Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio. Apie tarybos nario naštą, kurią sunku nešti, bet gaila pamesti

Julija Kirkilienė

Balandžio mėnesio posėdį džinsuoti tarybos nariai pradėjo prie torto su uždegta viena žvakute. Džinsuoti todėl, kad balandžio 24-oji, kai vyko posėdis, minima kaip Tarp­tautinė džinsų diena seksualinio smurto prevencijai. Prie tos prevencijos aktyviai prisidėjo dauguma savivaldybės administracijos ir tarybos narių. O tortas su viena žvakute reiškė, kad VII kadencijos taryba užbaigė pirmuosius darbo metus ir pradėjo antruosius. Tarybos nario darbas, kaip posėdžio pradžioje šaržavo meras Gediminas Ratkevičius, yra sunki našta… O liaudies patarlė sako, kad tą naštą sunku nešti, bet gaila pamesti.

Apie bedarbystę ir darbus
Tikrasis posėdis pradėtas sveikinimais balandžio mėnesį gimusiems ir tarybos nario Giedriaus Leskausko pareiškimu, kad saviveiklos meno kolektyvų vadovai įdarbinami būtų pagal neterminuotas sutartis. Tiesa, pareiškėjas užbaigė pasisakymą, kad mero pavaduotoja Inga Kartenienė jau sutarusi su Kultūros centru artimiausiu metu sutartis pakeisti. Tai I. Kartenienė dar kartą patvirtino prieš visą tarybą. Patvirtinus darbotvarkę, tarybos nariams informaciją apie situaciją darbo rinkoje pateikė Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyriaus vedėja Danutė Šadžiuvienė. Tarybos nariai sužinojo, kad bedarbystė Elektrėnų savivaldybėje tarp Vilniaus apskrities savivaldybių yra mažiausia po Širvintų r. savivaldybės. Širvintų savivaldybėje balandžio 1 d. bedarbių registruota 859, Elektrėnų savivaldybėje – 1219. Pagal išsilavinimą mažiausiai bedarbių registruota su aukštuoju išsilavinimu, pagal amžių – mažiausiai bedarbių registruota jaunimo iki 29 m. amžiaus. Daugiausia bedarbių procentais nuo darbingo amžiaus žmo­nių registruota kaimuo­se ir tai teisinama tuo, kad yra blogas susisiekimas su tomis vietovėmis, kur reikalingi darbininkai. Ilgalaikių bedarbių savivaldybėje registruota 18,5 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų, o dažniausios ilgalaikės bedarbystės priežastys esančios dėl žalingų įpročių. Tarp registruotų bedarbių Užimtumo tarnyboje balandžio 1 d. buvo 22 ukrainietės moterys.
Dar vieną pristatymą – Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos Elektrėnų savivaldybės dalies įgyvendinimo ataskaitą – pa­rengė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė. Pagal tą projektą buvo sutvarkytas Elektrėnų miesto kraštovaizdis, „Vaikų pasaulio“ teritorija, Abromiškių dvaro svirnas pritaikytas muziejaus veiklai, įvykdyta Vievio miesto teritorijų plėtra, suremontuota daug gatvių, t.y. pagerinta susisiekimo infrastruktūra. Kitam posėdžiui tarybos svarstymui bus pateikta informacija apie naują finansinį laikotarpį ir planuojamus vykdyti projektus. Tam klausimui reikės tarybos pritarimo.

