Tęsiame istorines Semeliškių valsčiaus šaulių būrių veiklos keliones. Šįkart – 12 Beižionių, 31 Strėvos, Stančikų kaimo šaulių istorijos (Semeliškių valsčiuje veikė 9 – Semeliškių, 12 – Beižionių, 31 – Strėvos šaulių būriai, judri buvo ir Semeliškių šaulių būrio Stančikų kaimo šaulių grandis).
Naudojama archyvinė medžiaga, surinkta, susisteminta Jovitos Niūniavaitės-Lesienės ir Antano Lesio.
Būrio steigėjas Steponas Rudžionis (slapyvardis Vėjas)
Dvyliktas Beižionių šaulių būrys įsteigtas 1936 m. Būrio steigėjas buvo kun. Steponas (Stepas) Rudžionis. 1936 m. jis buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu. S. Rudžionis gimė 1890 m. sausio 6 d. Ukmergės aps., Gelvonų vls., Jakubonių kaime. S. Rudžionis mokėsi Petrapilio kunigų seminarijoje, mokėjo lietuvių, rusų, latvių, lenkų, lotynų kalbas, buvo Tautininkų partijos narys. LŠS S. Rudžionis priklausė nuo 1925 m., jis įsteigė Semeliškių vls. Beižionių šaulių būrį ir buvo žinomas slapyvardžiu Vėjas II. Nuo 1944 m. gegužės buvo Gegužinės klebonas. Savo gyvenime S. Rudžionis užėmė daug pareigybių: nuo 1945 m. sausio mėnesio – Didžiosios Kovos rinktinės (DKR) partizanų ryšininkas ir Lietuvos Laisvės armijos (LLA) organizatorius, Žaslių vls., 2-o bataliono 1-os kuopos OS bataliono vadas ir Kaišiadorių aps. administracijos komendantas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) štabo karinis administratorius. Jis buvo vienas iš artimiausiųjų Jono Misiūno (Žalio Velnio) bendražygių, organizavęs ginkluotąją rezistenciją savo parapijoje (Gegužinės – Bučionių apylinkėse).
S. Rudžionis buvo griežtas, reiklus, didelis patriotas. Yra pats sakęs, kad jam reikėjo gimti ne kunigu, o generolu. 1945 m. balandžio 26 d. J. Misiūno–Žalio Velnio įsakymu Nr. 13 buvo numatyta, kad karo atveju kun. S. Rudžionio–Vėjo batalionas turės perimti Kaišiadorių valsčiaus administravimą. 1945 m. liepos 8 d. vykdydami patikrinimą Pajautiškių kaime (Žaslių vals.) NKVD darbuotojai surado du štabo bunkerius. Viename iš jų slėpėsi Aleksandras Zapkus–Piliakalnis ir kun. S. Rudžionis. Tą kartą jiems pavyko pasitraukti sėkmingai, tačiau tuo metu žuvo štabo narys, kontržvalgybos viršininkas Jonas Žvirblis–Dagilis iš Šilonių k. (Žaslių vals.).
1945 m. lapkričio mėn. kun. S. Rudžionis buvo paskirtas apygardos administracijos viršininku. Po nepriklausomybės atgavimo jis turėjo organizuoti civilinę ir karinę valdžią, ieškoti kandidatų apskričių viršininkų, valsčių seniūnų pareigoms. 1946 m. sausio 25 d. Gegužinėje pasirodė kareiviai. Imtos tikrinti daugelis sodybų, tačiau ypač didelis dėmesys teko klebonijai. Po kelių dienų kratos kun. S. Rudžionis buvo suimtas. Kunigui atsisakius atsakinėti į klausimus, išsiduoda klebonijos šeimininkė Elena Pinkevičiūtė–Radasta. Bažnyčioje surandamas paslėptas partizanų archyvas, remiantis juo sulaikyti 86 asmenys, 62 pareikšti kaltinimai. Kai S. Rudžionio vadovaujamoje bažnyčioje buvo rasti slapti dokumentai, kunigas buvo suimtas, kalintas Vilniuje. Karo tribunolas 1946 m. liepos 3 d. nuteisė jį 10 m. lageryje. Pasižymėjęs Lietuvos patriotas mirė 1949 m. sausio 2 d. Uchtižemlage (Komija, Uchtos r., Vetlosiano gyvenvietė).
