Virginija Jacinavičiūtė
Kai prieš trejus metus „Lietuvos energijos gamyba“ pastatė biokuro katilinę, valdžia gyventojams ir įmonėms žadėjo šildymo kainas atpiginti. Deja, kainos kasmet keliamos. Pagal lapkričio mėnesio šilumos kainą, „Elektrėnų komunalinis ūkis“ užima 17 vietą šalies šilumos kainų lentelėje, nors dar prieš dvejus metus EKŪ buvo pigiausiai šilumą tiekiančių įmonių penketuke, šilumą tiekdama už 4,79 ct už kWh. Lapkritį pigiausią šilumą tieks Utenos šilumos tinklai – už 4,34 ct už kWh. O brangiausiai – 9,24 ct už kWh – kainuojančią šilumą tieks „Biržų šiluma“.
Brangsta biokuras
Kad su nerimu laukia šildymo sezono, šilumininkai prakalbo dar vasarą. Specialistai teigė, kad Lietuvoje trūksta biokuro, kad jis apie 40 proc. brangesnis nei pernai. Įvertinant
šias priežastis buvo numatyta, kad atskiruose Lietuvos miestuose šiluma brangs 20–30 proc. Elektrėnuose šiluma pabrango 9 proc. Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriaus R. Lecko teigimu, šilumos kainos augimui didžiausią įtaką turėjo tai, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ pakėlė šilumos kainą. Šiek tiek brango ir pačios bendrovės Kareivonių ir Vievio katilinėse gaminama šiluma. Direktorius paaiškino, kad kaina pakilo, nes katilinės kūrenamos dujomis, kurių kaina nuolat auga. Tačiau brangstančios dujos bendrai EKŪ tiekiamos šilumos kainai turi labai mažą įtaką, nes sudaro iki 3 % tiekiamos šilumos.
Siekia išlaikyti stabilias kainas
Lietuvos energijos gamyba, AB Elektrėnų komunaliniam ūkiui tiekia 82 proc. šilumos energijos. Kodėl brangsta šiluma, paprašėme pakomentuoti Lietuvos energijos gamybos atstovo. Komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera rašė: „Šilumos energijos kaina didėja visoje Lietuvoje, Elektrėnai taip pat nėra išimtis. Pagrindinė to priežastis – didėjančios kuro kainos.
Kaip skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), vidutinė šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 5,1 proc. didesnė nei spalį, o per metus nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. vidutinė šilumos kaina padidėjo 4 proc.
Kainų augimą lemia didėjančios kuro kainos. VKEKK duomenimis, gamtinių dujų kaina nuo 2018 sausio mėn. iki spalio mėn. didėjo apie 16,7 proc. Biokuras šalyje nuo 2018 m. sausio iki spalio brango 10,4 proc., o jei lygintume 2017 m. spalį su 2018 m. spaliu – augimas siekia net 34 proc. 2018 m. spalio pradžioje būtent dėl kuro kainų didėsiančias šilumos kainas prognozavo ir VKEKK vadovė (Inga Žilienė – Red.)
„Lietuvos energijos gamyba“ daro viską, kas nuo jos priklauso, siekdama išlaikyti stabilią šilumos kainą. Vis dėlto kuro kainos yra pagrindinis išorinis veiksnys, kuris šiuo metu daro įtaką ir ateityje darys įtaką ne tik bendrovės, bet ir kitų Lietuvos šilumos gamintojų parduodamos šilumos savikainai. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog bendrovės parduodamos šilumos kainos yra reguliuojamos, t. y. jų skaičiavimo principai yra suderinti su VKEKK“.
Perskaičiuos kainas
R. Leckas paaiškino, kad yra galimybių sumažinti kainas už šildymą, tačiau tam reikia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) sprendimų. R. Lecko teigimu, Komisija jau dvejus metus delsia perskaičiuoti bazinės šilumos kainą, kuri yra pagrindas galutinei šilumos kainai suskaičiuoti. Jei šilumos kainos būtų perskaičiuotos, gyventojams sumažėtų mokėjimų už šilumą našta. Šiemet bazinė šilumos kaina buvo perskaičiuota AB „Kauno energija“. Manoma, kad po perskaičiavimo nauja bazinė kaina Kaune kitam 
laikotarpiui turėtų sumažėti 8,3 proc. Atitinkamai šiuo dydžiu bus mažinama ir šilumos kaina AB „Kauno energija“ vartotojams.
EKŪ dar 2016 m. viduryje kreipėsi į Komisiją dėl bazinės šilumos kainos suderinimo. Kreipimasis pradėtas nagrinėti 2018 m. rugpjūčio mėnesį ir gali būti, kad jau kitąmet kainos bus perskaičiuotos į vartotojui palankią pusę.
Mažoji renovacija
Įtakos sąskaitų dydžiui turi ne tik šilumos kaina, bet ir sunaudojamos šilumos kiekis. Renovuotuose daugiabučiuose šilumos sunaudojama mažiau, o nerenovuoti daugiabučiai ateityje taps didele našta šilumininkams. Šilumos taupymui labiausiai pasitarnauja renovacija, tačiau Elektrėnuose ji vyksta ne tokiais sparčiais tempais, kaip norėtųsi. Renovacija iš dalies yra finansuojama, tačiau gyventojams investicija, kuriai atsipirkti reikia 20 metų, dažniausiai atrodo per didelė. EKŪ direktorius R. Leckas sako, kad kapitalinė namo renovacija turi alternatyvą – mažąją arba inžinerinę renovaciją. Tokios renovacijos metu subalansuojamos vidinės daugiabučio inžinerinės sistemos, o lauko sienos lieka neapšiltintos. Įgyvendinus tokią renovaciją, patys gyventojai galėtų reguliuoti šilumą savo namuose. Ekspertai skaičiuoja, kad toks renovacijos modelis gali trečdaliu sumažinti sąskaitas ir atsiperka per 7 metus. Deja, kol kas valstybė finansiškai neremia tokio renovacijos būdo. Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys yra sakęs, kad inžinerinė renovacija įneštų daugiau socialinio teisingumo, nes leistų didesniam gyventojų ratui pajusti renovacijos naudą.