Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – tai ne tik proga prisiminti didžią tautos pergalę prieš nutautinimą, bet ir galimybė pagerbti tuos, kurie šią pergalę kūrė kasdieniu darbu, rizika ir kūryba. Tarp tokių žmonių – rašytojas Juozas Kundrotas ir knygnešys Petras Gudelis, kurių veikla paliko gilų pėdsaką lietuviškos spaudos istorijoje.
Juozas Kundrotas – rašytojas, skleidžiantis lietuviškų knygų šviesą
Juozas Kundrotas gimė 1934 m. Pūstakiemio kaime. Jis – rašytojas, žurnalistas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus narys. Savo gyvenimą jis skyrė lietuviškam žodžiui, tautinei atminčiai ir spaudos istorijai įprasminti.
Istorinių romanų trilogijoje – Sakmė apie knygnešį (2004), Kryžiau, prikalęs mane (2006), Įskelti titnagą (2008), už kurią gavo žurnalistikos riterio apdovanojimą – pasakojama apie tris kertinius akmenis, ant kurių laikosi mūsų tauta: knygnešystę, vargo mokyklą ir tikėjimą. Dar bent penkiolikoje knygų rašoma apie įvairius meno žmones, analizuojamos jų asmenybės ir kūrybinis palikimas. Knygoje Knygnešių šventa gadynė (1990) autorius atkuria spaudos draudimo laikų atmosferą, aprašo tiek garsiausius, tiek mažiau žinomus knygnešius, atskleisdamas jų pasiaukojimą ir tylų didvyriškumą. Tai kūriniai, jungiantys istorinę dokumentiką ir literatūrinę eseistiką, kviečiantys giliau pažinti laikotarpį, kai kiekviena lietuviška knyga buvo nešama su rizika būti suimtam, ištremtam ar net nužudytam.
2017 m. Juozas Kundrotas išleido dvi Lietuvos šimtmečiui skirtas knygas: romaną Kryžius nuo knygnešio kapo, kuriame pasakojama apie knygnešį Jurgį Akelaitį, ir apysaką Viena knygnešio diena, kurioje aprašomi iš Gilučių kilusio ir čia veikusio knygnešio Petro Gudelio vienos dienos išgyvenimai.
„Tai buvo ne tik žmonės, nešę knygas – tai buvo žmonės, nešę tautos širdį“, – rašė J. Kundrotas apie knygnešius.
Jo dėka šių laikų žmonės turi galimybę susipažinti su gyva istorija, kurią kūrė paprasti žmonės – tvirti, pasiryžę, tikintys lietuviško žodžio galia.
Petras Gudelis – knygnešys iš Gilučių krašto
Petras Gudelis (1864–1924) gimė Gilučių kaime. Tai buvo spaudos draudimo metas, kai lietuviškos knygos, laikraščiai ir net elementoriai lotynišku raidynu buvo uždrausti. Tačiau tokių žmonių kaip P. Gudelis dėka lietuviškas žodis išliko gyvas.
Knygnešys, nors buvo mažaraštis, tačiau šviesus žmogus, gabenti ir platinti spaudą pradėjo apie 1889 metus. Į Tilžę vykdavo du ar tris kartus per metus, kelionė užtrukdavo iki dviejų savaičių. Parveždavo maldaknygių, kalendorių, laikraščių, kuriuos platindavo apylinkės kaimuose – Paparčiuose, Kaugonyse, Žasliuose ir kt. Ne kartą Petras Gudelis buvo persekiojamas žandarų, jo namuose buvo daromos kratos, tačiau jį visada gelbėjo aplinkiniai žmonės, ir jis nepakliuvo žandarams.
Jis ypač artimai bendravo su knygnešiu Vincu Balasevičiumi iš Šakaldonių kaimo. Vincas buvo vienas turtingiausių ir darbščiausių žmonių, valdė 34 ha ūkį. Petro Gudelio sūnus Bronius vedė Vinco Balasevičiaus dukrą Veroniką, o Balasevičiaus sesuo buvo ištekėjusi už Juozo Cibulsko iš Kietaviškių. Visi jie buvo šviesūs žmonės ir geri draugai – vienas kitą užstodavo, slėpdavo. Petras Gudelis mirė 1924 metais ir yra palaidotas Gilučių kapinėse.
Liko pasakojimai, kad „Petras nešiojo ne tik knygas – jis nešė ir viltį, kad lietuviškas žodis nesudils, neišbluks, neišnyks.“
Spaudos atgavimo diena primena: žodis gali būti ginklas, šviesa ir viltis. Carinės priespaudos metais jis buvo draudžiamas, tremiamas, deginamas – bet niekada nenugalėtas. Šiandien, kai lietuviška spauda leidžiama laisvai, o kalba skamba be draudimų, mūsų pareiga – ją saugoti, puoselėti ir gerbti.
„Kalba – tai tautos kraujas. Kai išdžiūsta jos žodžiai, išdžiūsta ir širdis“, – šie Juozo Kundroto žodžiai šiandien skamba kaip raginimas nepamiršti praeities pamokų.
Pagerbkime rašytojus, knygnešius, švietėjus – visus, kurie gynė tai, ką šiandien galime laikyti savaime suprantama. Skaitykime, rašykime, kalbėkime – ir tai tebūnie mūsų padėka.
Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Gilučių teritorinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Veronika Tamošiūnienė