Prieš mėnesį žurnalistų nenorėjusi įleisti į „Lietuvos energijos“ vadovų ir darbuotojų susirinkimą, rugpjūčio 2 dieną pati – dabar jau naujosios „Lietuvos energijos“ – vadovybė sukvietė visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių žurnalistus, kad supažindintų su misija, vizija ir vertybėmis.
Julija KIRKILIENĖ
Kas yra ir kur eina
Rugpjūčio 1 d. oficialiai pradėjo veikti naujoji bendrovė „Lietuvos energija“, įsteigta sujungus AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“. Šia proga Elektrėnuose buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo „Lietuvos energijos“ ir jai priklausančių elektrinių – Lietuvos elektrinės, Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės – direktoriai bei „Lietuvos energijos“ Didmeninės elektros prekybos departamento direktorius Edvardas Važgėla. „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas sakė per žurnalistus norintis supažindinti žmones, kas yra naujoji „Lietuvos energija“ ir kur ji eina.
„Lietuvos energija“ užbaigė skausmingą struktūrinių pokyčių procesą. Dabar energijos sektorius padalintas į 4 blokus: gamybos, perdavimo, skirstymo ir aptarnavimo. „Lietuvos energija“, sakė D. Misiūnas, po reorganizacijos vienoje vietoje sukaupė geriausią patirtį, technologinę kompetenciją ir yra pasiruošusi dirbti rinkos sąlygomis: planuoti gamybą ir orientuotis į kainą.
Gamybos bloke veikia trys viena kitą papildančios elektrinės: Kauno hidroelektrinė, gaminanti energiją vandeniu, Lietuvos elektrinė, gaminanti energiją kuru ir Kruonio hidroakumuliacinė, išlyginanti energetikos sistemos apkrovų netolygumus, patenkinanti naudotojų poreikius ekstremaliomis sąlygomis. Naujojoje „Lietuvos energijoje“, išsaugojusiai seną vardą, bet pasirinkusiai naują logotipą, šiuo metu dirba 501 darbuotojas. J. Misiūnas sakė, kad naujosios „Lietuvos energijos“ veiklos uždaviniai yra komandos kvalifikacijos ir kultūros formavimas bei pamainos ruošimas, visuomenės pasitikėjimo įgijimas ir socialiai atsakingas darbas.
Darbas be remontininkų
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ atstovai, kurie žurnalistams sufleravo klausimus apie devyniasdešimt septynių remontininkų pasirinkimą nutraukti darbo sutartis, o ne pereiti į „Kauno energijos remontą“, su kuriuo sudarytos sutartys elektrinių remontui. Išeitinėms pašalpoms išmokėta buvo apie 3 mln. litų. Kadangi dauguma darbuotojų šioje įmonėje turėjo ilgesnį nei 20 metų darbo stažą, išeitinės pašalpos išmokėtos buvo už 6-8 mėnesius. Paskui remontininkus iš darbo atleistas buvo ir auksiniu berniuku pravardžiuojamas Personalo skyriaus vedėjas Justinas Janickas. Nors nenoriai, bet žurnalistams buvo atsakyta, kad generalinio direktoriaus atlyginimas prieš mokesčius ir be priedų yra apie 20 tūkst. litų.
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius sakė, kad be remontininkų darbas nesustojo. Naujoji bendrovė vienu iš pirmųjų darbų įvardijo įrenginių technologinį auditą. Direktorius sako, kad remonto ir eksploatacijos bare, išėjus remontininkams, situacija yra valdoma. Elektrinėje likę apie 100 specialistų, kurie nustato gedimus, o juos šalinti samdomas rangovas – „Kauno energetikos remontas“. Jis kol kas dirba su tais darbuotojų, kuriuos turėjo iki Lietuvos energijos reorganizaciją.
Parduoda elektrą, bet ne elektrinę
Nuo rugsėjo „Lietuvos energijos“ akcijomis ketinama pradėti prekiauti biržoje. Direktorius užtikrino, kad nėra ir nebus sąlygų Lietuvos elektrinę privatizuoti. Biržoje bus prekiaujama tik 2,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų.
Lietuvos elektrinė kaip buvo, taip ir liks rezervinė, kuriai dirbant ir mažiausiu pajėgumu, šilumos užteks Elektrėnams, Vieviui ir Kietaviškėms.
Pernai AB „Lietuvos elektrinė“ pajamos iš tęstinės veiklos sudarė 771 mln. Lt, pelnas viršijo 5 mln. Lt. „Lietuvos energijos“ pajamos sudarė 982 mln. Lt, pelnas – bemaž 46 mln. Lt. Tarp prioritetinių „Lietuvos energijos“ projektų – devintojo bloko statyba. Šiuo metu jau atlikta virš 90 proc. statybos projekto darbų.
Artimiausiu metu numatoma pradėti bloko įrengimų bandymų ir derinimo etapą. Vienas svarbiausių įvykių šiame etape – pirmasis dujų turbinos užkūrimas, kuris planuojamas šių metų pabaigoje. Po dujų turbinos pirmojo užkūrimo blokas pirmą kartą bus įjungtas į energetinį tinklą ir kitų metų pradžioje bus pagamintos pirmosios elektros energijos kilovatvalandės.
Kaip rašoma pranešime spaudai, vienas svarbiausių iššūkių, laukiančių bendrovės artimiausius trejus-penkerius metus, yra elektros energijos rinkos vystymasis regione: Baltijos šalių elektros energijos rinkos integravimas yra vienas Europos Sąjungos energetinės politikos prioritetų, o atsiradus jungtims su Švedija ir Lenkija, rinka, kurioje turės veikti „Lietuvos energija“, dar labiau išsiplės. „Lietuvos energija“ 2010 m. į Suomiją, Latviją ir Estiją eksportavo 0,186 TWh elektros energijos.
„Elektra pardavinėjama valandomis ir būna valandų, kai Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje sukauptą energiją galima parduoti,“ – sakė E. Važgėla.