Budėkime

Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose? (Jokūbo laiškas 4:1)

Julija Kirkilienė

Karas Ukrainoje palietė kone kiekvieną elektrėniškį. Savivaldybėje gyvena daug ukrainiečių: vieni čia atvyko į Lietuvos elektrinės, vėliau Kruonio HAE statybas. Kiti į Elektrėnus atvyko paskutiniais me­tais ieškodami darbo. Dauguma ukrainiečių dirba statybose ar tolimųjų reisų vairuotojais. Vasario 25 d. ukrainiečių atstovai su savivaldybės vadovais Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje iškėlė Ukrainos vėliavą, o vakare Ukrainos palaikymo akcija vyko Elektrėnų Švč. Mergelės Kankinių karalienės bažnyčioje.

Iš kur kyla karai? Šėtonas suranda galvų

Gausiai į Ukrainos palaikymo akciją susirinko savivaldybės žmonės su trispalvėmis ir Ukrainos vėliavomis, Ukrainos vėliavos spalvų mėlynomis ir geltonomis rožėmis, su žvakių trispalvėmis, perrištomis geltonomis ir mėlynomis juostomis. Žmonės, kartu su Kultūros centro ir bažnyčios chorais, giedojo Lietuvos ir Ukrainos himną, giesmes, dainavo lietuviškas patriotines dainas, skaitė ukrainiečių poetų eiles, o bažnyčioje nuoširdžiai meldėsi. Tarp žmonių degindama žvakutę tyliai verkė savivaldybės gyventoja Margarita. Jos tėvai – ukrainietis ir rusė – gyvena Kijeve ir iš ten nesitraukia. „Ar jie vienas kitam priešai?“, – tarsi maldą kalbėjo moteris.
Bažnyčioje pamaldų metu jauni žmonės prie Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės skulptūros degino žvakutes, daug žmonių atėjo su ukrainietiška atributika, daugu­ma meldėsi ašarodami. Šv. Mišias auko­jo net trys kunigai: Laurynas Visockas, Tadas Piktelis ir Elektrėnų parapijos klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas. Pamokslą mons. J. Sabaliauskas pradėjo ištrauka iš Jokūbo laiško: „Iš kur tarp jūsų atsiranda karai ir kivirčai? Ar ne iš jūsų užgaidų, kurios nerimsta jūsų nariuose? (Jokūbo laiškas 4:1)“. Iš tiesų, jei peržvelgtume paskutinių dienų pasaulio ir Lietuvos politines aktualijas ir svarbiausias problemas, kur pilna užgaidų, man kažkaip primena pasaką apie auksinę žuvelę. Kai senoji nuo suskilusios geldos panoro būti žuvelės valdų karaliene, ji vėl liko prie suskilusios geldos. Taip ir dabartinė pasaulio politika, užsigeidusi pertvarkyti pasaulį nuo jo sukūrimo laiko – keisti žmogaus lytį – gali likti prie suskilusios geldos – rūpesčio, kaip nemirti badu. Kaip rašo anglų rašytojas C.S. Lewis, šėtonas visada suranda galvą, kurioje galėtų veikti, nes karas yra šėtono darbas. Klebonas pamokslo pabaigoje atsakė į žmonių klausimą, ar nugalės gėris ar blogis. „Nugalės blogis, nes gėris nekariauja, gėris yra gėris“ ir priminė Popiežiaus nusižeminimą prieš Rusiją. Popiežius Pranciškus nuvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“ po Kremliaus invazijos į Ukrainą. Ne ambasadorių kvietė, kaip įprasta, bet pats nuvyko. Tai ir mums kiekvienam, karui stovint prie slenksčio, budėti reikėtų tyliai, bet prasmingai – padėti ukrainiečiams, kuo galime.