Ir turtuoliai verkia
Išklausę informacinius pranešimus, tarybos nariai ruošėsi balsavimui svarbiais klausimais. Dėl biudžeto pakeitimo diskusijų daug nekilo. Biudžetas padidintas buvo per 42 tūkst. eurų, bet ne todėl, kad į biudžetą būtų įplaukę nenumatytų pinigų, o todėl, kad valstybė skyrė žadėtas dotacijas ukrainiečių vaikų pavėžėjimui į ugdymo įstaigas, socialines paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimams, vienkartinėms išmokoms jaunoms šeimoms, norinčioms įsikurti savivaldybės teritorijoje ir kt. Po biudžeto patvirtinimo ilgos diskusijos užvirė svarstant klausimą „Dėl rekreacinės teritorijos žemės mokesčio tarifo sumažinimo“.
2023 m. birželio 28 d. tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas „Dėl žemės mokesčių tarifų 2024 metams nustatymo“. Sprendimo projekte buvo siūloma rekreacinės paskirties žemę apmokestinti 0,2 proc. nuo žemės vertės. Tada tarybos narys Edvardas Baleišis pasiūlė rekreacinės paskirties žemę apmokestinti 0,3 proc. nuo žemės vertės, kaip yra apmokestinama gyvenamosios paskirties žemė. Kęstutis Vaitukaitis, tada entuziastingai prisijungęs prie diskusijos, pasiūlė rekreacinės paskirties žemę apmokestinti 0,6 proc. nuo žemės vertės. Taryba tada K. Vaitukaičio pasiūlymui kone vieningai pritarė. Bet nepraėjus nė metams nuo sprendimo priėmimo, tarybai prašymą parašė grupė žmonių, tarp jų verslininkė Gintarė, prašydami mokestį sumažinti. Konkrečiu atveju Gintarei už savo sklypą, kuriame planuoja įkurti verslą, per metus reikės sumokėti 1800 eurų. Pasak verslininkės, jiems tai esanti labai didelė našta, o į tarybą su prašymu sumažinti mokestį atėjusi todėl, kad iš tarybos narių girdėjusi, kad galima tokį prašymą teikti. Tarybos nariai sakė, kad smulkiam verslui remti yra kitokių priemonių, o mokesčių mažinimo klausimus pirmiausia svars­tyti turi Mokesčių lengvatų teikimo nagrinėjimo komisija. Bet tai komisijai rekreacinių sklypų savininkai prašymo nepateikė, nes, kaip sakė verslininkė Gintarė, jie nėra socialiai remtini. Projektui sumažinti žemės mokestį pritarė tik 7 tarybos nariai. Septyni balsavo prieš ir 8 susilaikė, todėl sprendimo projektui pritarta nebuvo.

Socialinių paslaugų reikalai
Socialinės paramos skyriaus ve­dėja Violeta Šimkūnienė, tarybai pristatydama socialinių paslaugų planą, pateikė įdomių duomenų apie savivaldybės socialinę, ekonominę ir demografinę situaciją. O situacija tokia: savivaldybėje 2023 m. gyveno 24 745 gyventojai, iš jų: mieste 16 266, kaime – 8479. Iš bendro gyventojų skaičiaus darbingo amžius žmonių gyvena 15925, vaikų iki 17 metų – 4125, iš jų su negalia – 132, o vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, – 220.
2024 m. užimtumo didinimo programos tikslas yra toks pat, kaip ir 2023 metams – pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Programoje yra numatomos dvi priemonės užimtumui didinti – įdarbinimas laikinojo pobūdžio darbams ir užimtumo skatinimo bei motyvavimo paslaugos nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims. Užimtumo didinimo programos atvejo vadybos organizuojamomis paslaugomis 2023 m. pasinaudojo 99 bedarbiai. Konsultuojant ilgalaikius bedarbius, teikiant įvairias socialines paslaugas, išryškėjo tų asmenų įsisenėjusios problemos: prarasta motyvacija, žema savivertė, žemas aktyvumas visuomeniniame gyvenime, darbo rinkoje bei savarankiškumo, socialinių įgūdžių stoka, priklausomybės. Suteiktos tikslinės paslaugos: psichologo, priklausomybių konsultanto, pavėžėjimo, karjeros konsultanto, elgesio keitimo ir motyvaciniai mokymai, finansinio raštingumo mokymai ir kt. Visi tie darbai davė rezultatų. Iš 99 programos dalyvių įsidarbino 23 bedarbiai, tačiau ilgiau kaip 6 mėn. dirbo tik 13. 10 asmenų darbo santykius tęsia ir 2024 m. Įsidarbinę ilgalaikiai bedarbiai 2023 m. uždirbo 102 848,35 Eur draudžiamųjų pajamų, sumokėjo pajamų ir „Sodros“ mokesčių 28 574,26 Eur. Iš 99 programos dalyvių 14 nustatyti skirtingi darbingumo lygiai. 12 buvusių bedarbių buvo mokama socialinė pašalpa, kuri, pradėjus gauti netekto darbingumo pensijas, arba sustabdyta arba sumažinta. 2023 m. sutaupyta 5 485,65 Eur savivaldybės biudžeto. 2024 m. užimtumo didinimo programa bus vykdoma įgyvendinant panašias priemones ir paslaugas. 2024 m. programai vykdyti planuojama skirti 64,7 tūkst. Eur valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos lėšų.
Pranešėja atkreipė dėmesį į nepalankias demografines tendencijas – gimstamumo mažėjimą. Kaip pagerinti demografinę padėtį, nei pranešėja, nei tarybos nariai nežinojo. Gal moterys daugiau gimdytų, jei būtų didesnė parama šeimoms, geresnė vaikų medicininė priežiūra? 2022 m., kai dar nebuvo ligoninėje uždarytas Pediatrijos skyrius, gimė 201 vaikas, o 2023 m.– jau tik 171. 2023 m. Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose buvo svarstyti klausimai dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimo. Privalomas ikimokyklinis ugdymas 2023 m. skirtas 9 vaikams. Per 2023 m. priimtas 21 sprendimas dėl laikinosios globos nustatymo, iš jų vienas vaikas buvo grąžintas į savo šeimą, vienas tapo pilnamečiu. Į Lietuvą 2023 m. iš Ukrainos atvykusiam 1 nepilnamečiui, kurio tėvai liko Ukrainoje, mero potvarkiu nustatyta laikinoji globa globėjų šeimoje. Dviem vaikams, atvykusiems iš Ukrainos su motina, dėl netinkamos vaikų priežiūros, mero potvarkiu nustatyta laikinoji globa globėjų šeimoje. 2024 m. sausio 1 d. buvo 32 šeimos, globojančios 39 vaikus. Elektrėnų socialinės globos namuose gyvena 40 globotinių, dar 26 gyvena kituose socialiniuose namuose, kuriems savivaldybė moka skirtą išlaikymą.
Dar ne visas socialines problemas, kurios pateiktos ataskaitoje, išvardijau… Kam jos reikalingos, informaciją gauna savivaldybėje, o straipsnyje informacija tiems, kas domisi statistika.

