Interviu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriumi Kaziu Maksvyčiu
Nacionalinė žemės tarnyba, kaip numatė apskričių reforma, tvarkys žemės reikalus šalyje. Ar jau įkurti šį darbą atliekantys skyriai savivaldybėse?
Seimas šių metų birželio 18 d. priėmė Žemės įstatymo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis iš esmės pertvarkomas žemės administravimas šalyje.
Nuo liepos 1 d. vietoj panaikintų apskričių viršininkų administracijų žemės reikalus šalyje – ir kaimo vietovėse, ir miestuose – pradėjo tvarkyti Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Nors laiko pasiruošti permainoms buvo labai mažai ir teko tikrai labai intensyviai padirbėti, bet nuo liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta mūsų tarnybos struktūra, įsteigiant jos teritorinius padalinius savivaldybių teritorijų centruose.
Kiek tokių skyrių įkurta?
Lietuvoje yra 10 apskričių, kuriose iki liepos 1 d. veikė 10 apskričių viršininkų administracijų. Nacionalinė žemės tarnyba įsteigė 48 teritorinius žemėtvarkos skyrius. Taigi, kaip matote, gyventojams ir kitiems asmenims nebereikės, sprendžiant žemės reikalus, važiuoti į apskričių centrus. Visi svarbiausieji sprendimai bus priimami arčiau gyventojų.
Ar gyventojai informuojami, ir kaip tai daroma, kur jie gali kreiptis dėl žemės reikalų?
Tarnybos teritoriniai žemėtvarkos skyriai buvo steigiami buvusių apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyrių pagrindu, todėl žemės reikalus norintiems susitvarkyti gyventojams neturėtų kilti didelių problemų, kadangi beveik nesikeitė dabartinių teritorinių žemėtvarkos skyrių ne tik patalpos, bet ir adresai bei telefonai. Taip pat šių skyrių adresai ir telefonai paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos tinklalapiuose internete.
Ar manote, kad ši tvarka duos geresnių rezultatų nei buvusi? Kodėl?
Mes manome, jog ši iš esmės pertvarkyta žemės tvarkymo ir administravimo sistema funkcionuos efektyviau ir duos daugiau naudos ne tik valstybei, bet ir kiekvienam jos piliečiui. Teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjams yra suteikti dideli įgaliojimai tvarkant ir administruojant žemę. Iki šiol reikėdavo žemės tvarkymo dokumentus vežti į apskrities centrą, kad apskrities viršininkas priimtų sprendimą. Dažnai tai būdavo formalus sprendimas, nes visas dokumentų rengimo procesas vykdavo žemėtvarkos skyriuose. Tuo pačiu sutrumpės ir laikotarpis nuo prašymo įsigyti žemės nuosavybėn ar nuomoti pateikimo iki sprendimo priėmimo ir, kaip minėjau, tokios paslaugos bus teikiamos arčiau gyventojų. Svarbu paminėti ir tai, kad teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai yra tiesiogiai pavaldūs Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, todėl ir šių padalinių veikla bus koordinuojama ir kontroliuojama vieningai visoje šalyje.
Suprantama, jog šiuo pereinamuoju, tarnybos formavimosi, laikotarpiu neišvengiamai atsiranda sąlygų, kurios lėtina žemėtvarkos procesus. Mes esame suinteresuoti kuo greičiau baigti šį tarnybos reorganizavimo etapą ir visus administracinius resursus skirti tarnybai iškeltiems uždaviniams vykdyti.