Julija Kirkilienė
Klausimas, kas būtų, jei nebūtų, iškilo po Audriaus Jurgelevičiaus straipsnio „Ką šiandien galime perskaityti Gedimino laiškuose?“, spausdinto laikraštyje „Elektrėnų kronika“ Nr. 1. Istoriko atsakymus į klausimus Vievio bibliotekoje vieviškiai išgirdo sausio 25 dieną, tą pačią dieną, kai prieš 700 metų kunigaikštis Gediminas parašė pirmąjį laišką, skirtą Popiežiui Jonui XXII. Gediminas skundėsi, kad kryžiuočių riteriai puola ne katalikų tikėjimo tikslais, o norėdami užgrobti žemes ir žadėjo Popiežiui krikštytis. Istorikas, remdamasis istorijos šaltiniais, užtikrino, kad Gediminas laiškus diktavo lietuvių kalba. Jo padiktuotus žodžius vertėjai vertė į vokiečių kalbą, o vienuoliai – į lotynų. Pasak istoriko, XIV amžiaus viduryje pagonys kunigaikščiai nemokėjo rašyti ir skaityti ne todėl, kad būtų negabūs, o todėl, kad tai buvo negarbinga. Garbinga buvo kariauti, mokėti šokti, groti, o rašyti buvo tarnų darbas. Laiškų rašymas viduramžiais buvo tikras menas. Reikėjo žinoti ką kur rašyti, kokius kreipinius vartoti, o tai geriausiai žinojo vienuoliai dominikonai, kuriems Vilniuje Gediminas buvo pastatęs bažnyčią. Mokslininkai net nustatė, kokius laiškus iš tikrųjų diktavo Gediminas, o kokias vietas prirašė raštininkai.
Gedimino laiškai rašyti ant trapaus pergamento, todėl nėra išlikę. Bet Gediminas buvo įsakęs laiškus nurašyti ir pakabinti viešose vietose ar persiųsti į kitą miestą. Tokia buvo tų laikų komunikacija, o Gediminą galima įvardinti kaip vieną pirmųjų Lietuvos diplomatų.
Gedimino laiškų originaliausias vienkartinis nuorašas yra saugomas Rygos miesto archyve, o Vilniui švenčiant jubiliejų pristatomas Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Dokumentas bus saugomas iki birželio mėnesio. Vėliau šitoje vitrinoje bus eksponuojama laiško kopija.
A. Jurgelevičius priminė, kad Gedimino laiškai nėra pirmieji laiškai, rašyti Lietuvoje. Laiškus rašė ir karalius Mindaugas, tačiau laiškų išlikusių nėra. Metraščiuose tik likę Popiežiaus atsakymai į karaliaus Mindaugo laiškus.
Susitikime Vievio bibliotekoje A. Jurgelevičius pateikė ir konfrontacinę istoriją: kas būtų, jei nebūtų Gedimino laiškų? Žinoma, kitaip būtų pasisukusi Lietuvos istorija, bet rašto prasme, istorikai neturėtų rašytinių šaltinių, kuriuose išlikę ne tik tų metų istorija, bet ir rašymo menas.