Kandidatų į merus debatai Elektrėnuose: ne klausimų atsakymų, o informacinis vakarėlis

Julija Kirkilienė

Savivaldybės kandidatų į merus debatuose Elektrėnuose pa­žadų buvo mažai, bet daug buvo išsakyta problemų, kurias reikia spręsti. Kaip jas išspręsti, debatų vedėjas Tomas Loiba nepaklausė, tai ir debatai liko be pažadų, bet gausiai į debatus susirinkę elektrėniškiai gavo galimybę išsakyti savo nuoskaudas ir problemas. Nors debatų asistentės Inesa, Liepa ir Gustė aktyviai fiksavo kalbėjusių minutes, debatai vietoj planuotų dviejų valandų truko tris.

Komunikacijos (ne) stoka
Renginio vedėjas pirmiausia pristatė kandidatus, jų darbovietes, bet nei pats papasakojo, nei kandidatams leido pasigirti savo išsilavinimu, šeimine ir socialine padėtimi. Todėl mes informuojame, kad puslapyje „Žinau, ką renku“ kandidato anketoje įrašyta, kad vyriausias kandidatas į merus yra Silva Lengvinienė, 63 metai. Jauniausias kandidatas – Jūratė Balčiūnaitė, 41 metai. Daugiausia per metus – 45199 eurus – uždirbo taip pat J. Balčiūnaitė, o mažiausia uždirbo Gintaras Jančiauskas – 25551 eurą. Bet turtingiausias kandidatas yra Raimondas Ivaškevičius, deklaravęs turto už 479305 eurus. Mažiausiai turto – 5445 eurus – deklaravo daugiausiai uždirbanti J. Balčiūnaitė. Penki kandidatai nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Išsilavinimo nenurodė Inga Kartenienė, bet VRK anketoje nurodė turinti teisės magistro išsilavinimą, G. Jančiauskas nurodė aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. VRK an­ketoje nurodyta, kad Silva Lengvinienė turi mokslo daktarės laipsnį. Daugiausia kalbų – net 4 – nurodė mokantis Rimantas Baravykas. Kalbų mokėjimo nenurodė Silva Lengvinienė ir Gediminas Ratkevičius. Beveik visi kandidatai kaip pirmą savo darbą, išrinkus į atsakingas pareigas, nurodė komunikacijos gerinimą. Niekas iš kandidatų, net pats dabartinis administracijos direktorius nekalbėjo, kad savivaldybėje neblogai komunikuojama: tarybos posėdžiai transliuojami tiesiogiai internetu, savivaldybės informacija skelbiama elektroniniame puslapyje, abiejuose savivaldybės laikraščiuose, „Facebook“ paskyrose, gyvuose susitikimuose seniūnijose, todėl informacijos stoka galėtų skųstis tik tas, kas niekuo nesidomi. Kitas klausimas, ar informacija pateikiama teisinga. Tuo niekas nepasidomėjo.

Problemos
Renginio vedėjas nedaug dė­mesio skyrė „Facebook“ paskyroje užduotiems klausimams, bet daug klausimų skyrė praėjusios kadencijos valdančiosios koalicijos kandidatams G. Ratkevičiui, I. Kartenienei ir R. Ivaškevičiui. Visi kandidatai pasisakė apie marių pakrančių privatizavimo problemas, bet kaip jas spręs, nebuvo akcentuota. Iš salės klausimus užduodantys gyventojai kalbėjo apie Elektrėnų komunalinio ūkio paslaugų kainas, susisiekimo problemas, namų kiemus, problemas mokyklose, švietimo sistemą. Kai kuriems žmonėms rūpėjo aplinkosaugos problemos, marių užterštumas ir motorizuoto transporto judėjimas mariose, Kazokiškių sąvartyno plėtra ir, žinoma, susisiekimas Vievyje. Šiuo klausimu du kandidatai susiginčijo tarpusavyje: S. Lengvinienė akcentavo, kad dėl pervažos ir viaduko remonto vienu metu kalta yra savivaldybė, G. Ratkevičius atkirto, kad savivaldybės teritorijoje šeimininkauja turto sa­vininkė – Susisiekimo ministerija, kurios ministras yra deleguotas Laisvės partijos, o šiai partijai priklauso ir S. Lengvinienė.

