Raminta Balčiūnaitė
„Erasmus+“ programa – neeilinė galimybė pamatyti pasaulį iššūkių ir tarpkultūrinių pažinčių nebijantiems kelionių entuziastams. Nors žodis „Erasmus+“ dažniausiai siejamas su jaunimo studijomis užsienyje, iš tiesų, ši 35 metus veikianti programa yra kur kas platesnė, nei daugelis galėtų pamanyti. Nusprendžiau pakalbinti „Metų savanoris“ nominaciją pelniusią elektrėniškę Gustę Degutytę, kurios gyvenime aktyvizmo tikrai netrūksta. Ši ekstravertiška Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleivė ne tik ryškiai prisideda prie Elektrėnuose vykstančių renginių, bet ir neatmeta galimybių įsitraukti į veiksmą už Lietuvos ribų. Gustė sutiko papasakoti apie savo įspūdžius mainuose, kurie, pasak jos, yra vienas iš pagrindinių stimulų, skatinančių išeiti iš komforto zonos, pamatyti kitokį pasaulį bei susirasti draugų iš įvairiausių pasaulio kampų.
Programos pradžia Lietuvoje
Pasak internetinių šaltinių, Lietuva pirmą kartą prisijungė prie „Erasmus+“ programos dar 1998-ais metais, kuomet ši kelionių alternatyva nebuvo taip išpopuliarėjusi ir pasiekusi smalsių ausų. Tuomet galimybe keliauti mėgavosi mažuma moksleivių ir studentų, o ir šiaip, dažniausiai būdavo atrenkami tik geriausiai besimokantys ir daugiausiai laurų pelnę jaunuoliai. Praėjus 20-mečiui, galime matyti visiškai kitokį lietuvių įsitraukimo į šią programą paveikslą. Internautų akis vilioja aibė patrauklių kelionių pasiūlymų, o ir į projektus noriai įsitraukia ne tik jaunimas, bet ir kitos amžiaus grupės.
Guste, kaip prasidėjo Tavo „Erasmus+“ kelionių maratonas? Kaip atradai šią programą?
„Erasmus+“ programą atradau per mažą Elektrėnų jaunimui žinomą organizaciją – Elektrėnų jaunimo centrą. Pirmieji mainai neginčijamai pakeitė didelę dalį mano gyvenimo, nes būtent dėl jų ir pradėjau aktyviai įsitraukti į savanorišką veiklą, įskaitant ir šioje jaunimo centro organizacijoje. Be abejo, pradėjau intensyviai nerti į „Erasmus+“ projektų paieškas, kur galėčiau nukeliauti, o vėliau namo parsivežti įspūdžių, nes kaip ir sakoma, „Kai užsikabini – sustoti negali!“.
Kokias šalis jau teko apkeliauti su šia programa?
Dėl „Erasmus+“ suteikiamų galimybių teko atsidurti Lenkijoje ir Vengrijoje. Dar du projektai vyko ir Lietuvoje: Trakuose ir Daugirdiškėse, tačiau ateityje planuoju pamatyti daug daugiau šalių, kadangi į šią programą įsitraukusių šalių spektras yra tikrai gan platus. „Erasmus+“ neapsiriboja pasiūlymais dalyvauti vien Europoje, retkarčiais pasitaiko galimybės nuvykti ir į išsvajotą Maroką ar net Karibus!
Kuris projektas patiko labiausiai? Kodėl?
Manyčiau, jog auksinį medalį priskirčiau projektui, vykusiam Vengrijoje, būtent dėl tiksliai ir tvarkingai sudėliotos veiklų programos ir skirtingų šalių gausos! Projekte dalyvavo lietuviai, vengrai, graikai, švedai, prancūzai ir netgi ispanai! Tokia kultūrų įvairovė vienoje vietoje skatino labiau pažinti skirtingus pasaulius ir žmonių įpročius, sužinoti dar negirdėtų faktų ir net skanauti niekad neragautą maistą, atsivežtą iš skirtingų kampų. Taip pat turiu paminėti, jog šiame projekte turėjome visišką laisvę laisvalaikio metu, kas buvo išties smagu dalyviams. Buvome visiškai nekontroliuojami, niekas nenurodinėjo, kada eiti miegoti, buvo įvairių veiklų asortimentas. Galėdavome kad ir vidury nakties lauke žaisti pulą ar murkdytis jacuzzi vonioje, žaisti įvairius stalo žaidimus, organizuoti karaokės vakarus. O štai antrą vietą priskirčiau vienam projektui Lietuvoje dėl žmonių, kuriuos ten sutikau, nors ir nebuvau ypatingai patenkinta ten buvusia programa, bet kaip sakoma, „Nesvarbu kur, svarbu su kuo“.