Svarbu suprasti pavojų

Po palaikymo akcijos ir šventų Mišių „Facebook“ paskyroje aktyvus jaunasis politikas Dovydas Bliujus, matyt, paveiktas jausmų, parašė žinutę, pavardėmis įvardinęs žmones, kviesdamas nesinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Tie žmonės nusikalto tuo, kad „Facebook“ diskusijose paskyrose esą kažkada išreiškė nuomonę, palaikančią Putiną. Tarp tų pavardžių paminėta buvo ir mūsų žinoma fotografė, be atlygio fotografuojanti kiekvieną renginį ir nuo­traukomis nemokamai besidalijanti interneto erdvėse. Tą penktadienio vakarą prie bažnyčios ir bažnyčioje ji taip pat kiekvieną dalyvį po vieną ir tarp bendraminčių fotografavo istorijai. Apie Liudmilos gyvenimo istoriją ne kartą rašėme. Tėvas – Ukrainos lenkas. Pasak istorijos šaltinių, Ukrainoje Felčinskiai žinomi, kaip varpų liejimo specialistai. Felčinskių liejyklą, kurios specializacija – varpų liejyba, 1808 m. įsteigė Mykolas Felčinskis Ukrainoje, Kaluše, netoli nuo Ivano-Frankovsko (Stanislav). Liudmila yra Lietuvos rusė, sentikė, gimusi Zarasų raj., Degučių kaime, kur jos protėviai iš mamos pusės yra atgulę senovinėse kapinaitėse, metus skaičiuojančiose nuo 1782 metų. Sentikiai į Lietuvą atsikraustė XVII amžiaus pabaigoje, prasidėjus Rusijos caro Aleksejaus Michailovi­čiaus ir patriarcho Nikono stačiatikių apeigų reformoms. Visos tos istorijos Dovydas, matyt, neskaitė. Bet jis paskaitė kažkokią emocingosios menininkės Liudmilos žinutę „Facebook“ paskyroje, nutarė, kad ji yra tautos priešė ir savo įraše tai įvardijo. Tas jo įrašas sulaukė per pusantro šimto prieštaringų komentarų. Tarp komentatorių palaikymo žinutę bendrapartiečiui išreiškė ir meras. Politikai gal nenutuokia, kad jaunojo politiko, tarybos nario ir valdančiosios partijos Seime, Liberalų sąjūdžio, postą socialiniuose tinkluo­se akylai stebi ir tie, kurie labai laukia, kaip ištransliuoti savo kanalais informaciją: „Lietuvoje klesti nacizmas, skriaudžiami ten gyvenantys tautiečiai…“. Kai buvo pradėtas karas, tą patį rytą Lietuvos vadovai susitiko Gynimo taryboje ir visi prašė žmonių taip pat susitelkti. Premjerė I. Šimonytė kiekviename pasisakyme ragina nenukreipti pykčio į Lietuvos rusakalbius, kad tai netaptų papildomu penu propagandai. Negi politikams nepravesti instruktažai, jokiu būdu neįsivelti į tokius konfliktus? Tad dar kartą norisi priminti: budėti reikia tyliai.

Žmogeliukai šalia

Tų žmogeliukų, laukiančių politikų ir, žinoma, žiniasklaidos paslydimų, yra ir Elektrėnuose. Tai rodo ateinantys laiškai į redakciją, o šeštadienį bevaikščiodama miškeliu pagal marias, medžių įskilimuose tai šen, tai ten, pastebėjau tvarkingai sulankstytus baltus lapus. Pradžioje nekreipiau dėmesio, bet pamačiusi­trečią lapelį prie pat pėsčiųjų tako, paėmiau pažiūrėti. Ir ką Jūs manote? Rusiškai prirašytas visas lapas apie „teisingą Kremliaus istoriją“ ir nurodytas šaltinis: „istočnik „Pravda“ (http:\\gazeta-pravda.ru). Žinoma, pasinaudojau nuoroda ir atsiverčiau tą rusiškos „Tiesos“ puslapį. Lietuvoje uždarius rusiškus kanalus, liko tik internetas, kuris žmonėms dar pasiekiamas, svarbu juk žinoti, kur ieškoti. O kaip tai paskelbti, kiekvienas ieško savo būdų. Prieš keletą metų rašiau apie Elektrėnuose aktyviai veikiančią Algirdo Paleckio vadovaujamą partiją ir tos partijos pirmininką elektrėniškį. Ta partija dabar pavadinta „Teisingumo aušra“, o informaciją apie tos partijos veiklą rusų kalba skelbia tas pats elektrėniškis, tarp kurio draugų daug savivaldybės vadovų. Todėl aktyviesiems politikams verčiau būtų pasižvalgyti ne po menininkų, kurie kartais emocijas išreiškia, o po politikų, sporto trenerių, pedagogų, auklėjančių jaunąją kartą, socialinius tinklus. Ir tegul su jais pasikalba asmeniškai, o ne viešose erdvėse. Mes turime siųsti žinią, kad mums brolis yra kiekvienas žmogus, svarbu tik tuos brolius pažinti ir žinoti, kaip elgtis. Štai elektrėniškis, žinomas ledo ritulininkas Artūras Katulis savo ­paskyroje dalinasi tokia žinute:

„Aš – Artūras Katulis, žaidęs Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, visa širdimi palaikau ukrainiečius, kurie šiandien kovoja už mūsų visų laisvę! Mano draugai Rusijoje – netylėkite! Palaikykite savo buvusius ar esamus komandos draugus!!! Sportininkai yra tie, kurie gali padrąsinti ir įkvėpti daugelį žmonių! Nebūkime niekšais šiandien! Nebūkime bailiais! Mano broliai, ukrainiečiai, jūs šiandien ginate mano šeimą! Liksiu jums skolingas!“. Artūras taip pat kviečia Ukrainos vaikus, apgyvendintus Lietuvoje, nemokamai lankyti jo Ledo ritulio akademijos treniruotes: „Mes surasime jums visą ledo ritulio formą! Jei reikės pastogės, surasime!!! Drąsiai skambinkite mob: +370687599508.“ Artūro gražus pavyzdys, kaip budėti reikia tyliai.

