Margarita Skvarčienė
Rugpjūčio pradžioje Jaunimo sveikatos bendruomenės (angl. Youth Health Community) bei JOGG kompanijos atstovas iš Nyderlandų susitiko su Seimo nare Silva Lengviniene bei Elektrėnų profesinės mokyklos vadove Lina Triponiene aptarti jaunimo sveikatos projektų tendencijų Lietuvoje.
Mark Blankwater jau ne pirmus metus lankosi Lietuvoje ir visada džiaugiasi galimybe pamatyti vis daugiau jos nuostabių kampelių, tad pernai ryžosi vien dviračiu apkeliauti visas tris Baltijos šalis, kad galėtų arčiau susipažinti su mūsų šalies žmonėmis bei kraštovaizdžiu. Svečias džiaugiasi, kad Lietuva tikrai turi ką pasiūlyti sveiką gyvenseną puoselėjantiems žmonėms, tačiau ragina nesustoti ir tikslingai skleisti sveikatai naudingesnių, nors ir šiais laikais ne itin populiarių, strateginių sprendimų.
Jau ne vienerius metus dirbantis Nyderlandų tarptautinių visuomeninės sveikatos projektų valdymo kompanijoje JOGG, šių projektų koordinatorius džiaugiasi, kad jų bendruomenė kasmet didėja, pritraukdama vis naujų šalių, tiek Europoje, tiek ir už jos ribų. JOGG tikslas yra sukurti visuomenę, kurioje visi vaikai ir paaugliai galėtų gyventi, mokytis, dirbti ir mėgautis aplinka, kuri visiškai atitinka sveiką gyvenimo būdą, taip pat sutelkiamas dėmesys į šiandienos jaunimo aplinkos pertvarkymą. Kompanija pasisako už požiūrį, pagal kurį ne tik tėvai ir sveikatos priežiūros specialistai, bet ir parduotuvės, įmonės, mokyklos ir vietos valdžios institucijos kartu užtikrina, kad jaunimas išlaikytų sveiko svorio bei gyvensenos principus.
Buvo labai naudinga pasidalinti šiomis įžvalgomis su susitikimo dalyvėmis, nes tiek Silva Lengvinienė, tiek ir Lina Triponienė, jau daugelį metų vysto įvairias jaunimo aplinkos gerinimo programas, bei nuolat ieško naujų būdų užtikrinti, kad Lietuva nebūtų Europos sveikiausių gyventojų sąrašo apačioje.
Deja, nors ir esame apdovanoti nuostabios gamtos ir gryno oro, Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje. Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais, o pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Kaip žinia, prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui, mokamos ilgalaikės nedarbingumo pašalpos, tad svarbu suvokti, kad vertėtų šiuos pinigus investuoti į prastos sveikatos prevenciją, o ne į iš jos kilusias ligas.
Buvo įdomu sužinoti, kad Nyderlandų visuomeninės sveikatos departamentas šiems projektams kasmet skiria net 8 milijonus eurų, argumentuodamas, kad yra tikslinga investuoti 8 mln. į sveikos gyvensenos plėtojimo projektus, nei išleisti 800 mln. prastos sveikatos atstatymui. Sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie įvairiais aspektais veikia visą žmogaus gyvenimą. Nors kokybiška sveikatos priežiūra yra labai svarbi, manoma, kad medicina turi tik 10 % įtakos mūsų sveikatai. Vadinasi, siekiant gerų visuomenės sveikatos rodiklių nepakanka vien tik plėtoti medicinos paslaugas ar diegti naujausias medicinines technologijas, svarbu suvokti, kad mūsų sveikatą veikia gyvenimo būdas, aplinka ir genetika. Gyvenimo būdas yra laikomas pagrindiniu lėtinių ligų veiksniu. Vadinasi keičiant žmonių gyvenimo būdą būtų galima išvengti jų vystymosi.
Susitikimo metu ne tik dalintasi šia įžvalga, bet ir aptarta, ką dar galima būtų nuveikti jaunimo sveikatos bei švietimo srityse. Džiugu, kad galime svetingai priimti veiklius žmones iš svečių šalių ir parodyti mūsų atsinaujinusius Elektrėnus.