Širdgėlos daina

Elektrėnuose Gedulo ir vilties dienos paminėti žmonių susirinko negausiai, bet tremtis prisiminta buvo jautriai

Julija Kirkilienė

Negausiai į Gedulo ir vilties dienos paminėjimą susirinkusių elektrėniškių automobilius, iš bažnyčios važiuojant į kapines, patikrino kareiviai. Nors mokymus Elektrėnuose vykdantys kariškiai buvo nusiteikę geranoriškai, bet tremtiniams tai priminė tamsų ­pokario laiką, kai jie, tada dar vaikai, patyrė kareivių patyčias, trem­tį, alkį, vargą arba tame varge gimė. Šį kartą Elektrėnuose Gedulo ir vilties dienos paminėti žmonių susirinko negausiai, bet tremtis prisiminta buvo jautriai.
Iš šv. Mišių, aukotų Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčioje, minėjimas persikėlė į Sabališkių kapines, prie Ipolito Užkurnio sukurtos skulptūros tremtiniams ir politiniams kaliniams.
Minėjimas prie paminklo buvo pradėtas partizanų širdgėlos daina­ „Jei ne auksinės vasaros…“, kurią at­liko ansamblis „Konkordas“. Tradiciškai gėlių prie paminklo padėjęs meras Gediminas Ratkevičius prisiminimais sugrįžo į tą 1941 m. birželio 14 dieną, į tą košmarišką pradžią, kuri tęsiama buvo ir po karo. Meras prisiminė žmones, per vargą ir kančias išsaugojusius savo orumą, lietuvybę, kalbą, tikėjimą ir linkėjo dabartinei kartai kurti Lietuvą tokią, kurioje vietos neliktų neapykantai, terorui. „Tebūna taika mūsų miestams ir kaimams, tesaugo Dievas tėvynę Lietuvą ir čia gyvenančius žmones“,- kalbą baigė meras.
Organizacijos „Misija Sibiras“ iniciatyva, pavadinta „Atminties neištremsi“, birželio 14 d. įprasminama skaitant tremtinių bei politinių kalinių vardus, pavardes ir likimus. Statistikos duomenimis, iš Elektrėnų savivaldybės teritorijos buvo ištremti 526 gyventojai. Elektrėnų kultūros centro teatro grupės dalyvės, foną palaikant smuikininkei Rimai Gritienei, prie paminklo perskaitė pavardes gyvų grįžusių tremtinių.