Pusę kadencijos sėkmingai atidirbusius tarybos narius meras Kęstutis Vaitukaitis dar posėdžio pradžioje pakvietė po darbo tai atšvęsti. Bet puotos belaukdami politikai balandžio 24 dienos tarybos posėdyje apsvarstė net 63 klausimus ir darbą baigė beveik valanda anksčiau nei planavo. Gyventojams iš posėdžio salės turime svarbių naujienų ir kviečiame jomis pasidomėti.
Merų paktas
Posėdis tradiciškai prasidėjo sveikinimais. Tarybos nariai sau paplojo už dvejų metų darbą žmonių labui, matyt, įvertindami tai, kad politikai irgi žmonės, pasveikino balandžio mėnesį gimtadienius šventusius tarybos narius ir į tribūną pakvietė Kauno regioninės energetikos agentūros direktorių dr. Feliksą Zinevičių, kuris paragino savivaldybę palaikyti Merų paktą.
Merų pakte rašoma, kad tai plataus masto Europos judėjimas, kuriame dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, savanoriškai įsipareigojusios savo teritorijose didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą. Vykdydami šį įsipareigojimą, Pakto signatarai užsibrėžia ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą – iki 2020 m. Sumažinti CO2 išlakas 20 proc.
Kadangi pakto įgyvendinimą remia Europos Komisija ir įvairios institucijos: Regionų komitetas, Europos Parlamentas, Europos investicijų bankas, padedantis vietos valdžios institucijoms išnaudoti savo investicinį potencialą, tarybos nariai, išklausę, ką tas judėjimas turės daryti, vieningai tokiam Paktui pritarė. Elektrėnai nėra nei pirmoji, nei paskutinioji tarp 60 savivaldybių, Paktą priėmusių.
Pinigai ir ataskaitos
Pinigai savivaldybėje tvarkomi gerai. Tai galima buvo suprasti iš svarstymui pateiktų savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų bei bendrovių vadovų ataskaitų ir finansinių ataskaitų rinkinių. Įstaigų vadovams tarybos nariai klausimų nedaug ir turėjo. Tiesa, prieš posėdį tarybos nariai klausimus aptaria komitetuose. Tose ataskaitose tarybos nariams labiausiai rūpėjo Abromiškių reabilitacinės ir Elektrėnų ligoninių balansai, Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų tarpusavio santykiai, trūkstamos vietos vaikų darželiuose, vaikų saugumas mokyklose, atlyginimai už pavadavimus. Elektrėnų komunalinio ūkio direktoriui Ričardui Leckui nei dėl auditorių išvadų, nei dėl finansinių ataskaitų klausimų taip pat nebuvo. Nebuvo klausimų ir paskutinį kartą ataskaitą pristačiusiam buvusiam UAB „Gelvita“ direktoriui Timofejui Rusakovui. Buvusiam direktoriui už gerą darbą dėkojo meras Kęstutis Vaitukaitis, o T. Rusakovas dėkojo visiems savivaldybės vadovams ir tarybos nariams už palaikymą. Vievio komunalinį ūkį per 13 metų T. Rusakovas gerai sutvarkė ir įmonę Elektrėnų komunaliniam ūkiui perdavė dirbančią pelningai ir tvarkingai. Po reorganizavimo T. Rusakovas nedirbti įmonėje apsisprendė savo noru, nors turėjo pasiūlymų likti.
