Adriana Paukštaitė,
VU komunikacijos fakulteto studentė praktikantė
Vaikystė ir jaunystė yra du svarbiausi žmogaus gyvenimo etapai, po kurių seka branda. Trečiasis amžius – branda – gali tęstis labai ilgai, atsižvelgiant į žmogaus sveikatą ir vidinę jaunystę. Būtent Trečiojo amžiaus universitetas siūlo neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Elektrėnų Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) – vieta, kur senjorai mokosi ir aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Čia vyresnio amžiaus žmonės turi galimybę tobulėti įvairiose srityse – nuo istorijos ir kultūros iki sveikos gyvensenos ir technologijų.
„Pats universitetas ypatingas tuo, koks šiltas ir nuoširdus bendravimas čia mus visus supa. Kaip visi čia susitinkame, kaip žmonės noriai čia eina, nes yra vieniši, tad gali susirasti naujų pažįstamų, naujų veiklų, kuriomis gali užsiimti. Žmogui labai svarbu jaustis reikalingam ir čia susirinkę bendraamžiai, ir dažniausiai bendraminčiai, jaučiasi gerai. Man pačiai jaustis reikalingai yra geras jausmas, skatinantis veikti“, – atviravo Elektrėnų TAU rektorė Ona Ašakienė.
Universiteto istorija
Vyresnio amžiaus žmonės čia gali toliau mokytis, tobulėti ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Profesorius Pierre‘as Vell‘as pirmąją tokią instituciją Tulūzoje, Prancūzijoje, įkūrė 1973 metais ir davė pradžią Trečiojo amžiaus universitetų koncepcijai. Elektrėnų Trečiojo amžiaus universitetas įsikūrė Elektrėnų švietimo paslaugų centro darbuotojų dėka ir jau pradeda vienuoliktuosius veiklos metus. Elektrėnų TAU veikla prasidėjo nuo nedidelės grupės entuziastų, tačiau per dešimtmetį narių skaičius išaugo iki 140.
„Pačiais pirmaisiais metais čia nebuvau. Mus globoja Elektrėnų švietimo paslaugų centras ir visus iššūkius mes su jais aptariame ir sprendžiam, Centro darbuotojai yra mūsų pagalbininkai ir patarėjai. Elektrėnų savivaldybės vadovai labai palankiai žiūri į mūsų veiklą, nuoširdžiai bendrauja ir problemas tikrai padeda išspręsti. Pats Švietimo centras ir subūrė čia visus, ir toliau universitetą globoja“, – komentavo rektorė.
„Užsidegimas klausytojų labai jaučiasi. Vienas pasako, jog eis ir dalyvaus veikloje, tai kitas irgi iškart nori kartu“, – užsiminė tarybos narė Danija.
„Iš pradžių labai bijojo žmonės, kad be aukštojo išsilavinimo negali dalyvauti, bet paaiškiname, jog tai nebūtina“, – papildė O. Ašakienė.
„Svarbiausia, jog egzaminų nereikia laikyti“, – šmaikštavo Liuda.
Universitetas glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomene ir kitomis organizacijomis. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti įvairiapusę ir turiningą veiklą universiteto nariams.
„Bendradarbiaujame su institucijomis: Elektrėnų kultūros centru, biblioteka, Raudonojo Kryžiaus Elektrėnų skyriumi, Visuomenės sveikatos centru. Sveikatos centras mus labai įtraukė, pravesdavo po du įvairius užsiėmimus per savaitę, mankštas, psichologines paskaitas, išmokė ir toliau moko vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Dalyvaujame daugelyje sveikatingumo programų. Nuo spalio vykdysime Sveikatos stiprinimo programą, kur užsiėmimus ves Visuomenės sveikatos biuro specialistai, psichologė V. Grašiuvienė, kineziterapeutė R. Rakauskaitė, biomedicinos mokslų daktarė, mitybos specialistė ir konsultantė S. Čapkauskienė“, – aiškino O. Ašakienė.
„Bibliotekos dailininkė-edukatorė R.Čepienė veda meno terapijos užsiėmimus. Mūsų darbai eksponuojami bibliotekos centrinėje fojė, netgi išvežami į kitas Elektrėnų bibliotekas“, – priminė rektorės pavaduotoja Nadė. Esam dažni svečiai bibliotekos salėje vykstančiuose renginiuose, susitikimuose su kultūros, meno žmonėmis, naujų knygų pristatymuose. Bibliotekos vadovai leidžia pasinaudoti savo sale mūsų masiniams renginiams.
