Miestas liks miestu, o kaimas – kaimu

Elektrėnų savivaldybės administracija vėl konsultuojasi su gyventojais dėl Elektrėnų mies­to ir su juo besiribojančių gyvenviečių ribų keitimo. Tai jau antroji gyvenviečių ribų plano versija. Pirmoji versija sukėlė nemenką ažiotažą, todėl metų pradžioje buvo atmesta, arba tiksliau – nepateikta svarstyti Elektrėnų savivaldybės tarybai. Dėl to parengtas naujas planas ir procedūra kartojama iš naujo.

Kodėl reikia nustatyti (keisti) gyvenamųjų teritorijų ribas?
Netikslios gyvenamųjų teritorijų ribos atsirado pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo, vyks­tant žemės reformai. Atkuriant žmo­nių teisę į nuosavybę buvo formuojama daug žemės sklypų, tačiau neturėta tikslių žemėlapių. Tad žemėtvarkos projektų autoriai darė klaidų, į žemės dokumentus ne visada rašė tinkamus gyvenamųjų vie­tovių pavadinimus. Dėl to atsirado painiava. Pavyzdžiui, gyvenvietės teritorijoje atsirado sklypų, kurie priskiriami kitai gyvenvietei. Arba kita situacija – sklypą kerta gyvenvietės riba, todėl neaišku, prie kurios gy­venvietės jį priskirti. Tokio sklypo savininkui gali kilti problemų, pavyzdžiui, deklaruojant pasėlius. Yra net tokių atvejų, kai pusė namo atsiduria vienoje gyvenvietėje, pusė – kitoje gyvenvietėje. Tokių pavyzdžių yra ir Elektrėnų seniūnijoje. Pavyzdžiui, vieno pastato savininkas miega ir kavą geria Šarkinėje, o malkų į katilą įmesti keliauja iki Abromiškių. Gal ir juokingai skamba, bet jeigu tokiu adresu reikia iškviesti greitąją pagalbą arba ugniagesius, gali būti ne iki juokų. Štai tokie nesusipratimai ir taisomi rengiant naujus gyvenviečių ribų planus.
Dauguma Lietuvos savivaldybių jau pasitvirtino naujuosius gyve­namųjų teritorijų ribų planus. Liko tik kelios savivaldybės neatliku­sios šio darbo, tarp jų ir Elektrėnų savivaldybė. Dėl to savivaldybės administracija skubina procesą.
Plano pirmoji versija – kaimas turėjo virsti miestu
Nustatant gyvenamųjų teritorijų ribas, jas galima ne tik tikslinti, bet ir keisti. Elektrėnų savivaldybės administracija nutarė pasinaudoti tokia galimybe praėjusių metų pabaigoje pateikdama Elektrėnų seniūnijos gyvenviečių ribų plano pirmąją versiją. Pagal ją miestas būtų smarkiai išsiplėtęs. Prie Elektrėnų turėjo būti prijungti keturi kaimai: Alinkos, Šarkinės, Obenių ir Karkučių. Taip pat miestas turėjo atsiriekti didelę dalį Abromiškių ir Peliūnų kaimų teritorijų.
Tačiau kaimų gyventojai nepa­noro tapti miestiečiais. Žmonės nuo­gąstavo, kad prijungus gyvenamąsias vietoves prie miesto padidės mokesčiai, atsiras įvairių prievolių ir apribojimų, tad kilo priešprieša. Pirmoji susiorganizavo aktyvi ir vieninga Abromiškių bendruomenė, vėliau prie abromiškiečių prisijungė Alinkos ir Peliūnų kaimų gyventojai. Žmonės rinko parašus, rašė raštus, organizavo susirinkimus… Ir savivaldybė atsitraukė. Meras taip ir nepateikė tvirtinti konsultacijos rezultatų Elektrėnų savivaldybės tarybai.
Plano antroji versija – minimalūs pokyčiai
Dabar konsultacija vyksta iš nau­jo, o nagrinėjimui pateikta gyven­viečių ribų plano antroji versija. Ją savivaldybės administracija paskelbė šių metų kovo 4 dieną. Šioje versijoje ne tik patikslintos gyvenamųjų teritorijų ribos, bet siūloma ir tam tikrų pokyčių. Tiesa, jie ne tokie drastiški, kaip pirmąjį kartą. Apžvelkime, kas keičiasi, o kas nesikeičia.
Miestas lieka miestu. Elektrėnų miesto ribos beveik nesikeičia. Mi­nimalūs ribų pasikeitimai tik ties Raistinės gatve. Nuo šiol visa gatvės važiuojamoji gatvės dalis priklausys miestui.
Kaimas lieka kaimu. Abromiškių ir Peliūnų kaimų gyventojai gali ramiai miegoti. Jokie drastiški gy­venviečių ribų pakeitimai neplanuo­jami, miestas neatslenka į kaimą. Obenių kaimas lieka Kietaviškių seniūnijoje, Karkučių ir Peliūnų kaimai – Pastrėvio seniūnijoje.
Išnyksta Alinkos kaimas. Iš Alinkos kaimo liks tik prisiminimai. Jis jungiamas prie Šarkinės kaimo. Keistas toks sprendimas, nes Alinka pagal gyventojų skaičių yra didesnė gyvenamoji vietovė už Šarkinę. Ką padarysi, teks gyventojams ir verslams keisti adresus.
Meras lieka kaimiečiu. Šarkinės kaimas neprijungiamas prie Elek­trėnų miesto, tad mero K. Vaitukaičio svajonė tapti miestiečiu lieka neišsipildžiusi. Tai nėra jau taip blogai, nes kaime yra savų privalumų.
Prie kaimų teritorijų jungiami miškai. Girnakalių, Geibonių, Šarkinės kaimų teritorijos šiek tiek plečiasi prie jų prijungiant miškus, kurie iki šiol buvo išskirti į atskiras teritorijas.
Pastrėvio paplūdimys Elektrė­nuose. Neįtikėtina, bet Pastrėvio paplūdimys yra… Elektrėnų mieste. Šis nesusipratimas likęs, matyt, dar nuo sovietinių laikų, kai buvo braižomos miesto ribos, o pliažas atsirado vėliau. Teoriškai Pastrėvio paplūdimį turėtų prižiūrėti Elek­trėnų seniūnas, bet kur jis tau lakstys aplink marias.
Užumiškiai lieka Vievio seniū­nijoje. Geibonių sodai priklauso Elektrėnų seniūnijai, o greta jų esantys Užumiškių sodai – Vievio seniūnijai. Čia taip pat nesusipratimas, kurio galima buvo išvengti prijungiant Užumiškių kaimą prie Elektrėnų seniūnijos. Arba bent jau Užumiškių sodus prijungti prie Geibonių kaimo, kuris yra Elektrėnų seniūnijoje. Bet to nepavyks padaryti, nes Vievio seniūnijos gyvenamųjų vietovių ribos jau yra patvirtintos.
Gyventojams šį kartą nelabai rūpi
Konsultacija dėl Elektrėnų mies­to ir su juo besiribojančių gy­ven­viečių ribų keitimo vyksta daugiau kaip du mėnesius, tačiau šį kartą gyventojai į procesą reaguoja vangiai. Galima sakyti, visai nereaguoja. Mat per du mėnesius nei į savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyrių, nei į Elektrėnų seniūniją neužsuko nei vienas gyventojas, kuris norėtų pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Matyt šį kartą viskas tinka, nes gyvenviečių ribų pokyčiai minimalūs, o svarbiausia – miestiečiai lieka miestiečiais, kaimiečiai – kaimiečiais.
Jei kažkam dar rūpi, galite pareikšti savo nuomonę apie gy­venviečių ribų pokyčius iki š. m. gegužės 16-osios užsukę į konsul­tavimosi vietas: Elektrėnų sa­v­i­­val­dybės Architektūros ir kraš­to­­tvarkos sky­rių, Elektrėnų se­­niūniją, o taip pat Kietaviškių ir Pastrė­vio seniūnijas. Laiko liko nedaug, vos kelios dienos. Taip kad paskubėkite.
Išvada
Gerai tai, kas gerai baigiasi. O visa ši istorija apie Elektrėnų miesto plėtrą ir gyvenviečių ribų keitimus yra labai geras pavyzdys, ko gali pasiekti aktyvi ir susitelkusi bendruomenė. Aišku, sukrito daug faktorių, jei norite, planetos išsidėstė palankiai, bet svarbiausia priežastis lėmusi teigiamą rezultatą – kitais metais įvyksiantys savivaldos rinkimai. Artėjant šiam įvykiui sprendimų priėmėjai tampa lipšnesni, empatiškesni, sukalbamesni, stengiasi įsiklausyti į žmonių nuo­monę ir nepūsti prieš vėją. Tuo ir pasidžiaukime.