Socialiniame būste rūkyti nebegalima
Taryba šiame posėdyje priėmė tokį keistą sprendimą – socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms uždrausti patalpose rūkyti. Toks sprendimo projektas sugalvotas buvo po gaisro bendrabutyje Rungos g. 20. Pasak mero, socialiniuose būstuose žmonės rūko kambariuose prie vaikų, nėščių moterų, todėl šis sprendimas įpareigos rūkalius rūkyti lauke. Dėl šio sprendimo projekto buvo daug diskutuojama, daug kartų tarybos nariai prisiminė Konstituciją, žmogaus teisių pažeidimus ir orumą, Tabako kontrolės įstatymą. Vieni socialinius būstus iš savivaldybės nuomojančius žmones užtarė, gailėjosi, kad jie ir taip gyvenimo nuskriausti, dabar juos dar kontroliuos, kur rūko, kiti sprendė, kaip bus galima rūkalius kontroliuoti, treti teigė, kad apleistas nuomojamas patalpas savivaldybė remontuoja savo lėšomis, todėl ir savo nuomos taisykles gali įvesti. Posėdį stebėjęs Vyriausybės atstovas Audrius Skaistys patarė keisti nuomos sutartis, į jas įtraukiant draudimus, kiti siūlė tik Vidaus tvarkos taisykles iškabinti, treti siūlė rūkyti uždrausti ne tik savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, bet visose savivaldybei priklausančiose patalpose: 15 tarybos narių pritarus, dviem balsavus prieš ir 6 susilaikius sprendimo projektas buvo priimtas.
Ar bus Lietuvos istorijos parkas?
Savivaldybė jau baigia likviduoti tokią viešąją įstaigą „Jaunimo krantas“, kuri neatsakingai buvo įkurta 2004 metais ir dėl to savivaldybė turėjo virš 100 tūkst. litų nuostolių, o šiame posėdyje pritarė dar vienam rizikingam projektui – rašytojo ir buvusio Trakų mero Edmundo Malūko sodyboje steigti viešąją įstaigą „Lietuvos istorijos parkas“. E. Malūkas būsimam parkui dovanoja savo žemę, esančią ant Trakų ir Elektrėnų savivaldybių ribos, ir tiki gauti Europos Sąjungos lėšų toje žemėje pastatyti Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilių maketus. Tiesa, dabartinę naująją viešąją įstaigą tarybos nariai kuria atsargiau, įvertindami, kad projektui gavus europinių lėšų, savivaldybei tektų prisidėti mažiausiai 15 proc. Ir abejoja, ar ji bus finansiškai pajėgi tų lėšų surasti. Bet tarybos nariai pritarė, kad atsiradus tokiam parkui, savivaldybė taptų daugiau žinoma, lankoma turistų. Sprendimo projektą tarybos nariai patobulino ir priėmė kitokį, nei buvo numatytas darbotvarkėje. Taryba pritarė leisti steigti viešąją įstaigą ir pavedė administracijos direktoriui Arvydui Vyšniauskui atstovauti savivaldybės interesams.
Milijonieriai ir socialiai remtini ant vienos lentynos
Du žmonės savivaldybės tarybai teikė prašymus atleisti nuo žemės ir turto mokesčių. Neįgali elektrėnietė per prievarta tapusi (buvęs kaimas priskirtas miestui ir žemės ūkio paskirties žemė pakeista į rekreacinę zoną) Rasutė Bartkevičienė, gyvenanti su neįgaliu sūnumi ir dar gavusi palikimą dėdės žemę su skola, kelintą kartą prašo tarybos ją nuo tų mokesčių atleisti. Bet tarybos nariai neatsižvelgia į tai, kad šių žmonių pajamos yra tik pašalpos, o iš žemės pagal gražią ežero pakrantę oficialiai jie pajamų negauna, ir R. Bartkevičienės nuo žemės mokesčių neatleidžia. Tarybos nariai turi informacijos, kad neįgaliųjų žmonių žemę komerciniams tikslams naudoja buvęs tarybos narys, skandalingasis Danas Dambrauskas, ir abejoja, ar R. Bartkevičienė negauna pajamų už žemę. Kitas nekilnojamo turto savininkas Antanas Daukantas, Subartėnų kaime nusipirkęs valgyklą ir katilinę, nenori už tą turtą mokėti mokesčių. A. Daukantas yra partijos Tvarka ir teisingumas narys, 2011 metais vietos savivaldos rinkimuose kandidatavęs į savivaldybės tarybą. Pajamų deklaracijoje mokesčių nenorintis mokėti politikas deklaravo turto už 3 mln. litų, grynųjų pinigų – 35 tūkst. litų ir metinių pajamų – 61,5 tūkst. litų. Abiems prašytojams tarybos nario Vaido Ratkevičiaus pasiūlymu, mokesčiai buvo sumažinti per pusę. Kadangi milijonierius ir socialiai remtina gyventoja buvo sudėti ant vienos lentynos, tikėtina, kad mokesčius sumokės tik milijonierius. R. Bartkevičienė sako pajamų negaunanti ir mokesčių neturinti už ką sumokėti.