Beižionių šaulių būrio skyriai
Nuo 1936 m. liepos 20 d. iki rugsėjo 15 d. Beižionių šaulių būrys buvo suskirstytas į skyrius. Kiekvienam skyriui buvo paskirtas vadas ir jo pavaduotojas. Pastarieji turėjo būti iš atitarnavusių Lietuvos kariuomenėje gabesnių puskarininkių, iš sumanesnių šaulių, kurie nepriklausė mobilizacijai. Nuo 1936 m. lapkričio 20 d. laikinai būrio vado pareigas ėjo B. Ramanauskas. Vėliau į jo vietą buvo paskirtas ats. j. ltn. Antanas Kolyta, gimęs 1905 m. kovo 28 d., Vilkaviškio aps., Pajevonio vls., Dobrovolės k. Karininkas buvo baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-filosofijos fakultetą, mokėjo ne tik lietuvių, bet ir prancūzų, vokiečių, lotynų kalbas, 1933–1934 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1934 m. rugsėjo 15 d. baigė karo mokyklą, jam suteiktas pėstininkų ats. j. ltn. laipsnis ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. A. Kolyta nuo 1937 m. rugsėjo 1 d. buvo LŠS 21 kuopos būrio vadas. Tuo metu jis dirbo mokytoju. Atostogaudamas, 1937 m. birželio 25 d. jis B. Ramanauskui perdavė šį būrio turtą: „Raštinės bylas ir knygas, 3 vokiečių šautuvus, jų brezentinius diržus, 45 kovos šovinius. Iš Trakų šaulių Rinktinės gauta: kardai Lietuvos kariams, kareiviški balnai, kamanos; kasos knyga, nario mokesčio knyga, pinigų knyga, turto knyga, raštų registracijos knyga, dienynai, pėstininkų rikiuotės statuto I d., pėstininkų rikiuotės statuto II d., Lauko tarnybos statuto I d., Vidaus tarnybos statuto II d., 1936 – 1937 m. protokolų knyga, vidaus tarnybos statuto V d., būrio vėliava, uždanga scenai, pastatoma scena, tautinė vėliava, taikiniai kovos šoviniams, antspaudai, Beižionių piliakalnio 1 ha, knygas…“ (LCVA, f. 555, ap. 388.).
LŠS V Rinktinės vado įsakymu Nr. 3 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 392) 1938 m. gegužės 3 d. į septintą – Beižionių – kuopą buvo priskirti: 7–tas Semeliškių, 13–tas Užuguosčio, 12–tas Beižionių, 22–ras Mijaugonių, 6–tas Kietaviškių šaulių būriai. Beižionių kuopos štabui pagal įsakymą, jų pačiu sutikimu, priklausė: ats. j. ltn. Juozas Kazakevičius – kuopos vadas; priešcheminės apsaugos instruktorius, šaulys Juozas Brazinskas – ūkvedys, ats. j. pusk. Justinas Ignatavičius – Sanitarijos punkto vedėjas, šaulys kun. Stepas Rudžionis – Raitelių skyriaus vadas, šaulys Jonas Ramanauskas – Dviratininkų būrio vadas, ats. j. pusk. Bernotas Ramanauskas – Technikos skyriaus vadas. Tuo metu Beižionių būrio vadu buvo paskirtas ats. j. pusk. Bronius Katlauskas, kuris šias pareigas ėjo nuo balandžio 1 d. Beižionių kuopa priklausė LŠS V rinktinės II batalionui, kaip ir Žilinių, Onuškio, Kruonio kuopos.