Žinia nuomininkams ir nudistams
Tarybos nariai kone vienbalsiai pritarė nutraukti žemės nuomos Koplyčios gatvėje sutartį, kur vieną darbuotoją turintis verslininkas aukcio­no būdu buvo išsinuomojęs sklypą ir pagal sutartį pažadėjęs pastatyti biokuru kūrenamą katilinę ir prijungti prie šiluminių tinklų. Verslininkas sutarties nevykdo, todėl taryba ją nutraukė. Posėdyje tarybos nariai nebekalbėjo apie už nuomą likusią nesumokėtą skolą. Ūkio komiteto posėdyje buvo įvardinta per 10 tūkst. eurų skola, kurią savivaldybei susigrąžinti, ko gero, reikės teismų pagalbos. Tarybos nariai laiko negailėjo diskusijoms dėl nudistų pliažo. Pasirodo, į savivaldybę kreipėsi kažkokia nudistų bendruomenė, ko gero, nudistų asociacijos „Mėnulis“ atstovai, o gal ir elektrėniečiai, mėgstantys maudytis nuogi, dėl galimybės prie Elektrėnų marių įrengti nudistų maudymosi vietą. Ta vieta numatyta Elektrėnuose, Semeliškių gatvėje, šalia kelio Vievis–Semeliškės. Toje vietoje valstybinės žemės yra apie 2 ha, todėl tarybos nariai diskutavo, kokį plotą nudistams skirti, kaip nustatyti, kad šie žmonės netrukdytų kitiems gyventojams ir pan. Sprendimo projektui pritarta buvo su Jūratės Balčiūnaitės pasiūlymu – įpareigoti savivaldybės administraciją pagal visus reikalavimus nustatyti maudymosi vietos ribas ir jas pažymėti.

