Julija Kirkilienė
Nereikia cituoti liaudies išminties, kad duoti visada geriau nei imti. Užtenka tai patirti. Ašaromis aplaistytas buvo Elektrėnų savivaldybės ūkininkės Linos su vyru Alfonsu bei jų ūkyje gyvenančių ukrainiečių paramos prašymas. Kaip apmaudo neslėpdama redakcijai sakė ūkininkė, geriausiai sekasi tiems žmonėms, kurie į jokius pagalbos prašymus neatsiliepia. O ji su savo nuomininkėmis, paprašiusi pagalbos per televiziją, liko tarsi kalta ir apkalbėta.
Istorija prasidėjo nuo karo Ukrainoje pradžios. Kai iš bombarduojamos šalies pabėgėliams skubiai reikėjo pagalbos, geraširdžiai Lina su Alfonsu važiavo prie Lenkijos-Ukrainos sienos ir atsivežė pabėgėlių, kuriems suteikė laikiną prieglobstį. Naujai įrenginėjamose patalpose ūkininkė laisvas patalpas išnuomojo dviem moterims iš Ukrainos, įvedė vandenį. Nuomininkių šeimą netrukus papildė naujagimis. Kadangi namas šildomas malkomis, o kuro kainos ne tik išaugo, bet jos nežinojo, ir kur kuro gauti, moterys nutarė ieškoti pagalbos. Pirmiausia Lina kreipėsi į Kietaviškių seniūniją. Seniūnė, išklausiusi problemą, apgailestavo, kad parama malkoms karo pabėgėliams iš Ukrainos nėra numatyta. Kadangi ūkininkė žinojo apie tokią TV3 televizijos laidą „TV pagalba“, pasitarusi su nuomininkėmis ten ir paskambino. Pagalbos šeima gavo per kelias dienas, bet liko kalta, kad televizija priekaištavo savivaldybės socialinės paramos tarnyboms dėl vietoje neišspręstos problemos.
Su TV3 televizijos laida „TV pagalba“ bendradarbiaujanti Rūta Filejeva, kuri yra įkūrusi labdaros fondą „Gėrio trupinėlis“, feisbuko paskyroje pagalbos kreipėsi į žmones, o vėliau pasidalino istorija: „Pasidalinusi pagalbos prašymu, kitą rytą sulaukiau skambučio iš rajono (Elektrėnų savivaldybės) viešųjų įstaigų, kurios primygtinai siūlė savo pagalbą nuvežti malkų ir kitų būtiniausių daiktų. Kadangi aukojimas buvo įsibėgėjęs, atsiliepė daugybė gerų žmonių, kurie rodė savo geranoriškumą, norėjosi, kad ta pagalba nesidubliuotų. Žinoma, tuomet mintyse kilo klausimas, ar tikrai reikėjo prieiti iki to, kad mums teko organizuoti šią pagalbą, nors tai iš tiesų buvo galima padaryti ir suorganizuoti vietoje. Vienintelis klausimas dabar kylantis yra tas, kodėl apskritai šeima ir ūkininkė atsidūrė tokioje situacijoje? Kuomet teko kalbėti su seniūne, ji man pasakė, kad įvyko nesusikalbėjimas. Taip pat sulaukiau ir žodžių, kad tai nėra pasiteisinimas, nesijaučia kalti. Tačiau juk čia nėra kaltųjų paieška, čia tik paprastas žmogiškumas. Noriu priminti, kad ne visi moka kalbėtis, guostis. Kartais reikia vieniems kitų paklausti, kaip gyveni, kaip jautiesi, ar tau nereikia pagalbos. Tad, toks atsakymas mane šiek tiek nuliūdino, tačiau aš visuomet žvelgiu į priekį, kad jeigu iš tiesų ir įvyko nesusikalbėjimas, tikėkimės, kad ateityje tai nebeįvyks. Viešumas turi savų pliusų, kad jeigu kažkas nesugebėjo kažko padaryti, tai galbūt kitą kartą prisimins ir padarys. Žmonės į pagalbos prašymą atsiliepė siūlydami bet kokią pagalbą bei noru dalintis viskuo, ką turi: nuo rūbų iki finansinės paramos. Dauguma žmonių taip pat siūlėsi paaukoti kūdikėliui būtinus daiktelius: sauskelnes, maistą ir visą kitą. Iš tiesų, daug daiktelių nukeliavo pas Aną, jos mažylį ir jos mamą… Manau, kad dabar moterys jaučiasi ne tik reikalingos mūsų šalyje, sulaukusios tokios pagalbos, tačiau ir mylimos bei saugesnės, nei jautėsi iki tos akimirkos, kol mes su jomis susipažinome. Šiuo metu visa parama yra pasiekusi šeimą ir pinigėliai yra pervesti į asmeninę Anos sąskaitą“.
Laikraščio „Elektrėnų kronika“ redakcijai Lina kalbėjo, kad jos yra dėkingos ne tik TV pagalbai, bet irlabdaros asociacijai „Ištiesk gerumo ranką“ už paramą gimus naujagimiui, bet nežinojusios, kad asociacija galėtų padėti malkomis. Ūkininkė taip pat jaudinosi ir dėl atsiradusios įtampos tarp seniūnės: ji sakė tikrai niekam nenorėjusi blogo, tik norėjusi padėti savo globotinėms. Globotinėms ūkininkė nuolatos padeda, kaip gali: visada paveža į Elektrėnus, kai joms reikia tvarkyti kokius dokumentus, paremia maistu, patarimais ir pan. Tik moteris pergyvena, kad jos geraširdiškumas taip nepelnytai prieš ją atsisuko. Gerai tik, kad tas nuoskaudas iš dalies kompensuoja nuo karo kenčiančios ukrainietės. Jos nori likti ūkininkų namuose, čia auginti mažylį tol, kol galės grįžti į savo šalį.