Kuo gali tuo padeda
Tuo sunkiu laikotarpiu, kai karas vyksta prie mūsų šalies slenks­čio, emocijos taip pat liejasi gausiai. Kiekvienas kaip išgalėdamas norėtų prisidėti prie pagalbos Ukrainos žmonėms, ir, kol kas, tai kiekvienas daro, kaip išmano.
Elektrėnuose aktyviai veikia daug visuomeninių, daug labdarin­gų organizacijų, visuomeninių judėjimų, aktyviai renkančių aukas nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Štai asociacijos „Ištiesk gerumo ranką“ savanoriai aplankė dvi ukrainiečių šeimas, įsikūrusias netoli Elektrėnų. Savanoriai susipažino su naujais kaimynais, susidraugavo ir, žinoma, atvežė lauktuvių. Vaikučius labai nudžiugino stalo žaidimais, Lego konstruktoriais, spalvinimo knygutėmis ir, žinoma, saldumynais. Asociacija sako gaunanti paramos ne tik iš savivaldybės gyventojų, bet ir iš Vilniaus, todėl turi galimybių, kuo pagelbėti naujakuriams, bet kol kas, prašymų dar nesulaukė. Kitą dieną asociacijos savanoriai jau labdarą krovė į sunkvežimius, išvykstančius į Ukrainą.

Vievyje bendruomenė „Aktė­vystė“ jau surinko maišus rūbelių, kuriuos Valdas Kazulėnas savo transportu nuvežė Vilniaus savanoriams. Bendruomenei talkino grupė Vievio gimnazistų. Kovo 1 d. iš Lietuvos į Ukrainą startavo 10 didelių autobusų, kurie iki lubų prikrauti humanitarinės paramos. Vieną iš jų garbė vairuoti teko vieviškiui Gintui Vilkeliui. „Tikiu, kad nuvažiuosime laimingai ir parama pasieks tuos, ­kuriems labiausiai dabar ji reikalin­ga. Perduodamas būtinai pasakysiu, kad prie jos daug prisidėjo Vievio bei Elektrėnų geros sielos žmonės, kurie neabejingi ukrainie­čių nelaimei“, – savo „Facebook“ pa­skyroje dalinasi Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Gintas.
O į redakciją atėjo keletas keistų laiškų iš Ukrainos, kur nurodomos asmenų, prašančių pagalbos, banko sąskaitos. Deja, redakcija supranta, kad sukčiai ir sunkiausiu šaliai lai­kotarpiu dirba savo darbą. O visi, kas nori paramą suteikti tiesiogiai, aukas gali pervesti į VšĮ „Mėlyna ir geltona“ banko sąskaitą LT17 7300 0101 4089 4869, AB „Swedbank“, pažymint, kad tai PARAMA.

Mokytojai – Ukrainos vaikams

Kukliu savo indėliu paramą Ukrainai pavadino tarybos narys, istorikas Audrius Jurgelevičius. Jis kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga pirmadienį inicijavo palaikymo Ukrainai akciją Lietuvos mokyklose bei visuotinę nuotolinę Ukrainos istorijos pamoką. Apie šią pamoką reportažą rodė ir Euronews. Elektrėniškis istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius pamokose sklaidė pastaruoju metu dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą ir papasakojo tikrą Ukrainos istoriją. Profsąjunga taip pat siūlo mokytojų savanorių paslaugas padedant organizuoti ugdymo procesą. Elektrėniškis mano, kad mylėti savo valstybę yra pagarbos vertas dalykas. Pamoka buvo sugalvota kaip solidarumo su Ukrainos mokytojais priemonė, nes Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga palaiko glaudžius ryšius su jais. „Žinojau, kad ir prieš karą ir net karui vykstant Ukrainos mokytojai (nesvarbu kokį dalyką dėstantys) susidurdavo su valstybinės Rusijos propagandos kanalais brukama dezinformacija ir turėjo kalbėti savo mokiniams apie tikrąją padėtį, tarp kitko ir istorinę tiesą.

