Šventinė procesija Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje
Virginija Jacinavičiūtė
Prasmingiausias būdas švęsti Sekmines – tai tikėjimo stiprinimas ir bendruomeniškumas, todėl Beižionyse ši krikščioniška šventė pradėta malda, o pratęsta Kultūros namuose klausant gyvos muzikos, šokant, žaidžiant išradingus žaidimus, vaišinantis sūriais bei kiaušiniene.
Sekminės – viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų.
Sekminės žymi Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų po Jėzaus prisikėlimo ir žengimo į dangų. Šventė laikoma Bažnyčios gimtadieniu, nes nuo tada apaštalai pradėjo viešai skelbti Evangeliją ir burti pirmąją krikščionių bendruomenę.
Semeliškių ir Beižionių klebonas Gediminas Mieldažis kalbėjo, kad Dvasios šviesa padeda pamatyti gyvenimo kelią, prasmę ir vertę. Dvasia mums padeda daryti Dievo darbus, kurie nebūtinai labai dideli, bet vertingi Dievo akyse. „Gal nenuversime kalnų, bet atnešime šilumą, ramybę ir sugyvenimą“, – kalbėjo kunigas.
Po maldos visi rinkosi Beižionių kultūros namuose, kur laukė įdomi ir turininga „Piemenų kiaušinienės šventės“ programa. Kaip sakė renginių organizatorė Audra Gudeliūnienė, planuota renginį organizuoti lauke, bet pabijota, kad šventės neišblaškytų lietus. Iš tiesų, Sekminių lietaus bijoti nevertėtų, tikima, kad toks lietus palaimintas, nes atneša gerą derlių.
A. Gudeliūnienė ir bibliotekininkė Samanta Lukoševičiūtė susirinkusiems priminė Sekminių prasmę.
Sekminės – ne tik gamtos klestėjimo, bet ir santarvės, padėkos žemei bei gyvuliams metas. Kalbėta apie tai, kad anksčiau karvės būdavo puošiamos beržų šakelėmis, piemenėliai vaišinami, o kiemai puošiami berželiais, kurie, tikėta, saugo nuo nelaimių.
Nedidelėje, bet jaukioje salėje įsitaisiusiems beižioniškiams koncertavo Semeliškių vokalinis instrumentinis ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Gražinos Barzdaitienės. Kolektyvo narė Nijolė Ustilienė dainas įpynė į prasmingus žodžius ir atrodė, kad kiekviena programos daina labai tinka Sekminių šventei.
Beižionių bibliotekininkė Samanta kvietė visus į parodą „Nuo pievos iki pirties lentynos“ bei rišti vantų. Šventės dalyviai ne šiaip vantas rišo, bet ir dalyvavo vantų rišimo čempionate, kuriame niekas neliko be dovanų. Sugalvota įvairiausių nominacijų: greičiausiai, tvirčiausiai, vešliausiai, lipniausiai surištos vantos. Į vantas rišėjai pridėjo ir bažnyčioje šventinto beržo šakelių.
Kol vyresnieji vantas komponavo, vaikai dalyvavo estafetėse ir žaidimuose, kuriuos vedė Juozas Gudeliūnas. Tokių linksmų ir išradingų žaidimų dar neteko matyti. Tarsi karvutės supančiotomis kojomis vaikai turėjo įveikti kliūtis, suvalgyti salotos lapą be rankų, pamelžti „karvę“ iš guminės pirštinės, joti ant beržinės šluotos, nešti „sūrius“ per trasą ir kt.
Smagi popietė užbaigta bendromis vaišėmis, šventės dalyviai degustavo sūrius, valgė Jūratės Ramanauskienės keptą kiaušinienę su lašinukais.