiasi žmonės, visiškai negaunantys pajamų ir nežinantys, kaip išgyventi šį sunkmetį. Dažnai žmogus nė nežino, kad jam priklauso socialinės pašalpos ar lengvatos.
Jei jus prispaudė rūpesčiai, žinokite, jog yra keli įvairių įstaigų slenksčiai, kuriuos reikia numinti, kad gyvenime bent kiek palengvėtų.
Sunkiau susirasti ir trumpalaikių darbų: žmonės šiais laikais taupo, tad ir namus tvarkosi, ir daržus ravi, ir remontus atlieka patys. Ir į redakciją vis dažniau kreipiasi žmonės, visiškai negaunantys pajamų ir nežinantys, kaip išgyventi šį sunkmetį. Dažnai žmogus nė nežino, kad jam priklauso socialinės pašalpos ar lengvatos.
Jei jus prispaudė rūpesčiai, žinokite, jog yra keli įvairių įstaigų slenksčiai, kuriuos reikia numinti, kad gyvenime bent kiek palengvėtų.
Priklauso nuo poreikių
Galimybė susirasti darbą pirmiausia priklauso nuo darbo rinkos poreikių. Šiuo metu, kai šalyje veši bedarbystė, vyresnio amžiaus, profesijos neturinčiam žmogui belieka nebent viešieji darbai. O darbdaviai pastaruoju metu gan retai užsukdavo į Darbo biržą ieškodami vadinamos nekvalifikuotos darbo jėgos: valytojų, darbininkų, padėjėjų.
Kokios profesijos paklausiausios, Trakų darbo biržos direktorė Danutė Šadžiuvienė neišskiria. Tačiau ji pastebėjo, kad įsibėgėjant vasarai Trakuose graibstomi virėjai, padavėjai, barmenai. Kad gyvename kurortinio miesto pašonėje, juntama ir Elektrėnuose.
Vis dėlto, pasak D. Šadžiuvienės, šiuos miestus lyginti sunku. Iš tiesų, nors bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis Trakų savivaldybėje kiek didesnis, nei Elektrėnuose – 13 proc., bet tikėtina, kad vasarą bedarbystė Trakuose sumažės labiau.
Nuo liepos pradžios Trakų Darbo birža pradėjo vykdyti įdarbinimo subsidijuojant programą. Sprendžiama, kokiai bedarbių grupei skirti prioritetą įdarbinant.
Kokios profesijos paklausiausios, Trakų darbo biržos direktorė Danutė Šadžiuvienė neišskiria. Tačiau ji pastebėjo, kad įsibėgėjant vasarai Trakuose graibstomi virėjai, padavėjai, barmenai. Kad gyvename kurortinio miesto pašonėje, juntama ir Elektrėnuose.
Vis dėlto, pasak D. Šadžiuvienės, šiuos miestus lyginti sunku. Iš tiesų, nors bedarbių ir darbingo amžiaus žmonių santykis Trakų savivaldybėje kiek didesnis, nei Elektrėnuose – 13 proc., bet tikėtina, kad vasarą bedarbystė Trakuose sumažės labiau.
Nuo liepos pradžios Trakų Darbo birža pradėjo vykdyti įdarbinimo subsidijuojant programą. Sprendžiama, kokiai bedarbių grupei skirti prioritetą įdarbinant.
Išsigelbėjimas – socialinė parama
Praradus darbą pirmiausia reikia registruotis Darbo biržoje. Jei išmokų iš darbo biržos žmogus nebegauna ir jam tenka mažiau kaip 350 Lt pajamos per mėnesį, jis turi kreiptis į socialinio darbo organizatorių savo seniūnijoje.
Jei žmogus, nesvarbu, ar gyvena vienas, ar su šeima, negauna pakankamai pajamų, jam priklauso vienąkart per mėnesį mokama socialinė pašalpa. Vienam asmeniui – 315 Lt, o šeimai, kurios pajamos mažesnės nei 957 Lt, priklauso 713 Lt per mėnesį socialinė pašalpa.