„Su Profesinio mokymo centru labai artimi ryšiai, esame kviečiami į bendras paskaitas, kulinarinius užsiėmimus, visokius praktinius užsiėmimus. Būname aktyviais manekenais, mus ten taip išmasažuoja. Ir kūną, ir veidą, ir rankas“, – juokavo Liuda.
„Tikri bandomieji triušiai“, – nusijuokė O. Ašakienė.
„Raudonojo Kryžiaus skyriaus savanoriai veda pirmosios pagalbos užsiėmimus, įvairius mokymus“, – papildė rektorė.
Fakultetai, kuriuos gali rinktis kiekvienas
Universitete veikia net trys fakultetai: Žmogaus socialinės aplinkos ir sveikos gyvensenos, Kultūros ir meno bei Istorijos ir turizmo.
Tai yra tik veiklos kryptys, tačiau klausytojai gali ateiti į tuos užsiėmimus, kurie patinka. Išskyrus tada, kai narių skaičius turi būti ribotas, pavyzdžiui, per ekskursijas, kai kuriuos praktinius užsiėmimus… Tada būtina išankstinė registracija.
Senjorai gali geriau susipažinti su psichologiniais asmenybės raidos aspektais. Jie įgyja žinių, kaip palaikyti ir stiprinti savo sveikatą, savo psichologinę savijautą.
„Du pusmečiai yra. Visada metų gale surenkame pageidavimus, kokių veiklų klausytojai norėtų ir išrenkam kitam kartui jau pasiteisinusias veiklas. Ir teorinių, ir praktinių veiklų pas mus pilna. Kiekvienas gali pasirinkti pagal norus, o svarbiausia – galimybes, juk toks jau tas amžius“, – paaiškino rektorė.
„Labai domimės istorija. Niekas praktiškai mokyklose apie mūsų laikų istoriją nesimokė, tai dabar turim progą“, – sakė Nadė. Nuolatinė lektorė istorijos klausimais yra mūsų mylima MČTAU istorijos fakulteto dekanė doc. Vida Kniūraitė.
„Į paskaitas irgi kviečiam lektorius, kurie jau pasiteisino. Praėjusiais metais dėstė Dalia Kutraitė, žurnalistė. Ji du kartus buvo atvykusi, šiemet irgi planuoja. O šį rudenį prasidės išskirtiniai užsiėmimai programoje „Sveikame kūne – sveika siela“ su moliu, šokiai, dailės, muzikos terapija“, – dėstė O. Ašakienė.
„Su informacinėmis technologijomis šiek tiek problema“, – teigė rektorės pavaduotoja.
„Tie kurie moka, tai moka, o kitiems jau sunkiau“, – nusijuokė Danija.
„Turime savo centre specialistę, senjorai visada gali ateiti ir konsultuotis iškilusiais klausimais apie naudojimąsi kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu. Niekas nepamiršta, kur dalyvavome praktiniuose užsiėmimuose, kur konsultacijas pravedė IT specialistai“, – paaiškino rektorė.
„Geriausia, kad pasirinktinai visur eini. Kur laiko turi, kur patinka, kur pasiteisino, kur tavo sritis ir žmonės artimi, bendravimas toks malonus būna“, – pasidalino Rūta.
„Pats Eugenijus Skerstonas mokė mus stiliaus“, – nusijuokdama sušuko Danija.
„Rugsėjo 13 d. Druskininkuose vyko penktoji universitetų asociacijos universiada. Pavasarį, sužinoję apie būsimą universiadą, nutarėme dalyvauti. Visą vasarą po du kartus per savaitę sportuodavome. Buvo aštuonios rungtys, kiekvienoje turėjo dalyvauti moteris ir vyras. Užėmėme devintą vietą iš devyniolikos“, – pasididžiuodama sakė rektorė.
„Turime šaškių čempioną – laimėjo pirmą vietą ir aukso medalį. Taip pat užėmėme trečią vietą krepšinyje“, – pridūrė Liuda.
„Todėl seneliai žodis mums netinka, mes judantys senjorai“, – pridūrė Nadė.
Kelionės – mėgstamiausia senjorų veikla
Senjorai vis dažniau renkasi keliones kaip vieną iš mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo būdų. Kelionės ne tik suteikia galimybę pamatyti naujas vietas, bet ir sukuria bendruomeniškumo jausmą, kuris yra ypač svarbus senjorams.
„Jau keliaut, tai visi nori“, – sušuko Liuda.
