Bendruomenė „Elektrėnų kraštas“ liepos pabaigoje bendruomeniškumo mokėsi Molėtų krašte. Į iš anksto suplanuotą kelionę bendruomenės nariai vyko su pakilia nuotaika, žinodami, kad Molėtų krašte pamatyti galima ne tik žvaigždynus, bet ir šimtus ežerų bei sutikti įdomių žmonių. Kuo daugiau keliauti ir pažinti Lietuvą bendruomenės narius įkvepia Lietuvos valstybės atkūrimo 100-tasis jubiliejus.
Pakelyje – Širvintos
Širvintos, pasak legendos, per miškų tankmę prie upės kelią pramynę berželiai, širviais vadinti. Todėl upė buvusi pavadinta Širvinta, o nuo upės pavadinimo – ir miesto vardas. Lankėmės tik miesto centre, kur buvome sužavėti miesto tvarka, švara ir gėlynais. Net vartai gėlėmis apipinti. Aplankėme šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano, su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais, už bažnyčios stovi Roberto Antinio sukurtas paminklas – suklupusi motina, laikanti mirštantį sūnų – Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti. Plokštumoje užrašas: „Žuvusiems ties Širvintais 1919–1922 metais“.
Giedraičiai
Trumpai sustojome Giedraičiuose. Tai buvęs kunigaikščių Giedraičių valdų centras. 1410 metais Giedraičiuose šv. Baltramiejaus bažnyčią pastatė Mykolas Gintilavičius-Gentvil. Vėliau bažnyčia buvo Giedraičių giminės remontuojama ir perstatoma. Meilę ir rūpestį liudija presbiterijos sienoje įmūryta vyskupo Juozapo Giedraičio širdis. 1920 metais ties Giedraičiais įvyko Lietuvos ir Lenkijos mūšis. 1932 m. pagal dailininko A. Jaroševičiaus projektą pastatytas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje ties Giedraičiais“. Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas, o 2001 metais atstatytas.
Dubingių žemė
Dubingių žemė kryžiuočių kronikose paminėta 1934 metais. Dubingių pilis priklausė Vilniaus gynybinei sistemai. Valdant Vytautui Didžiajam Dubingiai tapo svarbia Lietuvos vietove. 1415 m. Jogaila su savo karališkuoju dvaru lankėsi Dubingiuose pas Vytautą. 1420 m. vasario 8 d. iš čia rašytas laiškas didžiajam Ordino magistrui, kuriame pažymėta, kad didysis kunigaikštis Dubingiuose pastatydino bažnyčią. Asvejos ežero saloje (dab. pusiasalis) būta medinės pilies, 1412–1413 m. jos vietoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pastatydino naują pilį. Per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą iš Giedraičių į Dubingius veda pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje, 1934 m. pastatytas Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. Pasakojama, kad A. Smetona, atvažiavęs į Giedraičius, per ežerą negalėjo persikelti į Dubingius, todėl įsakęs pastatyti tiltą. Vaikščiojome siaurais laipteliais nuo tilto žvalgydamiesi į 6 m pločio ir 76 m ilgio medinį tiltą, stebėdamiesi tilto polių, kuriems per 100 metų, stiprumu. Gidė valandą mus vedžiojo, pasakojo apie šio krašto garbingą istoriją, bet mums reikėjo skubėti į Molėtus.
Molėtai
Molėtuose pirmiausia užsukome į Turizmo ir informacijos centrą. Čia naudodami 3D technologijas nusikėlėme 3 tūkstantmečius atgal į praeitį ir žingsnis po žingsnio atėjome į dabartį. Šis animuotas virtualios teorinės kelionės „Molėtai kitaip“ turinys buvo parengtas pagal istorikų ir archeologų rekomendacijas. Molėtuose dar aplankėme skulptūrų parką, pasivaikščiojome paplūdimiu ir vykome į Mindūnų seniūniją, įkurtą Labanoro regioniniame parke. Iš apžvalgos bokšto apžvelgę apylinkes, ieškojome vietos, iš kur sklido Rimydžių žuvienės kvapas. Buvusioje mokykloje įsikūrusi Mindūnų bendruomenė mus pasitiko su muzika ir dainomis. Čia įkurtas ir Molėtų krašto amatų centras. Amatų centrui atstovavusi Erika Andriulienė parodė mums keramikos gaminius, norintieji suvenyrų galėjo nusipirkti. Apie bendruomenės veiklą papasakojo, akordeonu grojo ir žuviene vaišino Irena Rimydienė.
Liaudies patarlė sako, kad vasarą ir akmuo kruta. Bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ nariai karštą vasaros dieną pakrutėjo, praplėtė akiratį, pasisėmė idėjų, praturtėjo dvasiškai ir fiziškai, artimiau pažino vieni kitus ir už tai liko dėkingi šią išvyką suorganizavusiam bendruomenės pirmininkui Vladimirui Fedovui, kelionės maršrutą pasiūliusiam Edmundui Vėželiui.
Onutė Kulbokienė