Tačiau ją galima gauti tik tada, jei asmens turtas neviršija turto vertės normatyvo, kuris, kaip sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Arcabienė, skaičiuojamas kiekvienu atskiru atveju.
Be to, reikėtų pasidomėti, ar sunkiai besiverčiančiam žmogui nepriklauso šildymo išlaidų ar išlaidų karštam ar šaltam vandeniui kompensavimas. Tai ne tik padėtų sutaupyti, bet ir būtų galima išvengti rūpesčių dėl skolų už komunalinius patarnavimus.
Pašalpas gauna iš viso apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Jei žmogus, nesvarbu, ar gyvena vienas, ar su šeima, negauna pakankamai pajamų, jam priklauso vienąkart per mėnesį mokama socialinė pašalpa. Vienam asmeniui – 315 Lt, o šeimai, kurios pajamos mažesnės nei 957 Lt, priklauso 713 Lt per mėnesį socialinė pašalpa.
Tačiau ją galima gauti tik tada, jei asmens turtas neviršija turto vertės normatyvo, kuris, kaip sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Arcabienė, skaičiuojamas kiekvienu atskiru atveju.
Be to, reikėtų pasidomėti, ar sunkiai besiverčiančiam žmogui nepriklauso šildymo išlaidų ar išlaidų karštam ar šaltam vandeniui kompensavimas. Tai ne tik padėtų sutaupyti, bet ir būtų galima išvengti rūpesčių dėl skolų už komunalinius patarnavimus.
Pašalpas gauna iš viso apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Skolų kaupti – neapsimoka
Kai gaunamos pajamos tokios mažos, kad šeima jas tiesiog pravalgo, nieko nuostabaus, kad ima kauptis skolos už šildymą, vandenį, elektrą. Net sunku įsivaizduoti, kiek nervų tai kainuoja: šeima ir taip sunkiai verčiasi, o dar bet kada gali užsukti nekviesti svečiai – antstoliai.
Kaip UAB Elektrėnų komunalinis ūkis svetainėje internete pataria juriskonsultantė Irena Kaminskienė, delsti, kol skola užaugs ir EKŪ imsis jos išieškoti. Yra būdų, kaip išvengti nemalonumų.
Skolos dydis, dėl kurio EKŪ jau galėtų kreiptis į teismą, nenustatytas. Pasak I. Kaminskienės, žmogus, pasirašęs sutartį su EKŪ, įsipareigoja mokėti už paslaugas. Visgi pastaruoju metu skolininkus stengiamasi įspėti.
Kol EKŪ nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, skolingas žmogus gali rašyti prašymą bendrovės administracijai, kad skolą leistų sumokėti dalimis patogiu grafiku.
„Sutarus dėl skolos mokėjimo sąlygų bei terminų, sudaromas susitarimas, kuriame skolininkas įsipareigoja sumokėti visą skolą per sutartą laikotarpį bei mokėti einamųjų mėnesių sąskaitas. Šį susitarimą pasirašo bendrovės direktorius. Tai greičiausias ir pigiausias būdas išspręsti skolos klausimus“, – patariama EKŪ puslapyje internete.
Galimybe susitarti dėl skolų mokėjimo gali pasinaudoti visi Elektrėnų ir Kietaviškių seniūnijos daugiabučių namų gyventojai.
Kaip UAB Elektrėnų komunalinis ūkis svetainėje internete pataria juriskonsultantė Irena Kaminskienė, delsti, kol skola užaugs ir EKŪ imsis jos išieškoti. Yra būdų, kaip išvengti nemalonumų.
Skolos dydis, dėl kurio EKŪ jau galėtų kreiptis į teismą, nenustatytas. Pasak I. Kaminskienės, žmogus, pasirašęs sutartį su EKŪ, įsipareigoja mokėti už paslaugas. Visgi pastaruoju metu skolininkus stengiamasi įspėti.