Švietimas
1937–1938 m. Beižionių šaulių būrio kultūros darbų plane buvo numatyta ,,rūpintis šaulių švietimu, stengtis, kad daug šaulių prenumeruotų „Trimitą“, įsigyti knygynėlį, ruošti tautines šventes ir minėjimus, kreipti dėmesį į karinį apmokymą, iškilmingai švęsti būrio metinę šventę, aukoti šaulių namų statymo fondui, ginklų ir v. g. fondui, ruošti paskaitas, suvaidinti daug vaidinimų, išmokti kariškų dainų, suruošti vakarėlių, gegužinių…“ (LCVA., f. 555, ap. 1, b. 388.). Iš būrio tarybos raporto, datuoto 1938 m. sausio 15 d., matyti, kad 1937 m. spalio mėnesį šauliai jau turėjo savo knygynėlio užuomazgą. Raporte buvo rašoma: ,,Kad būtų tolimesnis sėkmingas būrio knygynėlio plėtimas, nutarta tarybos <…> kreiptis į aplinkinius inteligentus, į pažįstamus <…> prašyti paaukoti būrio knygynėliui po keletą knygų. Patys tarybos nariai taip pat prie to žymiai prisidės“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 390). 1938 m. birželio 24 d. šauliai šventė savo būrio metines. Šventei vadovavo būrio vadas Antanas Kolyta. Nuo 10 val. 15 min. vyko trispalvės tautinės vėliavos pakėlimas, vėliau – bažnytinės pamaldos, žuvusiųjų pagerbimas, iškilmingas posėdis, iškilminga vakarienė šauliams ir svečiams. 21 val. ant Beižionių piliakalnio vyko šaulių 2–jų veiksmų vaidinimas ,,Tėvynė pavojuje“ ir šokami tautiniai šokiai: ,,Kalvelis“, „Noriu miego“, „Suktinis“, „Klumpakojis“ ir kt. (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 390).
Kultūrinė veikla
Vietos šauliai savo švenčių metu rengdavo iškilmingus minėjimus, dalyvaudavo bažnytinėse pamaldose, organizuodavo vakarus, gegužines, kurių metu vyraudavo tautiška dvasia. Dalyviai dainuodavo lietuviškas dainas, šokdavo, 1939 m. vasario 16 d. ,,suruošė Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuvių paminėjimą. Sergant būrio vadui, posėdį pradėjo Beižionių šaulių Moterų būrio vadė M. Ramanauskienė. Į prezidiumą pakvietė kun. S. Rudžionį, mok. O. Rajeckaitę, mok. Dapkūnaitę, savanorius: Praną Ašmeną ir Juozą Strašunską. Posėdžiui pirmininkavo šaulys V. Vaicekauskas. Žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę visi pagerbė tylos minute. Paskaitą „Šauliai ir 21 metų jubiliejus“ skaitė šaulys V. Vaicekauskas. Kun. S. Rudžionis, kaip Beižionių būrio steigėjas, papasakojo, kokiose sunkiose sąlygose reikėjo būrį steigti ir ragino visus šaulius būti vieningus ir laikytis drausmės. Mokyklos mokiniai deklamavo. Dalyvavo apie 180 žmonių“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.). 1939 m. gegužės 7 d. būryje įvyko Motinos dienos minėjimas: „Minėjimą atidarė A. Kolyta, pabrėždamas motinos reikšmę šeimos ir tautos auklėjime bei jos pareigas. Ta proga suvaidintas 2–jų veiksmų vaizdelis ,,Pas motinos kapą“. Jame išreikšta vaikų meilė savo motinai ir pavaizduoti sunkumai vaikams, gyvenant be mamytės <…> Minėjime dalyvavo apie 150 visuomenės, didesnė dalis šaulių ir kandidatų, visi būrio tarybos nariai“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.). 1939 m. lapkričio 26 d. įvyko Lietuvos Kariuomenės minėjimo šventė. 10 val. ryto buvo iškilmingai pakelta Tautinė vėliava. Po to šauliai ir svečiai dalyvavo bažnytinėse pamaldose. Pamokslą pasakė kun. šaulys S. Rudžionis. Po pamaldų naujai priimti 7 šauliai į LŠS eiles priėmė priesaiką. Po pamaldų, prie Tautinės vėliavos pasakė iškilmingą kalbą A. Kolyta., po to sušukta 3 kartus „Valio!“ už LR prezidentą A. Smetoną, kariuomenės vadą ir visą kariuomenę, už žuvusius karius sugiedota giesmė „Viešpaties Angelas“. Meninę dalį paruošė kandidatė į šaulius O. Dapkūnaitė su vyresnio amžiaus mokiniais, kurie padeklamavo eilėraščių apie Lietuvos kariuomenę, apie Vilnių, paskaitė porą ištraukų iš lietuvių grožinės literatūros. Kariuomenės minėjimo šventė buvo baigta Tautos himnu. Šventėje dalyvavo 39 – Čižiūnų (Aukštadvario vls.) šauliai ir jų kandidatai į šaulius. Šventė vyko Beižionių pradžios mokykloje. Dažniausiai energingos mokytojos, šaulės Onos Rajeckaitės iniciatyva, šaulių būrys Žikaronių, Klieriškių, Vaitkūnų kaimo pradžios mokyklose rengdavo Beižionių šaulių būrio viešus vakarus, kurių metu vaidindavo dramos veikalus.
