Didžiausi nuostoliai – keliams

Gražina Radzvilavičiūtė

Praėjusią savaitę nuvilnijusi liūtis daugiausia nuostolių pridarė Kauno rajone ir Elektrėnų savivaldybėje. Pakilęs vanduo apsėmė daržus ir ganyklas, o tekantis kritulių  vanduo išgraužė kelius. Buvo paskelbta ekstremali situacija.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Henrikas Petrauskas „Elektrėnų kronikai“ vardino vietinės reikšmės kelių ruožus, labiausiai nukentėjusius nuo liūties. Net 4 m pakilęs Prakasos vanduo sugadino Gabriliavos – Gilučių kelią. Ko gero didžiausią žalą padarė ištvinusi Spengla, sugadinusi neseniai išasfaltuotą kelią Kietaviškės – Jagėlonys.
Prie Abromiškių reabilitacijos ligoninės sutikti kelią tvarkantys UAB „Elektros pasaulis“ darbininkai teigė, jog kai kur vandens išgraužos buvo tokios gilios, kad supylus priekabą smėlio nė nepasimatydavo skirtumo.
Kelius liūtis išplovė visose seniūnijose, daugiausia – pralaidų vietose, atkirsdama gyventojus, todėl ir buvo paskelbta ekstremali situacija. Esant tokioms sąlygoms, seniūnai buvo įpareigoti organizuoti kelių taisymo darbus. Trečiadienio popietę, pasak  H. Petrausko,  keliai jau buvo baigiami tvarkyti.
Nuostoliai vis dar skaičiuojami, o dėl jų padengimo Elektrėnų savivaldybė kreipsis į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją.

Kloninių Mijaugonių gyventojus, kurių daržus ir ganyklas apsėmė iš Ilgės ežero plūstantis vanduo,  buvo siūloma evakuoti. Tačiau ūkininko Romo Klimo apsemtos tik ganyklos, o Irena Semikolenova į kambarį Mijaugonyse keltis atsisako.
Šis potvynis atskleidė įstaigų ir savivaldybių bendradarbiavimo trūkumą: administracijos direktorius sakė, jog dar 2004 m. dėl Ilgės ežero, kuris yra Lietuvos elektrinės kompensacinė vandens talpykla, tarėsi Elektrėnų ir Kiašiadorių merai ir pasirašė bendrą raštą, kuriuo informavo atsakingas institucijas.
Tačiau, kaip dažnai atsitinka, jokių priemonių niekas nesiima tol, kol neįvyksta nelaimė.

Septintąją dešimtį skaičiuojantis Grabijolų (Kazokiškių seniūnija) gyventojas tokios liūties ir po jos kilusio potvynio sakė neprisimenąs. Ekstremali situacija per Elektrėnų savivaldybės gyvavimo dešimtmetį paskelbta bene pirmąsyk.
O savivaldybės ekstremalių situacijų rezervas, rodos, tokiems išbandymams nepasiruošęs. Pasak H. Petrausko, jį turį sudaryti 1 proc. viso savivaldybės biudžeto, t. y. apie 400 tūkst. Lt. Tačiau dabar rezervą sudaro tik 60 tūkst. Lt.
Kompensuoti patirtus nuostolius gyventojams lėšų gal ir pakaks, tačiau valyti Strėvą ir supilti pylimus, pasak administracijos direktoriaus, ne savivaldybės jėgoms.