Norėjau savotiškai palengvinti jų darbą, pats papasakodamas apie Ukrainos istorijos įvykius, neiškraipant istorinės tiesos. Labai buvau nustebintas, pamatęs, kiek tokia informacija aktuali ir Lietuvos mokiniams. Ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalyse – Europoje, JAV ir kitur – gyvenantiems lietuviams“, – sako pedagogas ir politikas. „Reikia aiškiai pasakyti, kad ukrainiečiai yra savo istoriją išmananti ir gerbianti tauta, nacionalistai, savo gyvenimą tvarkantys demokratiniais pa­grindais, ką ir matome šiandien.Viena vertus, įvykiai Ukrainoje labai žeidžia, sukuria daug neigiamų emocijų, kita vertus, apsidairę aplinkui, pamatome, kokioje šalyje gyvename, kad mes sugebėjome sukurti ir išsaugoti, tikiu, kad, prireikus, sugebėsime ir apginti, savo valstybę“, – pamoką užbaigė mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius. Jis pabrėžė, kad savo ir kitų šalių istorijos išmanymas mums padeda suprasti, kas ­vyksta dabar, ir planuoti žingsnius į ateitį. Taip politikas, pedagogas, istorikas tyliai budi, darydamas labai prasmingą darbą.

Pagalba Ukrainai – Greitosios pagalbos automobiliai
Antradienį savivaldybėje į pirmą posėdį susirinko Pagalbos Ukrainai štabas. Štabo pirmininkas, administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius susirinkusius informavo, kuris specialistas už kurią sritį atsakingas. Plačiau apie tai savivaldybės informacijoje. Skaitytojus tik norime informuoti, kad už socialinę paramą, apgyvendinimą ir kitokią pagalbą atsakinga yra Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, kurios telefonas skelbiamas viešai. Kiekvienas, norintis padėti nukentėjusiems nuo karo, kaip tai padaryti, tiksliausios informacijos galite gauti savivaldybėje. Apie galimybes įdarbinti ukrainiečius štabas svarstys kitame posėdyje. Kaip sakė V. Šimkūnienė, šiuo metu atvykę karo pabėgėliai yra suirzę, nežino, ar čia pasiliks, nežino, kokią paramą jie gali gauti ir kur jos ieškoti. Todėl štabas nutarė paskirti vadinamą atvejo vadybininką, kuris žmones palydėtų į reikiamas institucijas. Svarbiausia institucija, pabėgėliai turėtų žinoti, yra Migracijos tarnyba, kurioje jie turi skubiai užsiregistruoti. Lietuvoje organizuojamos stovyklos, kuriose vaikams bus suteikiama psichologų pagalba, vaikai galės laiką kartu leisti su savo likimo ukrainiečiais. Savivaldybė, kartu su elektrėniškiu automobilių lenktynininku Eugenijumi Sladkevičiumi, Autobusų parku skubiai remontuoja tris greitosios medicinos pagalbos automobilius, perka reikiamų medikamentų ir skubiai ruošiasi išvykti prie Ukrainos sienos. Ten jau sutarta su pažįstamais ukrainiečiais, kad juos pasitiks ir paims automobilius. Kol kas savanoriu į Ukrainą ­vykti pasisiūlė vienas medikas – Edmundas Niparavičius. Jis ir lydės ­automobilius.

O tuo tarpu Ukrainoje
Margaritos tėvai gyvena Vinicos rajone, 4 val. nuo Kijevo. Jų rajoną taip pat stipriai apšaudė ir susprogdino šalia esantį oro uostą. „Mano mamukas puikiai sugyvena su vyru ir visais ukrainiečiais. Evakuotis atsisako, nes nori ginti savo šalį. Naktį praleidžia rūsiuose visos moterys kartu, kol vyrai savanoriauja, moterys budi“, – sako Margarita. Jos mama išmoko ukrainiečių kalbą, žino papročius ir dainas. Jai dabar ypač skaudu, kai yra trypiama jai svetinga žemė ir žudomi broliai.
Vievyje gyvenančio Eugenijaus mamos sesuo taip pat gyvena Ukrainoje. Jų šeimos iš Kijevo persikėlė į Lvovą. Šeima pasiruošusi gimines priimti Lietuvoje, svarbu, kad galėtų saugiau atvykti. Anglijoje gyvenančio elektrėniškio Valdo žmonos Nadios šeima taip pat liko Ukrainoje. Nadios tėtis savanoriauja, brolis – pašauktas į karo tarnybą. Šios žinios yra antradienio ryto. Ar jie bus gyvi penktadienio rytą, niekas nežino.