Dideli darbai vyksta tarsi pogrindyje: kažkas kažką daro, bet ką daro – niekas nežino

Julija Kirkilienė

Draugystės gatvėje Elek­trėnuose kertami medžiai sukėlė tikrą audrą ir davė trumpalaikių rezultatų: medžiai toliau nekertami, nukirsti guli neišvežti, o sugriuvę tiltai tarsi byloja, kad elektrėniškius pats Dievas baudžia. Baudžia valdžios atstovus už puikybę, kad jie darbus atlieka nesitardami su žmonėmis. Jeigu prieš kertant medžius savivaldybės vadovai būtų informavę gyventojus apie Draugystės gatvėje ruo­šiamus atlikti darbus, jie tikriausiai būtų viską žinoję ir skandalo nekėlę. O ko žmonėms nepaaiškina valdžia, tenka paaiškinti laikraščiui „Elektrėnų kronika“.

Vietoj informacijos – priekaištai

Draugystės gatvėje „chruš­čiov­kėmis“ vadinamuose daugiabučiuo­se gyvena daugiausia senjorai – pirmieji elektrinės ir miesto statytojai ar jų vaikai. Gyvena jie kaip kokiame kurorte – prie ežero, už kelių žingsnių nuo parkelio. Toje parkeliu vadinamame ąžuolų ir liepų paunksmėje pasėdėti mėgo ne tik Draugystės g.

gyventojai, bet ir prie ežero atėjusios šei­mos su vaikais ar šiaip pasivaikš­­čio­ti mėgstantys elektrėniškiai. Bet šis ramus gyvenimas, ko gero, gali greitai baigtis. Į redakciją pagalbos prašyti atskubėjęs Draugystės g. gyventojas nerimavo, kodėl su niekuo nepasitarus pjaunami ąžuolai ir liepos. Kai atskubėjome į įvykio vietą, ten kaip tik sutikome savivaldybės atstovus – administracijos direktorių Virgilijų Pruską, Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėją Virgaudą Šimkūną, šio skyriaus specialistą, buvusį Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiajį specialistą Antaną Ruščiauską bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėją Arūną Butrimavičių – taip pat besidominčius, kas toje gatvėje vyksta. Pasikalbėti su valdžios atstovais vienas po kito rinkosi ir kiti Draugystės gatvės gyventojai. Ką vieni kitiems sakė, buvo ne tiek svarbu, kiek svarbu buvo savivaldybės atstovų neadekvatus žvilgsnis į žmones. Susirinkimo jie rengti ir informuoti apie tai, kas planuo­jama daryti Draugystės gatvėje, neprivalantys, žmonės ir taip viską gerai žinantys, be to, patys gali ateiti ir pasiklausti. O direktorius gyventojus tiesiog užsipuolė su priekaištais, kodėl šie neima kastuvų ir nelygina žemės kauburių, paliktų po kabelių tiesimo.

Nesėkminga privatizacija

Kai Draugystės gatvėje gyvenantis Algimantas Jasas medkirčių paklausė, kodėl jie kerta medžius, sulaukė atsakymo, kad čia privati žemė ir ne elektrėniškiams rūpintis, ką čia galima daryti. Redakcija pasidomėjo, kada ir kodėl tarp pėsčiųjų tako ir paplūdimio žemė tapo privati. Registrų centro duo­menimis, dar 2005–2006 metais pagal paplūdimį yra suformuoti trys komercinės paskirties žemės sklypai, kurių adresai Draugystės 4A, 12 A ir 16A. Sklypas Draugystės 4A 2015 metais parduotas aukcione tokiai bendrovei „B. Vokė“. To sklypo vertė buvo indeksuota 376 820 eurų, vidutinė rinkos vertė įvardinta 97 300 eurų. Didžiausia aukcione pasiūlyta kaina nurodyta 84 515.47 eurų ir aukciono išlaidos. Už žemės sklypą galima atsiskaityti iš karto, iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dienos arba išsimokėtinai, ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos. Bendrovė, redakcijos žiniomis, po aukciono pirmąjį dalinį įnašą padarė, bet visos sumos nesumokėjo. Šiuo metu viešos informacijos duomenimis, bendrovė „B. Vokė“ finansinės ataskaitos Registrų centrui nėra pateikusi net už 2016 metus, bendrovėje nėra nė vieno apdrausto dirbančio žmogaus, todėl tikėtina, kad žemės sklypas vėl sugrąžintas bus savivaldybei.
Kiti du sklypai savivaldybei taip pat perduoti naudotis panaudos tei­se 2005–2006 metais, kai buvo planuojama vykdyti „Jaunimo kranto“ projektą. Visi sklypai įvardijami kaip komercinės paskirties objektų teritorijos.

