Gražina Radzvilavičiūtė
Ne vieną elektrėnietį tikriausiai nustebins faktas, jog pirmoji mūsų mieste įkurta mokykla buvo meno mokykla: ji tik vieneriais metais jaunesnė už patį miestą. Jau devintus metus naujose patalpose veikianti Elektrėnų meno mokykla kitąmet švęs penkiasdešimtmetį.
Beveik nuo pat pradžių mokykloje darbuojasi Virginija ir Algirdas Bakučiai. Šių mokytojų dėka mokykloje gyvuoja styginių skyrius, mokyklos styginių orkestras, Elektrėnams jie davė kamerinį orkestrą „Pasakalija“, o į pasaulį išleido jau virš šimto smuikininkų, violončelininkų, kontrabosininkų. Ir nors ne visi jų tapo profesionaliais muzikantais, Virginijos ir Algirdo dėka jie įgijo kokybišką, visapusišką išsilavinimą, išmoko siekti užsibrėžtų tikslų, todėl daugelis, išėję aukštuosius mokslus, dabar sėkmingai kopia karjeros laiptais.
Kelias į muziką
Abiejų – Virginijos ir Algirdo – gyvenimo kelio pasirinkimui daug įtakos turėjo tėvai. Virginija, turėjusi gražų balsą ir giedojusi bažnyčios chore, pati prašėsi leidžiama į muzikos mokyklą, tačiau sykį ji norėjo viską mesti, o nuo to jau atkalbėjo tėvai: ką pradėjai, reikia baigti. Algirdas augo violončelininko ir dailininkės šeimoje, tad iš pradžių jį mokė pats tėtis. Tokia buvo jų muzikinio kelio pradžia.
Abu, baigę konservatorijas, išėję mokslus pas žymiausius muzikus, stačia galva pasinėrė į muzikinį gyvenimą. Virginija įsiliejo į Trakų kapelą „Galvė“, kur grojo su kompozitoriumi Jurgiu Gaižausku. Su šia kapela smuikininkė apkeliavo pusę pasaulio.
O Algirdas poilsio vakaruose pradėjo groti būdamas 14 metų. Atvykęs į Trakus jis tapo „Galvės“ kontrabosininku ir saksofonininku, kiek vėliau ėmėsi vadovauti Elektrėnų kultūros namų estradiniam ansambliui „Volta“, o 1972 m. gastroliavo su garsiaisiais „Vilniaus aidais“. Mokytojui suteiktas kultūros žymūno garbės vardas.
Abu, baigę konservatorijas, išėję mokslus pas žymiausius muzikus, stačia galva pasinėrė į muzikinį gyvenimą. Virginija įsiliejo į Trakų kapelą „Galvė“, kur grojo su kompozitoriumi Jurgiu Gaižausku. Su šia kapela smuikininkė apkeliavo pusę pasaulio.
O Algirdas poilsio vakaruose pradėjo groti būdamas 14 metų. Atvykęs į Trakus jis tapo „Galvės“ kontrabosininku ir saksofonininku, kiek vėliau ėmėsi vadovauti Elektrėnų kultūros namų estradiniam ansambliui „Volta“, o 1972 m. gastroliavo su garsiaisiais „Vilniaus aidais“. Mokytojui suteiktas kultūros žymūno garbės vardas.
Darbas meistrą giria
Darbas meistrą giria. Tą patį galime pasakyti ir apie mokytojus: juos giria pasaulin išleisti mokiniai. O jų jau – virš šimto. Mokytoja Virginija pradėjusi jau antrąjį albumą, kuriame sugula absolventų nuotraukos, informacija, kokius kūrinius atliko ir kokį pažymį gavo mokinys, ir, svarbiausia, kuo jis tapo. Mokytojai nepaleidžia mokinių likimo iš savo rankų, žino, kas kur išvykę, kas kokį darbą dirba ir pareigas eina. Sutikę mokinį būtinai pakalbina, teiraujasi, kaip sekasi. Todėl nenuostabu, jog absolventai savo vaikų muzikinį auklėjimą patiki buvusiems savo mokytojams.
Mokytojai gali didžiuotis Eirimu Velička, kuriančiu ir rašančiu muzikos vadovėlius, Aušra Iljoityte, kuri dabar pati moko smuiko Vievio meno mokykloje, Daiva Gudelevičiūte, grojančia Valstybiniame simfoniniame orkestre, Asta Andrikonyte, „Lietuvos ryte“ rašančia kultūros temomis. Dešimtimis skaičiuojami įvairių konkursų laureatai ir diplomantai. Keli mokiniai jau išėję Anapilin.
Mokytojai gali didžiuotis Eirimu Velička, kuriančiu ir rašančiu muzikos vadovėlius, Aušra Iljoityte, kuri dabar pati moko smuiko Vievio meno mokykloje, Daiva Gudelevičiūte, grojančia Valstybiniame simfoniniame orkestre, Asta Andrikonyte, „Lietuvos ryte“ rašančia kultūros temomis. Dešimtimis skaičiuojami įvairių konkursų laureatai ir diplomantai. Keli mokiniai jau išėję Anapilin.
Pasakalija
1998 m. Virginijos ir Algirdo pastangomis Elektrėnuose sukurtas kamerinis orkestras „Pasakalija“. Pats žodis „pasakalija“ reiškia muzikinį žanrą, variacijų formos muzikinę pjesę su nuolat pasikartojančia boso melodija.
Taigi prieš dvylika metų iš visos Lietuvos į „Pasakaliją“ suvažiavo buvę mokiniai, Elektrėnų meno mokyklos styginių skyriaus absolventai. Orkestras rinkdavosi kiekvieną sekmadienį, o metų pabaigoje, tarpušvenčiu, rengdavo solidų koncertą Elektrėnų kultūros centre ar bažnyčioje, kuriame pristatydavo visų metų darbą.
Dabar, deja, orkestro veikla nutrūkusi. Užsiėmusius žmones suburti sunku, o kasdieniai rūpesčiai mažina jų motyvaciją. Tačiau reikia tikėtis, kad likę Elektrėnuose Virginijos ir Algirdo mokiniai nepamiršo instrumentų ir grojimo technikos ir susibūrę dar užlies mūsų miestą kamerinės styginių muzikos garsais.
Taigi prieš dvylika metų iš visos Lietuvos į „Pasakaliją“ suvažiavo buvę mokiniai, Elektrėnų meno mokyklos styginių skyriaus absolventai. Orkestras rinkdavosi kiekvieną sekmadienį, o metų pabaigoje, tarpušvenčiu, rengdavo solidų koncertą Elektrėnų kultūros centre ar bažnyčioje, kuriame pristatydavo visų metų darbą.
Dabar, deja, orkestro veikla nutrūkusi. Užsiėmusius žmones suburti sunku, o kasdieniai rūpesčiai mažina jų motyvaciją. Tačiau reikia tikėtis, kad likę Elektrėnuose Virginijos ir Algirdo mokiniai nepamiršo instrumentų ir grojimo technikos ir susibūrę dar užlies mūsų miestą kamerinės styginių muzikos garsais.