Naujienos
Tie, kurie nenorėjo patys kal­bėti, iš kandidatų ir klausiančiųjų sužinojo daug informacijos. Pavyz­džiui, I. Kartenienė sakė, kad šalia Mažiklės paplūdimio, kuris grąžintas žemės savininkui, dar esą laisvos valstybinės žemės, kur būtų galima įrengti naują paplūdimį. Naujiena gyventojams buvo ir tai, kad savivaldybėje po 20 metų jau sudaryti vietovių apželdinimo planai, kad Elektrėnuose inventorizuoti medžiai, renovacijos eiga ir pan. Bene viena iš svarbiausių šių laikų problemų buvo įvardinta civilinės saugos organizavimas, mo­kymų trūkumas ir šlubuojanti vadyba. Klausimus visiems kandida­tams buvo atsiuntęs laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojas Romualdas Ginelevičius, bet jo klausimai pateikti kandidatams nebuvo, todėl spausdiname tuos klausimus ir kai kurių kandidatų atsakymus. Kurie neatsakė, išspausdinsime vėliau. Tinklaraštyje „Žinau, ką renku“ ir po debatų vyksta klausimų-atsakymų susirašinėjimai. Jei kas turite svarbių klausimų, juos galite užduoti kandidatams, gauti atsakymus ir apsispręsti, kuris meras reikalingas Elektrėnų savivaldybei.
Skaitytojo Romualdo Gine­levičiaus klausimai visiems kandidatams į savivaldybės merus
1. kl. Prieš ketverius metus pradėtas Vievio miesto infra­struktūros gerinimas, nes 50 metų Vievis buvo podukros vietoje, laikina gyventojų apsigyvenimo stotelė tarp dviejų traukos centrų: Vilniaus ir Elektrėnų. Laikraštyje „Elektrėnų kronika“ meras Kęstutis Vaitukaitis yra pasisakęs, kad savivaldybės teritorijoje subsidijavimas vykdomas pagal gyventojų skaičių. Ar galima paskaičiuoti, kiek žmonių per ketverius metus iš Vievio išvyko? Kiek per tuos metus Vievyje nuvertėjo nekilnojamasis turtas? Šiuo metu Vievyje Vilniaus gatvėje negyvenami yra 7 namai.
2. kl. Seimas leido savival­dybėms atsakingai iš bankų skolintis lėšas ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų pro­jektų. Lietuvos europarlamentarams pavyko įtikinti Europos Parlamentą Lietuvos savivaldybių reikalų subalansavimui skirti 300 mln. eurų. Bet lėšų paskirstymo sąraše Elektrėnų savivaldybės nėra. Gal turite siūlymų, kaip ES lėšų gauti Vievio bendruomenei ir už juos pagerinti gyvenimo aplinką Vievyje.
3. kl. Vievis neturi nė vieno dviračių tako. Ar būtų galima europinėmis lėšomis įrengti sveikatinimo – dviračių/ pėsčiųjų – taką apie Vievio ežerą ir taip rezervuoti prieigas prie vandens. Vieviškiai nerimauja, kad jie nebeturės prieigų prie ežero, kaip atsitiko Elektrėnuose.

Jūratės Balčiūnaitės atsakymai:
1. Vievio miesto gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. buvo 4 261. Po Nepriklausomybės atkūrimo Vie­vio miesto gyventojų skaičius ma­žėja. Bendras 1989-2022 m. laikotarpio gyventojų skaičiaus pokytis -1 402, arba -24,76 proc.
Nekilnojamojo turto kainos pas­taraisiais metais auga visoje Lie­tuvoje, Vievyje taip pat ženkliai padidėjo. Būsto kainų metinis augimo tempas Lietuvoje 2022 m. antrąjį ketvirtį padidėjo iki 22,1 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2007 m.
2. Siekiant užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą savivaldybių skolinimąsi reguliuoja Lietuvos Res­publikos fiskalinės drausmės įstatymas, yra nustatytos t.t. ribos, kiek įsiskolinimų gali turėti savivaldybė, ir tai kontroliuoja aukščiausioji audito institucija – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų. Elektrėnų savivaldybė turi galimy­bę, kaip ir kitos savivaldybės, pasinaudoti šios programos lėšomis ir ilgalaikėje savivaldybės strategijoje yra suplanuotos investicijos visoje savivaldybės teritorijoje.
Šalia valstybės ir regioninio planavimo Elektrėnų savivaldybė ga­li pretenduoti į konkursiniu būdu skirstomas lėšas tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse programose ir pagerinti gyvenimo aplinką ne tik Vievyje, bet ir kitose savivaldybės teritorijose.
3. Ežero pakrantėse, apsaugos zonose galima būtų įrengti ne tik dviračių takus – papildomas maudyklų vietas, vandens transporto nuleidimo vietas, poilsio ir sporto infrastruktūrą. Nemaža dalis Vievio ežero pakrančių jau yra privačiose rankose, tačiau likę valstybiniai sklypai prieš 4 metus buvo rezervuoti visuomenės reikmėms ir juose galima planuoti visuomenei reikalingas investicijas.
Idėja dviračių taku sujungti Vievį su Elektrėnais vis dar gyva, tam reikia aktyviau ir kūrybiškiau ieškoti finansavimo galimybių.

