„Turėjau pacientę, jauną moterį. Atėjo pas mane po patirto insulto. Tuo metu ji beveik nevaldė rankos – pirmųjų ergoterapijos užsiėmimų metu galėjome tik pasyviai ją mankštinti. Kartu dirbome visą mėnesį – susitikdavome net tris kartus per savaitę. Pamažu pacientė ėmė minimaliai judinti ranką, todėl galėjome pradėti aktyvesnes veiklas. Didžiausią džiaugsmą patyrėme, kai po intensyvaus mėnesio pacientė sugebėjo savarankiškai pakelti šokolado gabalėlį ir įsidėti į burną. Atrodo, toks mažas veiksmas, tačiau mums tai buvo įrodymas, kad reabilitacija yra nepaprasta ir gali sugrąžinti į įprastą gyvenimo kasdienybę“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ergoterapeutė Giedrė Pociūnaitė.
Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kai laiku kreipusis į specialistus įmanoma visapusiškai atsigauti po patirtos traumos ar ligos. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai susigrąžinti prieš tai buvusios sveikatos iki galo nepavyksta. Tuomet ergoterapeuto tikslas – padėti žmogui prisitaikyti prie esamos situacijos ir išmokti gyventi pagal galimybes.
„Dažniausiai tenka dirbti su traumatologiniais, ortopediniais ir neurologiniais pacientais. Viena dažniausiai pasitaikančių traumų – riešo lūžis. Po jo, nuėmus gipsą, riešas tampa visiškai neveiksnus: sustingęs, skaudantis, kartais netgi ištinęs. Tokiu atveju mes, ergoterapeutai, skubame į pagalbą ir individualiai parinktų mankštų bei pratimų pagalba padedame žmogui susigrąžinti įprastas riešo funkcijas. Netrūksta ir pacientų, ateinančių su pirštų traumomis, delnakaulio, alkūnės ar peties sąnarių lūžiais. Nemažai pacientų susiduria su sausgyslių patempimais, peties ankštumo sindromu ar kapsulitu“, – sako netrukus atsidarysiančio Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė G. Pociūnaitė.
Ergoterapija padeda ne tik jau patyrus traumą ar susidūrus su liga, ji efektyvi prevencijos priemonė, pavyzdžiui, siekiant saugoti nugarą ar sąnarius.
Padeda ir po insulto
Kartu su kineziterapeutu dirbantis ergoterapeutas tampa vienais pirmųjų specialistų, padedančių reabilituoti žmogų. Priklausomai nuo pažeidimo, gali tekti mokyti žmogų persėsti į / iš vežimėlio, rengtis, praustis, valgyti pritaikant aplinką – viską, kas apima didžiausią asmens savarankiškumą.
„Dažnai iki nelaimės nė nesusimąstome, kaip gera visas veiklas atlikti savarankiškai ir būti nepriklausomam nuo kitų. Štai čia ergoterapeutas ir tampa pagalba žmogui įsigalinti bei vėl siekti savo poreikius atliepti pačiam, – sako specialistė. – Taikome įvairias gydymo metodikas. Viena jų – ribojimo terapija, kai užduotys atliekamos tik pažeistąja ranka, taip skatinant ją dirbti. Pacientui su nepaklusnia galūne atlikti veiklas yra sudėtinga, tam reikia ne tik fizinių, bet ir psichologinių pastangų. Neretai tampame ir palaikytojais, motyvuotojais – sveikstant itin svarbi ir emocinė žmogaus būklė.“
Svarbu suprasti, kad specialistas ir pacientas turi bendradarbiauti. Reabilitacijai reikia ir paties žmogaus noro bei pastangų, savarankiškai įdedamo darbo.
Eglė Užkuraitė
Gali būti aktualios naujos lovos