Po spektaklių buvo organizuojami šokiai ir žaidimai, dainuojamos lietuviškos dainos. Už vakarų pravedimą buvo atsakingas būrio vadas. Lėšos, gautos už vaidinimus, eidavo į būrio kasą. 1939 m. vasario 12 d. susirinkimo protokole Nr. 2 būrio vadas ats. j. ltn. A. Kolyta pranešė „kad š. m. sausio mėn. 22 d. įvykusiame Kleriškių pr. m–loje šaulių vakare – vaidinime gauta pelno 36, 60 Lt ir už tuos pinigus nupirkta būriui primusinė lempa – 37 Lt.“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b.). Šaulių būryje vyko karinio pasirengimo, karinių pratybų ir šaudymo pamokos. Šaulių dėstytojai kasmet rikiuotės pamokoms skirdavo 18 val., kautynių mokymo pamokoms – 17 val., statutų mokymo pamokoms – 8 val., šaudymų mokymo pamokoms – 29 val. ir manevrų mokymo pamokoms – 24 val. Būrys turėjo savo šaudyklą. Ji buvo įrengta prie Beižionių piliakalnio, pietų pusėje.
Karinio parengimo pamokos ir pratimai
1935 m. rugpjūčio 24 d. 9 val.: „buvo skirtas Beižionių būrio rajono rinktinės kontrolinis šaudymas kovos šoviniais. Tam tikslui buvo pagaminti ir paruošti 4 taikiniai, 2 raudonos vėliavėlės ugnies zonai žymėti, rodyklėlė pataikymams – rezultatams rodyti ir ruginių miltų košės taikiniams lipinti“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 403.). 1936 m. rugsėjo 6 d. Beižionių rajone įvyko kontrolinis-prizinis šaudymas iš šautuvų koviniais šoviniais. Prieš tai buvo sudarytas sąrašas šaulių, kurie privalėjo dalyvauti. „1936 m. nuo gruodžio 16 iki 26 d. vyko visų ginklų esamų būriuose patikrinimas ir surūšiavimas. Ginklai surinkti iš šaulių į būrio vado buveinę – sandėlį, visus esamus būryje kariškus šautuvus, kaip valdiškus, taip ir šaulių nuosavus ir valdiškus revolverius. Š. m. gruodžio 16 d. 14 val. pristatyti į Aukštadvario m. girininkijų patalpas patikrinimui. Ginklų patikrinimą vykdė komisija iš kap. Ciunio ir 5 pėst. pulko karininko – ginklininko. Dalyvavo pats būrio vadas, kuriam padėjo 1 šaulys pristatyti visus ginklus. Vežant pastotėmis, šautuvai buvo gerai supakuoti, gerai išvalyti ir sudėti į esamas būryje dėžes“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 403.). 1939 m. gegužės 7 d.: „įvyko šaulių vyrų ir moterų pratimų mokymas. Moteris mokė šaulė mokyt. O. Golubevaitė, o vyrus šaulys ats. j. ltn. A. Kolyta“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 3966.). 1940 m. gegužės 13 d. 12 val. būrys atliko mokomuosius šaudymo pratimus iš šautuvų – jaunųjų, senųjų ir įgudusiųjų šaulių grupių žemesnės ir aukštesnės klasių I ir II pratimus vykdė Beižionių rajone. 1940 m. birželio 3–13 d. d. Beižionių šauliai vyko į karinio parengimo 10 dienų kursus. Būryje buvo įsteigtas sporto klubas, kuris rengdavo sporto šventes ir varžybas. 1939 m. lapkričio 15 d. buvo renkamos aukos Ginklų fondui ir surinkta 147 Lt.
