Gimusi liepos pradžioje, o mūsų aplankyta liepai einant į pabaigą, Leokadija Pruskienė su šypsena sako: „90 metų dar visus metus bus.“ Su tokiu paprastu gyvenimo požiūriu ir šviesia išmintimi, šiemet ji švenčia gražų, prasmingą jubiliejų.
Leokadija gimė 1935 m. Vievio seniūnijos Beržonkos kaime. Aštuonių vaikų šeimoje ji buvo vyriausia iš penkių seserų ir saugoma trijų brolių. „Šalia jų nieko nebijojau“, – prisimena ji, su švelniu pasididžiavimu.
Pirmoji Leokadijos darbo vieta buvo Ausieniškių kultūros namai. Ten ji dirbo penkerius metus, o vėliau visas savo darbingas jėgas ir talentus atidavė Lietuvos elektrinei (dabar – Elektrėnų kompleksas). Dar prieš jos statybą Leokadija dalyvavo ekspedicijose, geologams atliekant tyrimus būsimos jėgainės vietoje. Vėliau ten pat dirbo hidrometeorologe. Debesų rūšys iki šiol jai pažįstamos. Ilgus metus ji buvo atsakinga už statybinių medžiagų tiekimą – tiek Lietuvos elektrinės, tiek Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybai. Darbas buvo atsakingas, ne vieną dešimtmetį trukęs, bet palikęs daugybę istorijų, patirčių ir pažinčių. Viena jų buvo ypatinga: Leokadija nuo pirmųjų darbo dienų čia sutiko savo būsimą vyrą Boleslovą. Kartu jie prisidėjo prie elektrinės statybos ir Elektrėnų miesto gimimo, o vėliau apsigyveno Kloninių Mijaugonių kaime, kai dėl elektrinės statybos buvo užlieti Elektrėnų apylinkių kaimai (tarp jų ir vyro gimtasis Anykštos kaimas). Šeimoje užaugo du vaikai: sūnus Virgilijus ir dukra Daiva, džiugina trys anūkai ir proanūkis. Jubiliejaus proga ją aplankius, kartu su jubiliate, prisiminimais dalinosi ir jos vaikai. Šiandien Leokadija didžiuojasi jų gyvenimo keliais ir dėkingai kalba apie tai, kad, nors vaikystė buvo sunki – paženklinta karo šešėlio – vėlesnis gyvenimas atnešė džiaugsmo, prasmingų darbų ir šeimos šilumos. Leokadijos mama buvo sulaukusi net 110 metų, tad ilgaamžiškumas šioje giminėje ne naujiena. Galbūt dėl to ji ir dabar išlieka guvi, tvirta, šviesaus proto ir dar su šypsena priima svečius. Paklausta, ko palinkėtų šiandienos jaunimui, atsako paprastai: „Draugiškumo ir vieningumo.“ Ir priduria, kad jaunystėje to buvo daug: susitikimai, vakaronės, artumas tarp žmonių.
Tą liepos vakarą Leokadiją Pruskienę aplankė Kietaviškių seniūnė Jurgita Matkevičienė ir socialinė darbuotoja Jovita Kairevičienė. Susitikimas buvo jaukus ir nuoširdus, lydimas palinkėjimų, šypsenų ir smagaus susitarimo susitikti dar kartą, kai sukaks šimtas metų.
Telydi Leokadiją ir toliau sveikata, ramybė ir artimųjų meilė, o mes tariame – iki kito susitikimo.
Kietaviškių seniūnijos inf.