Rimanto Baravyko atsakymai:
1. Manau, subsidijavimas buvo vykdomas labiau pagal „liberalų“ principą. Bet matau, kad paskutiniu metu nemažai projektų buvo padaryta Vievyje. Vievis šiuo me­tu atneša didžiausias pajamas Elek­trėnų sav. Vievio lokacija, susisiekimo atžvilgiu, yra daug geresnė už Elektrėnų miesto. Labai trūksta darnaus sujungimo su geležinkelio stotimi, dviračių tako su Elektrėnais, gatvių sutvarkymo. Nuotekų tink­lų įrengimas bei sutvarkymas ir gyventojų prijungimas yra svarbi sritis. Naujo stadiono klausimą, kartu su Seimo nariu Kęstučiu Vilkausku jau kėlėme respublikiniu lygiu. Atlikus šiuos darbus, namai tuoj pasidarys gyvenami ir dar bus pastatyti nauji.
2. Čia matau 2 kryptis. Pirma turim paruošti investicinius projektus ir paraiškas ES lėšoms gauti. Tai turim padaryti dar šiemet. Ant­ra yra svarbu skirti kofinansavimo lėšas iš savivaldybės biudžeto. Ir dar paskirti konkrečius atsakingus, motyvuotus žmones, kurie vykdys tuos projektus.
3. Dar prieš 4 metus surinkau parašus nutiesti dviračių taką nuo Vievio iki Elektrėnų per Žebertonis. Šis projektas yra įrašytas į LAKD projektų sąrašą, bet praėjusiais metais buvo 50 vietoje iš 99. Šiuo metu yra planuojamas Lapiakalnis (Vievis) – Abromiškės kelio remontas tiesiant dviračių taką. Tačiau nors Administracijos direktorius Gediminas vis šneka apie jį, realių rangos sutarčių ar pirkimo nematau. Infrastruktūriniai projektai – mano prioritetinių darbų sąraše ir tai nepriklausomai ar tapsiu ar ne meru, prisidėsiu, kad juos įgyvendinčiau.
Dėl Vievio ežero prieigų, tai manau, tik nuo mūsų aktyvumo priklausys, ar turėsime prieigas. Čia reikalingas pastovus darbas gyventojų, bendruomenių ir savivaldybės.

Gintaro Jančiausko atsakymai:
1. Dėl mažesnio dėmesio skyrimo Vieviui, sutinku. Man taip pat atrodo, kad per įvairius projektus tiek infrastruktūrą, tiek ežero pakrantę, tiek nuotekų, geriamojo vandens ir lietaus nuotekų sistemas galima buvo atnaujinti prieš kelio­lika ar keletą metų. Mano galva, trūko ir dabar trūksta miesto šeimininko (seniūno) nuoširdumo ir noro matyti gražesnį savo miestą bei seniūnijos kaimus. Kada nėra pastovaus dialogo su savivaldybės administracija arba net reikalavimo skirti miestui didesnį finansavimą, taip pat rašyti įvairius projektus, tada ir turim tokį rezultatą. Tikiu netolimoje ateityje tai kardinaliai pasikeis.
2. Dėl finansavimo ir aktyvesnio lėšų įsisavinimo iš 2023–2027 metų skiriamų ES lėšų numatyti ir teikti aktualių projektų ir kuo daugiau. Tam reikia burti savivaldybės ūkio skyriuje ir net seniūnijose, pajungiant bendruomenes, tik už projektus atsakingus kompetentingus specialistus, kurie rašytų, konsultuotų ir kitaip aktyviai veiktų šioje srityje.
3. Infrastruktūros plėtros plane yra numatyta Vievio ežero pakrantės plėtra – dviračių ir pėsčiųjų tako nuo dabar jau įrengto ruožo ties Semeliškių gatve iki Liepų gatvės. Tam yra formuojami ir sklypai, kur galėtų būti mažosios architektūros statiniai ir pan. Taip pat bent teo­riškai gražius planus turi ir naujieji Vievio pirties savininkai, kurie turėtų įkurti ir laisvalaikio centrą su pirtimi ir kavinuke bei įveiklinti patį ežerą. Apskritai labai trūksta veiklos Vievio ežere. Tai „nearti dirvonai“, pvz. 2022 m. vykęs Drakono laivų festivalis pritraukęs ir daug dalyvių, ir žiūrovų, tai parodė. Žinoma, pagaliau reikia judėti ir senojo Vievio stadiono teritorijoje. Kol kas sklypą nuomojantis verslininkas su savo idėjomis yra paliktas vienas, be savivaldos palaikymo. Yra apie ką diskutuoti. Bet kuriuo atveju planuojant išvardintus procesus, būtina tartis su gyventojais ir priimti daugumą tenkinančius sprendimus.