Edvardas BALEIŠIS

Redakcijos prierašas
Kodėl planuotas ribų keitimo planas taip kardinaliai buvo pakeis­tas, klausėme administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus.
Po įvykusio konsultavimosi su gyventojais, atsižvelgus į gyventojų nuomonę, buvo pakoreguotos siū­lomos Elektrėnų miesto ribos Elek­trėnų seniūnijos gyvenamųjų teritorijų ribų nustatymo plane, su kuriuo galima susipažinti gyvai savivaldybėje ir tinklalapyje www.elektrenai.lt / teritorijų planavimas / informaciniai pranešimai.
Pastarasis planas dar nėra svarstytas savivaldybės taryboje ir teiktas tvirtinti Vyriausybei. Paskelbtas nau­jas konsultavimasis su gyventojais, kuris baigsis gegužės 16 d. Priklausomai nuo to, kokia bus gyventojų nuomonė, seks tolimesni sprendimai.
Iš naujo plano matyti, kad Peliūnų kaimo ir Ąžuolyno gatvės nesiūloma priskirti Elektrėnų miesto teritorijai. Apskritai ribų keitimo būtinumas grindžiamas tuo, kad yra būtina pašalinti gyvenamųjų vietovių ribų neatitikimus žemės sklypų riboms (iš www.regia.lt aiškiai matyti, kaip šiuo metu daugybė gyvenamųjų vietovių ribų kerta žemės sklypus ir taip dažnas žemės sklypas patenka į dviejų gyvenamųjų vietovių teritorijas).