„Viena iš smagiausių veiklos formų – ekskursijos. Klausytojai labai pamėgę ekskursijas, nes tai yra pažintis su naujomis vietovėmis, įvairiomis istorijomis bei malonus bendravimas su kolegomis. Autobuse vietų niekada tuščių nelieka. O kodėl? Todėl, kad daug žmonių, ypač moterų, daugiau kaip 90 proc., likę vienų, be antrų pusių. Anksčiau jos turėjo galimybę važinėti automobiliu, o dabar nesvarbu, kad jos ir vairuojančios, vienos nepasitiki savimi leistis į kelionę, todėl jos važiuoja kartu su mūsų kolektyvu“, – aiškino rektorė.
„Taip ir smagiau“, – pridūrė rektorės pavaduotoja, pabrėždama bendruomeniškumo svarbą.
„Naršom Lietuvą, tačiau planuojam užsienį maišyti“, – prisiminė Liuda.
Neišdildomą įspūdį paliko ekskursija pėsčiomis po Vilniaus Žvėryną.
„Pavalgyt mėgstam, edukuotis, visiems labai visokias pilis patinka apžiūrėti“, – nusijuokė Danija.
„Kelionės kainuoja, tačiau visi tikrai noriai susimoka“, – pridūrė Danija, pabrėždama senjorų norą ir pasirengimą investuoti į keliones.
„Smagiausia vis tiek visada bus tas bendravimas, bet kokioje veikloje, svarbiausia, kad kartu, – užbaigdama paatviravo Nadė. – Bendradarbiaujame, susitinkame, dalijamės patirtimi su Vievio, Kaišiadorių TAU, Vilniaus MČTAU Turizmo fakulteto klausytojais. Mūsų renginiuose visada sulaukiame šių universitetų atstovų, dažni svečiai Seimo nariai, Nacionalinės TAU asociacijos vadovai, MČTAU vadovai, Elektrėnų savivaldybės vadovai“.
Elektrėnų TAU nariai džiaugiasi, kad yra pastebimi ir vertinami.
Žingsnis į antrąjį dešimtmetį
Spalio 1-ąją – Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną – Elektrėnų TAU studentai pradėjo naujus mokslo metus. Elektrėnų buvęs „Vaikų pasaulis“, dabartinė pramogų ir poilsio zona, tą dieną sumirgėjo ne tik ryškiomis spalvomis, bet ir kelių kartų žmonėmis. Pradėdama renginį O. Ašakienė kalbėjo: „Sveikinu visus mūsų bendruomenės narius su Besimokančių senjorų diena, kurią Lietuva švenčia jau antrą kartą. Mūsų vykdoma misija – mokymasis it tobulėjimas visą gyvenimą – paprasti, bet kartu ir stebuklingi vaistai vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir savijautai. Tai galimybė ne tik įgyti naujų žinių, bet ir oriai gyventi, atsigręžti į save, pasidžiaugti savo branda, savo socialiniu vaidmeniu, pozityvumu, atsakingumu, dvasingumu, tai galimybė kuo ilgiau išlikti visuomenėje, kurią patys ir kūrėme. Įžengėme į antrąjį Elektrėnų TAU dešimtmetį. Per tuos metus universitetas išaugo ir klausytojų skaičiumi ir veiklos turiniu. Neapsiribojame veikti tik mokslo metais – šią vasarą dalyvavome daugelyje neplanuotų renginių, į kuriuos buvome pakviesti. Lankėme bibliotekų renginius, mokėmės žaisti golfą, ruošėmės universiadai Druskininkuose, iš kur grįžome su medaliu. Mūsų Universiteto lankytojai – jaunatviški savo širdimi ir turtingi gyvenimo patirties“. Šventėje TAU lankytojus sveikinti rikiavosi skirtingų kartų žmonės: organizacijų atstovai, savivaldybės vadovai, lopšelio-darželio „Drugelis“ auklėtojos ir vaikai. Skambėjo smagios dainos, rateliu sukosi skirtingos kartos… Darželinukai senjorams padovanojo po nuspalvintą akmenuką ir linkėjo būti stipriems… TAU klausytojai šventę pratęsė prie karštos arbatos, ilgai dar dalinosi gyvenimo prisiminimais… Dauguma lankytojų, atvykę į besikuriantį miestą Elektrėnus, tikrai turėjo gražių bendrų prisiminimų, nes jie visi kūrė Elektrėnus tokius, kokiuose dabar gyvena XXI amžiaus elektrėniškiai.