Kol EKŪ nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, skolingas žmogus gali rašyti prašymą bendrovės administracijai, kad skolą leistų sumokėti dalimis patogiu grafiku.
„Sutarus dėl skolos mokėjimo sąlygų bei terminų, sudaromas susitarimas, kuriame skolininkas įsipareigoja sumokėti visą skolą per sutartą laikotarpį bei mokėti einamųjų mėnesių sąskaitas. Šį susitarimą pasirašo bendrovės direktorius. Tai greičiausias ir pigiausias būdas išspręsti skolos klausimus“, – patariama EKŪ puslapyje internete.
Galimybe susitarti dėl skolų mokėjimo gali pasinaudoti visi Elektrėnų ir Kietaviškių seniūnijos daugiabučių namų gyventojai.
Jei ne grybai ir ne uogos
Taigi jau numynėme Darbo biržos, Socialinės paramos skyriaus ir Elektrėnų komunalinio ūkio slenksčius. Tačiau pinigų trūksta, ir skolos, kad ir nebe taip sunkiai slegiančios sąžinę ir piniginę, niekur nedings.
Laimei, nors vasaros pradžia ir nelepino palankiais orais, gamta dovanojo uogų bei grybų. Šie gamtos turtai tapo tikru išsigelbėjimu sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms. Prieš gerą savaitę ar dvi turguose ir pakelėse pasirodė pirmieji prekiautojai voveraitėmis ir mėlynėmis, o žemuogių būta ir anksčiau.
Teko girdėti vieną vyruką besigiriant, kad jo vaikams už vieną litrą mėlynių važiuojantys autostrada žmonės prieš daugiau nei savaitę sumokėdavo po 20 Lt. Žmogus neslėpė, kad prekyba vyksta sėkmingai, tik reikia žinoti, kur uogos dera ir mokėti suktis.
Žinoma, milijonų iš tokios prekybos neužsidirbsi, tačiau pavalgyti užteks. Prispaudus rūpesčiams lietuviai tampa ypač kūrybingi. Ir senas priežodis byloja, jog jei ne grybai ir ne uogos, dzūkės neturėtų kuo rengtis. O dabar žmonės imasi ir sraigių rinkimo, ir triušių auginimo, ir turgaus prekeivių maitinimo…
Tačiau jei žmonės nebijotų domėtis išmokomis, lengvatomis, galimybėmis, misiją – išgyventi šį sunkmetį – įgyvendinti sektųsi lengviau.
Laimei, nors vasaros pradžia ir nelepino palankiais orais, gamta dovanojo uogų bei grybų. Šie gamtos turtai tapo tikru išsigelbėjimu sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms. Prieš gerą savaitę ar dvi turguose ir pakelėse pasirodė pirmieji prekiautojai voveraitėmis ir mėlynėmis, o žemuogių būta ir anksčiau.
Teko girdėti vieną vyruką besigiriant, kad jo vaikams už vieną litrą mėlynių važiuojantys autostrada žmonės prieš daugiau nei savaitę sumokėdavo po 20 Lt. Žmogus neslėpė, kad prekyba vyksta sėkmingai, tik reikia žinoti, kur uogos dera ir mokėti suktis.
Žinoma, milijonų iš tokios prekybos neužsidirbsi, tačiau pavalgyti užteks. Prispaudus rūpesčiams lietuviai tampa ypač kūrybingi. Ir senas priežodis byloja, jog jei ne grybai ir ne uogos, dzūkės neturėtų kuo rengtis. O dabar žmonės imasi ir sraigių rinkimo, ir triušių auginimo, ir turgaus prekeivių maitinimo…
Tačiau jei žmonės nebijotų domėtis išmokomis, lengvatomis, galimybėmis, misiją – išgyventi šį sunkmetį – įgyvendinti sektųsi lengviau.