Kokios veiklos vyksta mainų metu?
Veiklos priklauso nuo pagrindinės mainų programos temos, pavyzdžiui, programoje apie ekologiją ėjome rinkti šiukšlių, mainuose apie socialinius tinklus vaidinome situacijas, atspindinčias skaitmeninio gyvenimo realybę, na, ir žinoma, darėme daug kitų veiklų, susijusių su būtent ta programos tema. Tačiau yra dalykų, kurie yra tokie pat arba labai panašūs bene kiekviename projekte. Pavyzdžiui, kiek esu buvusi, kiekvienoje „Erasmus+“ programoje privalo pirmas dvi dienas vykti įvairūs susipažinimo žaidimai tam, kad žmonės lengviau įsimintų vienas kito vardus ir artimiau komunikuotų. Dar galiu paminėti, jog kiekvieną kartą atvykus į naują nuotykį tenka ruoštis Lietuvos pristatymui, kiekviena šalis turi reprezentuoti save, atsivežti savo tradicinio maisto, pavaišinti kitus dalyvius. Tai yra vienas iš didžiausių malonumų. Be to, beveik kiekviename projekte būna išvyka(-os) į kokį nors didesnį miestą tam, kad atvykę dalyviai galėtų labiau susipažinti su ta šalimi, pamatyti lankytinų objektų, nupirkti šeimai ar draugams lauktuvių iš vietinių parduotuvių.
Paminėjai ne vieną projekto temą. Kuri Tau labiausiai įsiminė, paliko didžiausią įspūdį?
„Behind the cover“ buvo ta tema, kurios ir veiklos, ir svarba buvo išties aukšto lygio. Tai tema apie žmogų už jo sukurto profilio internete, kokį įspūdį jis sukuria kitiems ir koks iš tiesų yra. Manau, tai buvo viena iš svarbiausių temų ne tik dėl to, kad šiuo metu žmonės daugiau naudojasi soc. tinklais, bet ir todėl, kad vis daugiau ir daugiau žmonių puola į depresiją ar patiria psichologinius sutrikimus dėl soc. tinkluose vyraujančių grožio standartų.
Kas gali dalyvauti tokiose mainų programose?
Neįtikėtina, bet mainuose gali dalyvauti absoliučiai bet kas! Skirtinguose projektuose būna skirtingas amžiaus limitas ir tam tikri nuostatai, tačiau į „Erasmus+“ projektus gali įsitraukti nuo pradinuko iki senjoro. Tiesa, dažniausiai į projektus važiuoja jaunimas, tačiau programos galimybės sparčiai plečiasi, ir projektuose vis dažniau galima pamatyti įvairaus amžiaus žmonių, norinčių įgyti patirtį ir ja dalintis!
Kaip suprantu, šiuose projektuose tenka kalbėti anglų kalba?
Taip. Būtent dėl šios priežasties po kiekvieno projekto jaučiuosi vis tvirčiau kalbėdama angliškai!
Sutinki žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Ar nėra sunku bendrauti, kaip dėl kalbos barjero?
Manau, jog priklauso nuo pačio žmogaus. Žinoma, sunkiau susibendrauti su žmonėmis, kurie nesugeba drąsiai komunikuoti angliškai ir išlipti iš savo komforto zonos, bet vis dėlto čia mes visi mokomės to kartu, todėl viskas yra suprantama. Manau, jog jei žmogus tikrai degs noru komunikuoti, jis bandys kalbėtis, nesvarbu kaip kartais ir būtų tai sunku, juk noras bendrauti turėtų būti didesnis už baimę! Juolab, jog paskutinis mano projektas parodė, kad net ir ne visus lietuvius galima suprasti, ką ir kaip kalba, nes kiekvienas turi skirtingus akcentus, priklausančius nuo vietos, kuriose jie gyvena. Paprastai tokiuose projektuose žmonės ypatingai gerbia vienas kitą ir iškilus sunkumams padeda susišnekėti.
