Praktiniai užsiėmimai mokymų metu
Kai negandos prispaudžia, stiprios valios žmonės visuomet randa išeitį, kad gyvenimas taptų šviesesnis ir įdomesnis. Pavasaris skelbia naują gyvenimo pradžią, po žiemos norisi kuo greičiau atgauti jėgas ir pasinerti į gamtos apsuptyje paukščių giesmių ir augalų žydėjimo harmoniją. Džiaugėsi širdis, kai naujoji Elektrėnų diabeto klubo pirmininkė pasiūlė gegužės 8–11 d. vykti į vilą „Green Gile“ Druskininkuose, kur buvo organizuojama II tipo diabetu sergančiųjų mokymo ir aktyvaus poilsio stovykla. Pagrindinis rėmėjas – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra – finansavo, reikėjo sumokėti tik dalinę įmoką ir pagalvės mokestį (26 Eur).
Į mokymus atvyko Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Ji pateikė naujausios informacijos apie Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl eilių pas gydytojus sumažinimo. Daugumos pacientų nepasitenkinimo sulaukė potvarkis, kad ligoniai nebus siunčiami pas norimą specialistą, o turės lankytis pas bet kurį, turėsiantį laisvų priėmimo valandų. Mokymo stovyklos vadovė, Lietuvos diabeto asociacijos tarybos ir valdybos narė, Druskininkų diabeto klubo „Atgaja“ pirmininkė Jelena Šimonienė su kolegėmis Jūrate Tamulaitiene ir slaugytoja diabetologe Vaida Karbočiene iš Šiaulių įdėjo namažai pastangų patobulindamos mūsų žinias, išmokė geriau pažinti ir kontroliuoti savo ligą. Buvo atliekami tyrimai. Įgijome įgūdžių savarankiškai keisti insulino ir kitų vaistų dozes pagal konkrečius savikontrolės rodiklius. Man buvo naujiena, kaip dabar imamas iš piršto kraujas: reikia prispausti pirštų pagalvėles prie stalo, tuomet apžiūrėti, kur kraštuose yra laisvas plotelis ir atitraukus pirštus, į jį durti. Kiekvienu rūpimu klausimu turėjome galimybę pasitarti su slaugytoja. Rytinės mankštos, kita sportinė veikla kėlė nuotaiką. Ypač patiko šaudymo iš lanko varžybos. Nors tokiose dalyvavau pirmą kartą, puikiai suvokiau trenerio aiškinimą ir laimėjau. Mano pergale džiaugėsi ne tik stovyklos dalyviai, bet ir artimieji.
Stovykla likau labai patenkinta: buvau trečia, kam pirmininkė siūlė važiuoti į Druskininkus, nes ji turėjo atrinkti asmenį, kuris nė karto nebuvęs mokymuose. Kadangi kitos diabeto klubo narės neturėjo galimybių išvykti, džiaugiausi, kad patekau ir likau sužavėta nuoširdžiu organizatorių rūpesčiu, gebėjimu bendrauti ir suteiktomis žiniomis.
Valė Narkevičienė