Pogrindyje

Savivaldybės atstovai sakė, kad jie, vykdydami Europos Sąjungos projektą „Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą“ planuoja restauruoti pėsčiųjų taką, o nuo jo link ežero nutiesti kelis trinkelėmis klotus takus. Tai yra, vaikščioti teks takais, o ne per komercinės paskirties žemę. Kadangi senasis takas eina per komercinius sklypus, jį dabar reikia pasukti, o tam reikia iškirsti dalį ąžuolų ir liepų, kuriuos­ patys elektrėniškiai sodino. Visi tie darbai kaip ir reikalingi būtų, o žmonės su valdžios sprendimais gal būtų ir sutikę, jeigu jie ką nors apie tai būtų žinoję. Įdomu ir tai, kad viešai pristatinėjant 2014–2020 metų ES remiamus projektus, apie numatomus darbus Draugystės gatvėje nebuvo nieko kalbama. Net tarybos nariai apie suformuotus komercinius žemės sklypus, juolab parduotą šalia paplūdimio, nežinojo, nors įstatyme sakoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba sklypą parduoti gali tik pritarus savivaldybei. Bet savivaldybės vadovai, tarsi sovietmečiu, kažkodėl viską daro pogrindyje, nesitardami su žmonėmis. O pasitarti būtų pravartu. Pavyzdžiui, Draugystės g. gyvenantis energetikas Algirdas pernai rudenį perspėjo statybininkus, kad taip statomas tiltas ilgiau nei iki pavasario nesugriuvęs neišstovės. Bet pilietiškas žmogus buvo išjuoktas, esą projektuo­tojai geriau supranta, negu pagyvenęs žmogus… Deja, nuo seno išmintingu žmogumi buvo laikomas tas, kas klauso senolių patarimų. Bet savivaldybės valdžiai puikybė neleidžia tartis su žmonėmis, gal todėl taip ir nesiseka sutvarkyti ežero pakrantės miesto pusėje: senojo restorano su žemės sklypu net iš varžytinių niekas neperka, buvusio „Poseidono“ pastato net dykai gavus, niekam nereikia, sklypą aukcione pardavė nemokiam pirkėjui, pontoninis tiltas vos kelis mėnesius pastovėjo, net apžvalgos tiltelis, įrenginėjant paplūdimį statytas ant senų polių, ir tas sugriuvo. Žodžiu, tuos darbus pogrindyje tarsi koks prakeikimas lydi.

Visuomenės interesas

Jeigu ežero pakrančių privatizavimas ne visiems elektrėniškiams rūpi, bet visuomenės interesas jiems tikrai svarbus. Projekte sakoma, kad „Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą“. Tos infrastruktūros tikrai reikia į pamėgtą paplūdimį suvažiuojantiems ir ateinantiems žmonėms, todėl gal būtų nelabai tinkama infrastruktūra žmonėms mėgautis saule kažkokių komercinių statinių pasieniuose. Antra, elektrėniškiai patys sodino ir augino tas liepaites ir ąžuoliukus, tai negi jie ir jų vaikai nenusipelnė, kad tokioje gražioje vietoje tarp ežero ir pėsčiųjų tako liktų gražus parkelis. Savivaldybė galėtų kažkiek investuoti į tai. Juk turint ežerą miesto centre, nebūtų išmintinga viską atiduoti komercinei veiklai. O kur vasaromis vyks Elektrėnų renginiai? Be to, kodėl visus tuos trejus metus nuo sklypo pardavimo, privatizuotą žemės sklypą už savo lėšas prižiūrėjo seniūnija? Bet plačiau apie tai, kas planuojama Draugystės gatvėje, pakomentavo mero patarėjas Vaidas Andriejauskas. Tad skaitykite ir nesakykite, kad nežinojote.

Būtina žinoti

Pėsčiųjų takas, esantis Draugystės g., registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip A teritorijos inžinerinio statinio sudedamoji dalis ir priklauso Elektrėnų savivaldybei.
Dalis senojo tako (jo pabaiga šalia buvusio restorano ,,Perkūnkiemis“, apie 150 m) patenka į privatų žemės sklypą, adresu: Draugystės g. 4A, todėl įgy­vendinant projektą „Elektrėnų ma­rių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą“ (toliau – Projektas) Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-0005, finansuojamą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“, galimos tik pareiškėjo, t. y. Elektrėnų sav. administracijos, investicijos į valdomą nekilnojamąjį turtą, taip pat takas negali būti tiesiamas privačioje žemėje. Priimtas sprendimas taką miesto gyventojams nutiesti tokio paties ilgio kaip senasis, pakreipiant jį į savivaldybės valdomus sklypus, kurie yra tankiai apsodinti medžiais, todėl dalį jų reikia pašalinti. Medžių kirtimas yra numatytas techniniame projekte „Dalies kelių (gatvių) paskirties statinių Elektrėnų miesto „A“ teritorijoje (Draugystės g. 20A, 20, 22A, 16A, 12A), unikalus Nr. 4296-1000-4015, supaprastintas rekonstravimo projektas“ ir 2017-10-24 išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (68.4)-24KG-20.
Naujai įrengtas takas bus skirtas tik pėstiesiems.
Dėl privataus sklypo pardavimo informaciją galėtų pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius. (Nebepaklausėme, bet žinome, kad įstatyme pasakyta – Nacionalinė žemės tarnyba sklypą parduoti gali tik pritarus savivaldybei. Red.).
Žemės sklypus Draugystės g. 12A,­ Draugystės g. 16A Elektrėnų savi­val­dybė valdo panaudos pagrindais. ­Žemės sklypų panaudos sutartys tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Elektrėnų savivaldybės sudarytos iki 2065 m. Į klau­simą, ar tie sklypai gali likti visuomenės reikmėms, patarėjas neatsakė.