1939 m. kovo 26 d. Beižionių šaulių būrys drauge su Beižionių apylinkės gyventojais padarė susirinkimą: „sąryšyje su Klaipėdos krašto prijungimu prie Vokietijos…<…>. Buvo pranešta apie skaudžią Klaipėdos krašto netektį <…> raginta, kiek kas gali prisidėti Tėvynės gynimo labui aukomis pirkti ginklus šauliams ir kartu visos Lietuvos ginklavimui“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.). Susirinkime buvo įsteigtas Ginklų fondas, išrinktas jo komitetas, į kurį įėjo 12 Beižionių šaulių būrio narių (ats. j. ltn. A. Kolyta, kun. Stepas Rudžionis, Marijona Ramanauskienė, Ona Rajeckaitė ir kt.). Atsirado norinčių aukoti ginklų fondui, buvo sudaryti aukotojų sąrašai su jų parašais. 1939 m. birželio 11 d. įvyko visuotinis susirinkimas. Jo protokole Nr. 7 (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 396.) buvo parašyta, kad vyko paskaita „Šaulių visuomeninis auklėjimas“, kurią skaitė būrio vadas A. Kolyta.
Šaulių būriuose pagal Karinio parengimo žinių programą vykdavo karinio parengimo pamokos ir pratimai: rikiuotės ir kautynių mokymas, lauko tarnybos statutų mokymas, ginklų ir jų laikymo pamokos, šaudyba ir jos mokymas, Vidaus tarnybos statutų mokymas. 1940 m. birželio 29 d. 8 val. 12 – Beižionių (Semeliškių vls.) ir 13 – Užuguosčio (Aukštadvario vls.) būriai atliko mokomųjų šaudymo pratimų III ir IV pratimus visų grupių ir klasių. Šaudė tik tie šauliai, kurie išpildė pratimų I ir II sąlygas. Šaudymo pratimai atlikti Beižionių būrio šaudykloje.
Beižionių moterų šaulių skyrius
Prie Beižionių buvo įsteigtas moterų šaulių skyrius. Skyriaus veikla buvo grindžiama pagal 1933 m. kovo 1 d. paskelbtas moterų veikimo taisykles.
Moterys vykdė ne tik organizacinį bei kultūrinį darbą, bet ir visus Šaulių sąjungos Sanitarinės komisijos pavestus darbus, per manevrus, suvažiavimus ir šventes vykdė tiekimo ir mitybos darbus.
Beižionių šaulių būrio moterų šaulių skyriaus narėmis buvo: Vincė Aleksiūnaitė, j. puskarininkė Batūraitė Matusevičienė, Verutė Brazinskaitė, Ona Dapkūnaitė, Aldona Šalomskaitė Dirsevičienė, Ostalija Golubevaitė (Golobovaitė), Kazė Grigaravičiūtė, Stasė Grigaravičiūtė, Marijona Kaluževičiūtė, Domininka Karpavičienė, Stasė Kazlauskaitė, Ana Kuliešiūtė, Elena Maciulevičiūtė, Ona Rajeckaitė, j. puskar. Marija Ramanauskaitė, Marija Ramanauskienė, Vira Rudokaitė, Ona Staugaitienė, Birutė Tijūnaitytė, Ona Virbickienė, Jadvyga Zaikauskaitė.
V Trakų Rinktinės, Semeliškių valsčiaus, 12 Beižionių šaulių būriui priklausė šie nariai: Pranas Ašmena, Motiejus Balasevičius, Juozas Kazlauskas, puskar. Vincas Kuliešius, Martynas Kulbickas, Pranas Lišauskas, Feliksas Ogulevičius, grand. Stasys Ogulevičius, grand. Vaclovas Paliokas, Albinas Pliskauskas, Pranas Psikevičius (?), j. puskarininkis Juozas Ramanauskas, Vincas Ramanauskas, Stepas Rudžionis, Juozas Strašunskas, Aleksas Stankevičius, j. puskar. Jonas Venzlauskas, Vincas Ziminskas.
