Pastarųjų metų eismo įvykiai ir žmonių žūtys keliuose neramina pasaulį. Kaip apsisaugoti keliuose, rūpinasi ir pareigūnai, ir Bažnyčia. Rugsėjo 24 d. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje po šv. Mišių parapijos vikaras, kun. teol. lic., policijos kapelionas Gintas Petkevičius tikinčiuosius informavo apie neseniai praėjusią Keliautojų ir vairuotojų dieną, priminė, kad kiekvienas esame eismo dalyvis ir atsakingas už saugumą kelyje. Kunigas sekmadienio šv. Mišių dalyvius pakvietė išklausyti policijos pareigūnės Danguolės Barišauskienės pranešimą.
Rugsėjo 24 dieną minime Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną. Kelyje, kaip ir gyvenime, esame ne vieni – mūsų keliauja daug. Dėl to dalyvaujant viešajame eisme būtinos taisyklės – Kelių eismo taisyklės, kuriose aiškiai reglamentuota bendroji ir pagrindinė eismo dalyvių pareiga – savitarpio pagarba ir atsargumas. Mes visi esame eismo dalyviai ir visi esame atsakingi už savo elgesį kelyje.
Tai, kad kelyje nesame saugūs, rodo eismo nelaimės mūsų šalies keliuose. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje šiais metais 17 vairuotojų vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Turėjome 12 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, 2 žmonės eismo įvykių metu mirė. Vairuotojų buvo sužaloti 2 pėstieji, einantys per pėsčiųjų perėją. Tai tik dalis statistikos, bet ji verčia susimąstyti. Ar mes padarome viską, kad sveiki grįžtume į namus? Ar padarome viską, kad nesuluošintume kelyje kitų? Tad ko reikia, kad būtume saugūs kelyje?. Atsakymas paprastas: reikia visų mūsų geros valios, noro ir pastangų rūpintis savo saugumu, paisyti nustatytos tvarkos kelyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad eismo saugumas kelyje daugiausiai priklauso nuo transporto priemonių vairuotojų. Dėl jų kaltės įvyksta apie 70 procentų visų eismo įvykių. Taigi, dauguma eismo įvykių yra vairuotojo klaidų rezultatas. Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas, leistino greičio viršijimas – viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių ir dažniausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tai ypač būdinga jauniems ir nepatyrusiems vairuotojams, kurie pervertina savo galimybes ir nepaiso pavojų, tykančių kelyje. Dėl to viena iš vairuotojo pareigų – sugebėti pasirinkti saugų (ne tik leistiną) važiavimo greitį ir transporto priemone naudotis išmintingai, o ne ja piktnaudžiauti.
Vis dar labai aktuali ir skaudi problema Lietuvoje – neblaivūs, neturintys teisės vairuoti asmenys prie vairo, jų sukeliami eismo įvykiai. Tokių įvykių padariniai dažniausiai skaudūs – žūsta žmonės. Nereti atvejai, kai eismo įvykius sukelia ir neblaivūs dviračių vairuotojai ar pėstieji. Dėl to neleiskime savo artimųjų, draugų, pažįstamų sėsti prie vairo išgėrus, nevažiuokime su tokiais asmenimis, neleiskime tokiems asmenims eiti pėsčiomis – juk jie akivaizdžiai gali patekti į bėdą. Važiuodami automobiliu tiek vairuotojas, tiek keleiviai privalo užsisegti saugos diržą. Be to, suaugusieji turime užtikrinti vežamų mažųjų keleivių saugumą – naudokime jiems skirtas specialias sėdynes, kurios vaikui, žemesniam negu 135 centimetrų ūgio, yra privalomos. Nepamirškime, vairuotojai, kad vairuodami netvarkome „reikalų“, nerašome žinučių mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos. Veiksmai, nesusiję su vairavimu, blaško ir nukreipia dėmesį nuo atsakingos veiklos (vairavimo), kuriai reikia susitelkimo ir susikaupimo.
Labai svarbus ir aktualus aspektas yra atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiančių žibintų naudojimas tamsiuoju paros metu arba esant sudėtingoms oro sąlygoms. Nuo rudens iki ankstyvo pavasario važiavimo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, lietus (dulksna), šlapdriba, slidūs keliai. Ir dar vairuotojams „nematomi“ pėstieji, dažnai išnyrantys prieš pat automobilį ir sukeliantys avarines situacijas. Juk reikia suprasti, kad transporto priemonės sustabdyti iš karto neįmanoma. Taigi tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose, pėstieji (dviračių vairuotojai, vadeliotojai) turėkime prie drabužių prisisegę atšvaitą, vilkėkime ryškiaspalvę liemenę. Tai taip paprasta. Atšvaitus naudokime pagal paskirtį, prisisekime prie drabužių, o ne laikykime kaip papuošalą pasidėję stalčiuje ar spintoje.
Be to, pėstieji, būkite atidūs, dar ir dar kartą įsitikinkite savo saugumu prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, sankryžose paisykite šviesoforo signalų, dėmesingi privalote būti ir prieš pėsčiųjų perėją ir eidami per ją.
Susiduriame su dar viena gana nedrausminga tendencija, būdinga ne tik nepilnamečiams, bet ir suaugusiems, tai dalyvavimas eisme elektriniais (motoriniais) dviračiais, elektriniais (motoriniais) paspirtukais, tokiais triračiais ir riedžiais. Norėčiau pabrėžti, kad šios išvardytos transporto priemonės yra prilyginamos dviračiams, dėl to naudojantis tokia transporto priemone, privaloma vykdyti dviračių vairuotojams Kelių eismo taisyklėse reglamentuotas pareigas. Suaugusieji, atsakingai elkimės, patikėdami ir leisdami tokia transporto priemone važiuoti nepilnamečiams. Kartu pabrėžtina, kad prieš pėsčiųjų perėją nulipame ir per perėją persivedame minėtas transporto priemones.
Norime palinkėti, kad kelias būtų vienijanti vieta, kurioje gerbtume, saugotume vienas kitą, prireikus suteiktume pagalbą. Kelyje, kaip ir gyvenime, mus turi lydėti sutarimas ir supratimas, pagarba kitam, kantrybė, protingumas, teisingumas, viltis ir moralinė atsakomybė. Liaudies išmintis byloja: „Geriau dvidešimt minučių per vėlai, nei dvidešimt metų per anksti“. Tad kviečiame būti vieni kitiems angelais sargais, tegul mums padeda ir lydi šventasis Kristoforas – keliaujančiųjų ir vairuotojų globėjas. Saugių kelionių mums visiems ir tepadeda Dievas.
Danguolė Barišauskienė, Elektrėnų PK Veiklos skyriaus tyrėja