Marių pakrančių privatizavimas pagal kapitalizmo šūkį: kai kiekvienas pasirūpins savimi, tai ir visais bus pasirūpinta

Julija Kirkilienė

Marių pakrantėse, adresu Geibonių g. 3C ir 3D, statybos darbai vyksta netrukdomai. Administracijos direktoriui Gediminui Ratkevičiui pasirašius detaliojo plano keitimo dokumentą, tose gatvėse sukalti kuo­liukai keturiasdešimčiai sklypų nuo 12 iki 38 arų, kuriuose lei­džiama statyti namus. Dar trys sklypai palikti bendrajam naudojimui: paplūdimiui, automobilių stovėjimo aikštelei ir kt. Tokių ir kitokių naujienų elektrėniškiai sužinojo lapkričio 17 d. atėję į viešą detaliojo plano svarstymą.

Kaimynai

Naująjį detalųjį planą ir naujus sprendinius pagal tą planą visuo­menei pristatė ginčų sprendimų ekspertas, advokatas Donatas Lapinskas, UAB „Projektuotojai“ atstovas Tadas Markilevičius, sklypo vystytojai Radoslav Aškelovič ir Rišard Radzevič. Plano vizu­alizacijos neparodė, tik patys žiūrėdami į popierinius že­­mė­lapius tyliai komentavo. Vi­suo­menės atstovų buvo vos keletas: svarstomų sklypų kaimynas, turintis sklypelį prie ežero Danas Dambrauskas, Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėjai Margarita Skvarčienė ir Edvardas Balei­šis bei keletas svarstomų sklypų kaimynų, gavę raštus dėl susipažinimo su detaliuoju planu. Pagal esamą tvarką, kaimynai turi pasirašyti, kad su detaliuoju planu yra susipažinę ir sutinka su projektu. Tarp pakviestųjų pasirašyti buvo ir Filomena Švažienė su vyru Andriumi. Moteris sako, kad kompensacija už žemę grąžinta jiems buvo per maždaug šešerius-septynerius metus. Nuo 2001 metų, kai Seimui pritarus turto atkūrimo įstatymo teisės aktų pakeitimui, Švažams neužstatytą žemę reikėjo grąžinti natūra, bet taip neatsitiko. Už Švažams priklausančius 12 ha žemės savininkai paėmė kompensaciją. Iš tų 12 ha 5 ha buvo užpilti marių vandeniu, o 7 ha liko pakrantėje. Moteris sakė, esą dokumentuose likę įrašai, kad tų 7 ha negrąžino todėl, kad žemę, Elektrėnų savivaldybės vadovų prašymu, reikėjo palikti visuomenės reikmėms. Dabar, kai savivaldybės reikmėms tų žemių nebereikia, savivaldybė ją pardavė, o buvusieji žemės savininkai su naujaisiais liko kaimynais. Teoriškai kaimynas turėtų būti žemę pirkusi įmonė UAB „Nexteko“. Praktiškai sklypą valdo du jauni šaunūs vaikinai Radoslav ir Rišard, pavadinti sklypo vystytojais.

Sklypo vystymas

Kaip tas sklypas bus vystomas, kalbėta buvo pusantros valandos. Planuojama 10 metrų ats­tumu pagal marių pakrantę nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką, o tame 10 m ruože būsiąs viešas paplūdimys. T.y. elektrėniškiai čia galės ramiai poilsiauti, o privažiuo­ti prie paplūdimio galės ir automobiliais – dabar naujai išasfaltuo­tu keliu, kuris būsiąs servitutinis. Kelio nebus galima užtverti. O už to dviračių tako iškils net 40 namų. Tiesa, jie pavadinti poilsiui skirtais namais, kurių kiekvienas turės savo vietinę nuotekų sistemą. Projekte nurodomos įvairios inžinerinių tinklų statybos formulės: kiek tuose namuo­se poilsiaus ar gyvens žmonių, kiek jiems reikės geriamojo vandens, kiek išleis nuotekų ir pan. Tas planuojamas gyventojų skaičius labiausiai ir neramina pilietiškus elektrėniškius – ar į marias nepateks neišvalytos nuotekos, ar Elektrėnų mariose išvis dar bus galima maudytis? Plano svarstyme dalyvavęs geodezininkas Nikolaj Nikiforov planuotojams turėjo pastabų dėl priešgaisrinės apsaugos ir konteinerių išvežimo. O E. Baleišis susidomėjo, kur iš sklypo dingo miškas ir kodėl miško žemės naudmenų plotas pakeistas į kitų naudmenų. Dėl to miško iškirtimo išsiskyrė administracijos direktoriaus ir vystytojų informacija. Direktorius savivaldybės feisbuko paskyroje rašė, kad „savininkai medžius kirto ir kompensavo jų iškirtimą“ (10194 eur), o sklypo vystytojai projekto pristatyme kelis kartus kartojo, kad miškas buvęs iškirstas iki jų atėjimo.
Aplinkos apsaugos departamento atstovas spaudai redakcijai atsakė, kad dėl tų kirtimų pareigūnai jau atliko tyrimą, o atsakymą atsiųsti pažadėjo ir redakcijai. Kai gausime, skaitytojus infomuosime.