Ingos Kartenienės atsakymai:
1. Elektrėnų savivaldybės gy­ventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. buvo 23 521. Pastaraisiais metais gyventojų skaičius mažėja visoje Lietuvoje, 1996–2022 m. laikotarpiu Elektrėnų savivaldybė sumažėjo 6 889 gyventojais, tačiau lyginant su kitomis savivaldybėmis galime pasidžiaugti, kad 2021 metais daugiausia atvykstančių gyventi 1 tūkst. gyventojų teko Elektrėnų savivaldybei. Tai labai svarbus rodiklis savivaldybei ir jos plėtrai. Šiuo metu Vievis plečiasi ir gražėja. Vieviečiai tikrai gali džiaugtis pas­tarųjų metų investicijomis į miesto infrastruktūrą. Pagal nekilnojamojo turto tendencijas, kainos didėja visoje Lietuvoje, taip pat ir Vievyje, konkretaus nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti tik nekilnojamojo turto vertintojai.
2. 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradėjo naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų, kuriuos sudaro Europos regioninės plėtros,  Europos socialinio fondo+, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021–2027 m. ES fondų programą nukreiptos į šias pagrindines sritis:
inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą;
švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
žaliąją transformaciją – atsi­naujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Elektrėnų savivaldybė dalyvauja ES investicinių projektų rengime ir investicijos pasieks savivaldybę įvairiose srityse.
3. Dviračių takas aplink Vievio ežerą yra graži ir patraukli idėja, kuri atsižvelgiant į ES finansines priemones ir įvertinus technines galimybes, gali būti įgyvendinta.

Silvos Lengvinienės atsakymai:
1. 2019 metų pradžioje Vievyje gyveno 4506 gyventojai, o 2023 metų pradžioje (išankstiniais duo­menimis) – 4214 gyventojų. Taigi per ketverius metus gyventojų skaičius susitraukė bemaž trimis šimtais, bet ne vien dėlto, kad žmo­nės išvyko svetur. Nemažai jaunų šeimų apsigyveno Vievio pakraščiuose – Lapiakalnyje, Vievininkuo­se, Vil­kabaliuose. Ten gyventojų skaičius auga. Tad demografinė situacija Vievyje yra visai nebloga, yra ir jaunų šeimų, ir vaikų. O nekilnojamojo turto kainas demografija veikia nežymiai, jos daugiau priklauso nuo bendrų tendencijų šalyje. Nekilnojamojo turto kainos per ketverius metus Vievyje tikrai ūgtelėjo, nepaisant to, kad gyventojų skaičius mažėja.
2. Per paskutinius kelerius me­tus savivaldybė tikrai skyrė nemažai lėšų Vievio aplinkos gerinimo projektams. Pastatytas naujas kultūros centras, rekonstruotos Vil­niaus ir Trakų gatvės, sutvarkyta centrinė miesto aikštė. Visi šie projektai įvykdyti panaudojant nuo­savas ir Europos Sąjungos fondų lėšas. Aktyvios Vievio ir aplinkinių kaimų bendruomenės teikia paraiškas ir gauna savo veikloms finansavimą tiek per Vietos veiklos grupę (VVG), tiek tiesiogiai iš sa­vivaldybės. Savo rinkiminėje prog­­ra­moje esu pažadėjusi patvirtin­ti dalyvaujamąjį biudžetą, kuris atskira eilute būtų numatytas savivaldybės biudžete. Jis taptų dar vienu bend­ruomeninių projektų finansavimo šaltiniu. Bendruomenės galės siūlyti joms reikalingus projektus, balsuoti ir populiariausi projektai bus finansuojami iš savivaldybės biudžeto.
3. Artimiausias tikslas, kurį privalome įgyvendinti – sujungti dviračių taku du mūsų savivaldybės miestus – Elektrėnus ir Vievį. Vals­ty­binės reikšmės rajoninio ke­lio Nr. 4730 atkarpos Lapiakalnis–Abromiš­kės rekonstrukcija tu­ri prasidėti jau šį pavasarį, greta kelio bus tiesiamas 6 km ilgio pėsčiųjų/dviračių takas. Šiuo taku elektrėniečiai galės dviračiu atvažiuoti iki Vievio, o vieviečiai iki Elektrėnų. Jis taip pat bus labai svarbus Vilkabalių, Lapiakalnio ir Abromiškių gyventojams.
Visomis išgalėmis stengsiuosi, kad Elektrėnų marių ir Vievio ežero pakrantės liktų atviros visuomenei, kad žmonės galėtų patekti prie vandens telkinio ir praeiti pakrante. Rūpinsiuosi, kad pakrančių viešo­sios erdvės būtų pritaikytos aktyviam poilsiui, kad čia atsirastų daugiau sporto ir vaikų žaidimų aikštelių, treniruoklių.