Visos ataskaitos tiko
Taryboje apie savo veiklą ir pra­ėjusių metų rezultatus, pristatydamos ataskaitų rinkinius, kalbėjo švietimo ugdymo įstaigų vadovės. Darželių direktorės išsakė nerimą dėl tarybos priimto sprendimo dirbti vasaros metu. Jeigu darželiuose susidarys reikiamos grupės, darželiai, kaip buvo įpratę, vasaros metu negalės užsidaryti atostogoms ir taip sutaupyti lėšų. Darželio „Žiogelis“ tėvų bendruomenė rinko parašus, kad skalbimo paslaugos nebūtų centralizuo­tos. Mokyklos norėtų įsigyti daugiau interaktyvių ekranų, palengvinančių mokytojų darbą. Ataskaitų rinkinius pristatė ir sveikatos priežiūros įstaigos. Daugiausiai klausimų, žinoma, su­laukė Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas. Daugiausiai klausimų buvo dėl žadėtų pediatro paslaugų, uždarius Pediatrijos skyrių. Deja, pediatrų ligoninė prisikviesti negali, nors esą siūlo gerus atlyginimus. Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro direktorė Edita Paberalienė pristatė dviejų įstaigų – Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centro ir Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro – ataskaitas. Įstaigų vadovai savo darbu sakosi esą patenkinti. Pavyzdžiui, nors Pirminės sveikatos priežiūros centre pacientų mažėja, bet medikų kolektyvas stengiasi dirbti ir ieško priemonių pacientams išlaikyti. Įstaiga net organizavo pavėžėjimą į Nacionalinį vėžio institutą moterims, kurioms priklauso prevencinė patikra dėl krūties vėžio. Taip pat, sakė direktorė, įstaiga teikia daugiau paslaugų namuose, kurių poreikis vis auga. O semeliškiečius direktorė pradžiugino, kad planuoja Semeliškėse įdarbinti šeimos gydytoją. Dabar ten šeimos gydytojas dirba tik vieną dieną per savaitę. Vievio sveikatos priežiūros centro ataskaitą pristatė buvusi direktorė Danutė Baliūnienė. Ji pasidžiaugė tuo, kad prie naujos įstaigos – Elektrėnų sveikatos centro – įstaiga prisijungė su pliusiniu biudžetu ir sakė mokosi dirbti naujomis sąlygomis, semiasi žinių. Ataskaitą už 2023 metus taip pat pateikė Elektrėnų sporto centro direktorius Alfredas Vainauskas ir VšĮ „Elektrėnų baseinas“ direktrorius Audrius Valaiša.

D. Bliujus (ne)kaltas
Posėdis užsitęsė visą darbo dieną, bet tai tarybos nariams nesutrukdė pateikti paklausimų ir informacijos. Elektrėnų komunalinio ūkio gen. direktorius Ričardas Leckas pateikė neplanuotą, bet vizualiai gražiai paruoštą bendrovės darbo ataskaitą, kurioje išskirta naujos valdybos veikla. Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja pristatė projektą „Ežerų ekologinės būklės gerinimas mažinant taršą dėl kritulių kiekio“, kuris bus vykdomas Vievio mieste. Kad Vievis nebūtų užpelkintas, bus atliekama darbų už milijoną eurų.
Užbaigtas posėdis buvo ginču, ko­dėl nebuvo paviešintas Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl mero patarėjo Dovydo Bliujaus, kuris, eidamas tarybos nario pareigas ir atstovaudamas jungtinei lektorių grupei, su administracijos direktoriumi pasirašė Paslaugų viešojo pirkimo sutartį. Į Komisiją kreipėsi pats mero patarėjas po viešoje erdvėje paviešintos informacijos apie galimą nepotizmą.
Komisija n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Dovydas Bliujus, eidamas Elektrėnų savivaldybės tarybos nario pareigas, jungtinės lektorių grupės vardu su šios savivaldybės administracija pasirašydamas 2021 m. balandžio 6 d. Paslaugų viešojo pirkimo sutartį, taip pat šios sutarties 2022 m. balandžio 1 d. susitarimą ir 2023 m. kovo 13 d. susitarimą, atstovavo lektorių grupės interesams ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatą.
2. Siūlyti Elektrėnų savivaldybės merui nustatyti kontrolės ir priežiūros tvarką, veiksmingai užtikrinančią Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo atstovauti šioje savivaldybėje, įskaitant ir jos administraciją, laikymąsi.
3. Rekomenduoti Dovydui Bliujui, ateityje atsiradus poreikiui atstovauti kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų interesams savo darbovietėje, prieš tai kreiptis į Elektrėnų savivaldybės merą dėl atstovavimo išimties taikymo.
4. Sprendimo kopiją išsiųsti Dovydui Bliujui ir Elektrėnų savivaldybės merui.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Tai va, stengiausi aprašyti tą politikų sunkią naštą, bet įdomią. Skaitytojams svarbu sužinoti, kuo gyvena politikai, nes nuo politikų sprendimų priklauso gyvenimo kokybė… Kaip tų žmonių, turinčių rekreacinės pa­skirties žemės ant Elektrėnų marių kranto, ir tų, kurie už į biudžetą surinktus pinigus džiaugiasi tvarkoma infrastruktūra, ir tų, kurie gauna reikalingą pašalpą ar lengvatą, kai jos gyvybiškai reikia.