Apie sesės Mirties darbą 2024 m.

1 pav. Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2024 m.

Julija Kirkilienė

Vasarai persiritus į antrą­ pu­sę, gamtai nedžiuginant atos­to­gaujančių, vis dėlto galime džiaug­tis vasara, kol ji dar žalia, žydinti, kvepianti medumi, nes greitai viskas liks praeityje. Ir tikrai ne visi iš 8 mlrd. žemės gyventojų kitos ­vasaros sulauks. Šią vasarą Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai gerokai padirbėjo ir gyventojams pateikė informacinį leidinį „Mirties priežastys 2024“. Kadangi mirtis visada vaikšto šalia kiekvieno mūsų, gal žinant informaciją kažkas sesę Mirtį galėtų ir atitolinti.

Lietuvoje
Leidinyje „Mirties priežastys 2024“ pateikiami galutiniai duomenys apie 2024 m. mirusių nuolatinių Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Pernai Lietuvoje mirė 37 453 gyventojai, t. y. 448 asmenimis daugiau negu 2023 metais. 100 000 gyventojų teko 1 296,7 mirusiųjų. 2024 m. mirė 18,3 tūkst. vyrų ir 19,1 tūkst. moterų. Vyrų mirtingumo rodiklis – 1 338,2 / 100 000 vyrų, moterų – 1 259,3 / 100 000 moterų. Išskiriamos keturios pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 50,8 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 21,5 proc.,dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,7 proc. visų mirusiųjų. Vyrų mirties priežastys: 2024 m. Lietuvoje mirė 18 331 vyras, palyginti su 2023 m., 254 vyrais daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2024 m. buvo 1 338,2 / 100 000 vyrų. Daugiausia (44,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (1 pav.), iš kurių 60,4 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 19,9 proc. – smegenų kraujagyslių ligų. Vyrų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2024 m. buvo 596,3 / 100 000 vyrų).
Nuo piktybinių navikų 2024 m. Lietuvoje mirė 4 374 vyrai, t. y. 23,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. 9 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 654 vyrų 57,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,9 proc. – dėl savižudybių.

Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,6 karto daugiau vyrų negu moterų. Virškinimo sistemos ligos sudarė 6,1 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 113 vyrų. 2024 m. Lietuvoje mirė 19 122 moterys, palyginti su 2023 m., 194 moterimis daugiau. Daugiausia moterų (56,8 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2024 m. mirė 3 678 moterys ir tai sudarė 19,2 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, kasos ir storosios žarnos piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2024 m. mirė 1 020 moterų ir tai sudarė 5,3 proc. visų mirusių moterų.
Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 641 moteris, tai sudarė 3,4 proc. visų mirusių moterų. Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 65,8 proc. moterų, dėl savižudybių – 16,4 proc. 22 proc. visų mirusiųjų 2024 m. sudarė 16-64 m. amžiaus asmenys (32,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (16,4 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,1 proc.) ir kepenų ligų (7,5 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo kepenų ligų mirė 10,7 proc. 16-64 amžiaus moterų, nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,5 proc., nuo moters lyties organų piktybinių navikų – 8,8 proc.

Elektrėnų savivaldybėje
Savivaldybėje pernai mirė 328 gyventojai. Iš jų 168 moterys ir 160 vyrų. Nuo infekcinių ligų mirė 3, piktybinių navikų – 67, kraujotakos sistemų – 161, kvėpavimo sistemos ligų – 15, virškinimo sistemos ligų – 26, išorinių mirties priežasčių – 27, autoįvykyje žuvo 1 žmogus, savižudybių įvyko net 6, 1 žmogus mirė dėl šalčio poveikio, 1 – nuo Covid-19 ligos.
Pagal piktybinių navikų ligas mirė 67 žmonės: skrandžio ligos – 5, plaučių – 8, melanomos – 1, krūties – 5, gimdos kaklelio – 2, priešinės liaukos (prostatos) – 8, šlapimo pūslės – 1, limfinės kraujodaros ir giminingų audinių – 3. Kitos 34 mirtys nuo piktybinių navikų neįvardintos gal todėl, kad oficialiojoje statistikoje mirtingumo duomenys analizuojami, vertinant pagrindinę mirties priežastį. Tačiau medicininiame mirties liudijime, ypač vyresnio amžiaus mirusiems, be pagrindinės ligos, sukėlusios mirtį, būna įrašytos jos komplikacijos ar lėtinės ligos, kurios turėjo įtakos mirčiai įvykti.
Dauginės mirties priežastys lei­džia pamatyti išsamesnį ligų ir būklių, sukėlusių mirtį, vaizdą. 42,3 proc. medicininių mirties liudijimų ir kitų mirties faktą liudijančių dokumentų buvo nurodytos 2-4 mirties priežastys, o 51,4 proc. – nurodytos 5 ir daugiau mirties priežastys. 37 453 medicininiuose mirties liudijimuose ir kituose mirties faktą liudijančiuose dokumentuose iš viso buvo nurodytos 189 172 mirties priežastys.
Išorinės mirties priežastys buvo dažniausiai išrenkamos pagrindine mirties priežastimi, jeigu buvo nurodyta tarp dauginių mirties priežasčių, – 77 proc. medicininių mirties liudijimų. Taip pat dažnai išrenkamos kaip pagrindinės mirties priežastys, iš visų nurodytų dauginių mirties priežasčių, buvo nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laiko­tarpio ligos ir piktybiniai navikai.