Ar grįžusi namo toliau bendrauji su projektuose sutiktais žmonėmis?
Labai skirtingai. Kartais ryšiai nutrūksta, kartais ne, bet šiaip visuomet stengiamės palaikyti bent minimalų ryšį.
Ar reikia didelių investicijų norint leisti sau tokias keliones?
Visiškai ne! Tai ir yra vienas iš „Erasmus+“ programos privalumų, nes viskas yra nemokama, kadangi ši programa yra remiama Europos fondo, kuris skatina žmones keliauti ir suteikia galimybes pamatyti kitokį pasaulį! Žinoma, kartais reikia sumokėti tam tikrą dalyvio mokestį, kurį gali nustatyti pati organizacija, tačiau tai nebūna brangu. Dažniausiai maksimali suma siekia 80 €, bet ir tai labai retai. Vienintelis dalykas, kuris gali kelti nerimą, yra lėktuvų bilietų pirkimas, nes dažniausiai perki bilietus pats už savo pajamas, tačiau gali būti drąsus, nes „Erasmus+“ per 2 mėnesius visuomet grąžina dalyvio išleistus pinigus! Vienintelis dalykas, ko ši programa tikrai neapmoka, tai kultūrinio vakaro užkandžių, skirtų pavaišinti kitus dalyvius, bei asmeninių pirkinių, pramogų išlaidų projekto metu. Transportas, maitinimas bei apgyvendinimas yra nemokami dalyvaujant tokiuose projektuose.
Kur dažniausiai tenka apsistoti mainų metu? Viešbučiuose?
Išties labai įvairiai. Kartais apsistojame panašiose vietose kaip bendrabučiuose, kartais specialiuose namukuose ar vilose, tačiau dar niekad nebuvo tekę mainų programoje gyventi viešbutyje. Paprastai dalyviai būna informuoti, kur jiems teks apsigyventi.
Ar dalyvavimas tarptautiniuose mainuose atveria galimybes skleistis kūrybiškumui? Ar pati tai pajauti?
Manau, jog taip, nes tai ir yra vienas iš pagrindinių „Erasmus+“ programos tikslų – ugdyti kūrybiškumą, plėsti dalyvių žinias, patirtį, požiūrį. Nemažai čia pabuvusių įgauna aibę žinių, motyvacijos, paragauja įdomesnio maisto, pavyzdžiui bulgariškos rožių skonio želės, tai galėtų įkvėpti projekte dalyvaujantį verslininką sukurti panašaus skonio produktą ar dar įdomesnį. Be jokios abejonės pačios darbo grupės skatina įdomiau mąstyti, ieškoti dar neatrastų minčių, kurias galima bus realizuoti. Aš pati asmeniškai tikrai pajaučiu, kad mane tokie projektai skatina įdomiau kurti, kažką vis kitokio sugalvoti, nupiešti, pristatyti visai grupei, taip pat neretai tenka išbandyti dar neregėtų šokių, įdomių meditacijos formų ir pan. Tai nereali patirtis, skatinanti kūrybiškai galvoti ir elgtis!
Kaip „Erasmus+“ veikia Tavo gyvenimą?
Pradėjau neapsakomai daug norėti keliauti ir labiau vertinti laiką. Būnant tokiuose projektuose laikas skrenda kosmišku greičiu, todėl tai supratusi, stengiuosi kiek įmanoma praleisti daugiau laiko su dalyviais iš kitų šalių. Taip pat itin patobulėjo mano anglų kalba, tapo labai lengva komunikuoti su užsieniečiais, susirandi draugų iš kitų šalių ar net būsimų projektų partnerių! Tikrai nuostabi patirtis!
Ko palinkėtum žmogui, kuris pirmą kartą keliautų į „Erasmus+“ mainų programas?
Palinkėčiau nebijoti rizikuoti. Ne tik „Erasmus+“ programos mainuose, bet ir realiame gyvenime! Visiškai atsipalaiduoti ir kiek tik įmanoma daugiau lipti iš savo komforto zonos, nes tik taip grįžęs parsiveši begalę prisiminimų!
Ačiū! Dėkojame už pokalbį ir linkiu didžiausios sėkmės dalyvaujant naujuose projektuose!
Nuotraukos iš asmeninio fotoalbumo