Daug neteisybės

Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius savo pasisakymuose vis mėgsta kartoti, kad gyvename teisinėje valstybėje. Bet toje teisinėje valstybėje, kaip žinome, daug neteisybės yra. Ypač daug neteisybės dėl žemės grąžinimo. Pradžioje nepriklausomybės žemė buvo paversta kilnojamu turtu, tada ir kai kurie Elektrėnų politikai tuo įstatymu pasinaudojo, perkeldami žemes prie marių iš kitų rajonų. Vėliau priimtas įstatymas, kad žemę, jei ji nėra užstatyta, reikia grąžinti natūra. Elektrėnuose ta žemė Geibonių gatvėje, kuri nebuvo užstatyta, natūra grąžinta nebuvo. O Sajetų žemės, kuriose buvo savivaldybės statiniai (krepšinio, automobilių stovėjimo aikštelės, paplūdimyje vežtas smėlis, poilsiavietės statinai), savininkams buvo sugrąžintos. Administracijos direkto­rius vis pabrėžia, kad žemę perka, parduoda, grąžina ar negrąžina Nacionalinė žemės tarnyba. Elektrėniškiai gerai prisimena, kad Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriuje skirtingais laikotarpiais dirbo artimi savivaldybės politikų giminaičiai ir prisimena tuos kryžiaus kelius, kuriuos jiems reikėjo nueiti dėl žemės grąžinimo. Šiuo metu tarnybos skyriuje Elektrėnuose dirba kiti specialistai. Ruošiant straipsnių ciklą apie šiuo metu privatizuojamas marių pakrantes, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai redakcijai į paklausimus atsakė, kad žemės pardavimai ar pirkimai inicijuojami buvo savivaldybės. Švažams žemės negrąžinti, o palikti visuomenės reikmėms taip pat buvo nuspręsta atsižvelgus į savivaldybės prašymą. Gaila, kad Sajetų žemės Mažiklės pusiasalyje savivaldybė nepaprašė visuomenės reikmėms palikti.

Kapitalizmo pamokos

Vyresnioji karta dar prisimena Petro Cvirkos romano „Žemė maitintoja“ turinį. Tada, kai Lietuva buvo buržuazinė, pagrindinio knygos veikėjo Juro Taručio žemė neišmaitino. Ne visus žemė išmaitina ir dabar nepriklausomoje Lietuvoje, kuri pagal vadovėlius yra kapitalistinė. O tai reiškia, kad Lietuvoje veikia socialinė ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, asmens laisve ir laisvu sandorių sudarymu. Prisimenu, kaip Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo vykdomas bendras Lietuvos-Švedijos projektas, tema – smulkaus verslo vystymas. Grupė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir norinčių tokiais tapti savaitei buvo nuvežti patirties pasisemti Švedijoje ir gavo pirmąsias kapitalizmo pamokas. Tada apgyvendinti buvome gražiuose mediniuose nameliuose jūros pakrantėje. Vadovas lietuvius informavo, kad visa ši jūros pakrantė yra privati žmonių nuosavybė, pridėdamas: Švedijoje pakrančių savininkai gerbia čia poilsiauti ateinančius žmones, o žmonės gerbia pakrančių šeimininkus. T.y. poilsiautojai susirenka savo šiukšles, nenaikina inventoriaus ir pan. O išvažiuojant iš namelių autobuse tas pats vadovas keletą kartų pakartojo: „pasitikrinkite lagaminus, gal kas netyčia įsidėjote nameliuose buvusius rankšluosčius.“ Praėjus porai dešimčių metų lietuviai jau iš viešbučių rankšluosčių nebevagia. Gal ateis ir toks laikas, kai pakrančių žemės savininkai gerbs poilsiautojus, o poilsiautojai – savininkus. O tada jau pasijusime gyvenantys brandžiame kapitalizme: kai kiekvienas bus pasirūpinęs savimi, o tada ir visais bus pasirūpinta.

Nuotraukoje: Naujojo kvartalo planas buvo pristatytas be vizualizacijos – ant savų planelių