Žadėjo mažinti šilumos kainą
Šiame posėdyje tik tarybos nariui Algimantui Adomaičiui susilaikius, buvo priimtas sprendimo projektas „Dėl pritarimo Lietuvos energijos, AB, investicinio projekto vykdymui“. Anksčiau tarybai buvo siūloma pritarti leisti į biokuru kūrenamo katilo statybą investuoti 24-30 mln. litų, dabar pasiūlymas apsuktas iš kitos pusės. Balandžio 24 dienos tarybos posėdyje pritarta sprendimo projektui, kuriuo „Lietuvos energija” įsipareigoja du metus savivaldybei parduoti šilumą po 13 ct už kwh, tai yra 5 centais pigiau, nei parduoda dabar, o vėliau kainą keisti priklausomai nuo kuro kainos. R. Leckas sako, kad perkant šilumą tokia kaina, gyventojams kaina sumažėtų gal 2-3 ct už kwh. „Lietuvos energijos” direktorius Dalius Misiūnas sako, kad šilumos kaina Elektrėnuose būtų beveik pigiausia Lietuvoje. Svarstydami šį klausimą tarybos nariai džiaugėsi išsiderėję iš „Lietuvos energijos” labai geras šilumos kainas, bet po posėdžio abejojo, ar tos kainos tikrai tokios bus, ar „Lietuvos energija” jas pakels, Kainų komisijai pritarus.
Į posėdį atvyko visa „Lietuvos energijos” palaikymo komanda, kuri tarybos sprendimą pasitiko plojimais.
Su „Lietuvos energija” susitarti pavyko ne tik savivaldybei, bet ir šiltnamiams „Kietaviškių gausa“. Posėdyje dalyvavęs šios įmonės akcininkų valdybos pirmininkas Donatas Montvilas informavo, kad šiltnamiai planuoja gauti Europos Sąjungos paramos šiltnamius rekonstruoti, praplėsti plotą, įdiegti naujas technologijas, todėl šilumos poreikis išaugs. „Kietaviškių gausą“ taip pat tenkina „Lietuvos energijos” siūloma biokuru kūrenamose katilinėse gaminamos šilumos kaina.
Planai šiandienai ir dar septyneriems metams
Savivaldybės kontrolierė Danguolė Kliucevičienė tarybą informavo, kad visos Vilniaus apskrities savivaldybės, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) akcininkės, nutarė atlikti centro 2012 metų veiklos auditą. Auditą nutarta atlikti todėl, kad UAB „ VAAC“ beveik dvigubai pakėlė atliekų vežimo vartų mokestį, todėl savivaldybėms aktualu sužinoti, ar pagrįstai keliami mokesčiai, ir pasidomėti finansinėmis ataskaitomis.
Taryba vienbalsiai pritarė savivaldybės 2014-2020 metų strateginiam plėtros planui, o tai, pasak mero K. Vaitukaičio, tarybos pusės kadencijos darbo įvertinimas, visi tarybos nariai pritarė planui, pagal kurį savivaldybė gyvens ateinančius 7 metus. Taip draugiškai pabaigę posėdį, tarybos nariai rinkosi neoficialiam pabendravimui, kaip sakė meras, prie arbatos puodelio…