Gedimino Ratkevičiaus atsakymai:
1. Malonu, kad Vievio miesto infrastruktūros gerinimas skaitytojo – ištikimo Vievio Gyventojo – neliko nepastebėtas. Iš to ir rezultatai:
1) Gyventojų skaičiaus kitimas: Gyventojų registro duomenimis, nuo 2019 m. iki 2022 m. išvykimą deklaravo 164 Vievio miesto gyventojai. Tačiau faktas, kad Vievio miesto formalaus ugdymo įstaigoje ugdomų vaikų skaičius nuo 2019 iki 2022 metų pakilo nuo 1073 iki 1154, suteikia optimizmo.
2) Žemės vertės kilimas: Re­gistrų centro duomenimis (žr. Elek­trėnų savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaita Nr. ŽVM-266 (7.20 E), nuo 2021-08-01 iki 2022-07-31, 12 mėnesių tendencijos pokytis nuo 3 830 Eur/ha iki 4 409 Eur/ha, t. y. 15,12 proc. žemės vertės padidėjimas.
Vievio nekilnojamojo turto kainos konkuruoja su Elektrėnų miesto nekilnojamojo turto kainomis.
2. ES lėšomis yra ir bus gerinama Vievio bendruomenės gyvenimo aplinka. Atkreipkite dėmesį į atnaujintas kultūros, sporto ir laisvalaikio erdves prie mokyklų, bažnyčios, Kultūros centro, ežero ir t.t. Galima paminėti šiuos jau įgyvendintus projektus: Vilniaus gatvės rekonstrukcija; Vievio mies­to kompleksinė plėtra; Sporto bazių atnaujinimas; Viešųjų pastatų infrastruktūros gerinimas; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra; Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra; Vievio gimnazijos modernizavimas; Vievio pradinės mokyklos, aplinkos ir stadiono sutvarkymo darbai; Vievio kultūros centro infrastruktūros plėtra; Tekstilės atliekų surinkimo konteinerių įsigijimas ir kt. Vievio seniūnijos teritorijoje investuota 8 mln. eurų ES lėšų (visoje Elektrėnų savivaldybėje – 25 mln. eurų).
Planuojami projektai ir nau­jam ES finansiniam laikotarpiui 2021–2027 m. švietimo, so­­­­cia­li­nėje, visuomenės sveikatos, in­fra­­struktūros gerinimo srityse, kurie bus įgyvendinti Vievio seniūnijoje. Taip pat rengiama paraiška ir bus siekiama gauti finansavimą projektui „Vievio ežero ekosistemos atkūrimas taikant natūralias lietaus vandens surinkimo priemones“. Taigi, investicijų buvo, yra ir bus, reikia tik nuosekliai tęsti pradėtus darbus, teikti paraiškas.
3. Matau galimybę aplink Vievio ežerą įrengti gruntinę dangą pėsčiųjų ir dviračių takui. Kietosios dangos („Geltonų plytų kelio“) įrengti galimybės nematau, nes tam trukdytų aplinkosauginiai reikalavimai ir nuosavybės teisės. Be to, šiais metais turėtų prasidėti kietos dangos dviračių tako Vievis–Lapiakalnis–Abromiškės statybos darbai.

Kandidatas į merus Raimondas Ivaškevičius atsakymų nepateikė.]

Liudmilos Felčinskajos nuotr.