Šaulių būrio valdybos nariais buvo: Stasė Grigaravičiūtė, Antanas Kolyta, Feliksas Kuliešius, Vincas Kuliešius, Feliksas Ogulevičius, Ona Rajeckaitė, Bernardas Ramanauskas, kun. Stepas Rudžionis, A.Stankevičius ir kt.
Beižionių šaulių būryje aktyviai reiškėsi pedagogai: Ostalija Golubevaitė, Kleopas Matusevičius, Liudomiras Nastopka, Zigmas Juknys, Antanas Kolyta, Ona Rajeckytė, Vaclovas Vaicekauskas ir kt.
Stančikų šauliai
1922 m. balandžio 15 d. Stančikų kaime įsteigta Semeliškių šaulių būrio Stančikų grandis. 1922 m. balandžio 5 d. ,,Trimite“ Nr. 14. rašyta: ,,Semeliškių šaulių būrio Stančikų grandis, neseniai p. Pinelio rūpesčiu įsisteigusi, dirba gerai. Jau turi bibliotekėlę su 190 knygų. Yra ir grandies skaitykla, į kurią pareina „Trimitas“, „Mūsų rytojus“, „Ūkininkų patarėjas“ ir dar keli laikraščiai. Du kartus per savaitę daromos rikiuotės pamokos. Mokomasi rikiuotės, statutų ir yra bendro lavinimosi valandos. Visko moko grandies vadas p. Pinelis. /Būrio valdyba/“. Aleksandras (Aleksas) Pinelis gimė 1905 m. Semeliškių vls., Stančikų k.
31 – Strėvos šaulių būrys
Nuo 1936 m. lapkričio 10 d. Strėvos šaulių būrio vadu buvo ats. j. pusk Petras Paškevičius. Iki tol būriui vadovavo ats. vyr. pusk. Petras Gudelis. 1937 m. gegužės 1 d. ats. j. ltn. J. Krasnickas tapo šaulių būrio karinio parengimo ir sporto instruktoriumi. Iki 1939 m. rugsėjo 2 d. Strėvos šaulių būriui vadovavo Juozas Vaičiūnas. Po to, išvykdamas gyventi kitur, savo pareigas perdavė ats. j. ltn. J. Krasnickui. 1939 m. sausio 26 d. „Trimite“ skaitome: ,,šaulys ats. j. ltn. Juozas Krasnickas 31–Strėvos šaulių būrį, ginklus, būrio valdines ir nuosavas gėrybes, raštinę ir būrio kasą iš šaulio jaun. pusk. Petro Paškevičiaus priėmė“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.). Pastarasis iš einamųjų pareigų atleistas jam pačiam prašant. Nuo 1939 m. vasario 26 d. steigiamajame šaulių būrio susirinkime: „iš 31–Strėvos šaulių vyrų būrio išskirtas ir veikia būrio teisėmis moterų šaulių skyrius, skyriaus vade paskirta, nuo įsisteigimo dienos šaulė mokyt. Monkevičienė Petronėlė“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.). Skyriaus narėmis buvo: Ona Arlauskaitė, Stasė Arlauskaitė, S. Andrulionytė, Babonienė, Eugenija Barauskienė, Irena Brazauskienė, Janušauskienė Marcelė, Marija Kaluževičiūtė, Janina Važnevičiūtė – Masiūlienė, Emilija Misiūnienė, Genovaitė Motiejūnienė, Mikalina Savickienė, Veronika Stirnienė, Liudvika Sviderskienė, Marija Tautrimienė, Eugenija Vaitaitienė, Mikalina Valentukevičienė, Elena Vankevičienė, Zofija Zasčiurinskienė. 1939 m. gegužės 28 d. Strėvos šaulių būrys šventė 5–erių metų jubiliejų. Šventėje dalyvavo V Trakų rinktinės vado padėjėjas P. Ciunis ir kt. svečiai.
Naudota literatūra:
1. LAJA. Antano ir Jovitos Lesių archyvas. Aukštadvario ir Semeliškių valsčių šaulių būriai (2014).
2. Lietuvos šaulių sąjungos (V) Trakų rinktinės alfabetas. Chronologinės ribos: 1924-1940 m. (LCVA, f. 561, ap. 2, b. 1389. Nr. 2 561-2-1389).
Informaciją parengė
Silvija Niūniavaitė-BIELSKIENĖ