Raminta ČESNAUSKAITĖ
Posakio „Visi keliai veda į Romą” prasmė buvo susijusi su Romos imperija, kadangi ji buvo išraizgyta gerai grįstais keliais, kokių nebuvo jokioje kitoje šalyje.
Posakio „Visi keliai veda į Vievį“ prasmė XXI a. būtų tik nedaug kitokia – čia įsikūręs Kelių muziejus, kokio kitoje valstybėje nerasi.
Naujas pastatas istoriniams eksponatams
2015 m. gegužės 28 d. Lietuvos architektų sąjunga išplatino pranešimą apie skelbiamą konkursą išrinkti projektą naujam Kelių muziejui. Naujasis muziejaus pastatas turėtų iškilti pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, į jį bus perkelti eksponatai iš senojo Kelių muziejaus, veikiančio Vievyje nuo 1995 metų. Konkurso uždavinys – sukurti Kelių muziejaus teritorijos sutvarkymo ir pastato architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus, leidžiančius maksimaliai pritaikyti muziejų ir jo teritoriją lankytojų edukacijai ir poilsiui. Dalis eksponatų bus demonstruojami muziejaus pastate (ar pastatuose), kita dalis – lauko ekspozicijoje, čia taip pat numatytos erdvės automobiliams statyti, poilsiui, edukacijai. Geriausiems projektams bus skirtos piniginės premijos. Konkursui darbus architektai gali teikti iki rugsėjo 10 dienos.
Muziejaus vadovas Juozas Stepankevičius sako, kad planuojama naujame pastate kurtis pradėti 2018 metais. Šiuo metu Vievio muziejuje vyksta tvarkymo darbai, tačiau J. Stepankevičius kiekvienam užsukusiam lankytojui pasakoja apie eksponatus, vedžioja po sales ir savo kabinete rodo krūvą rankraščių bei nuotraukų, tvarkingai sudėtų į segtuvus, laukiančių kada jie bus sudėti į vieną, visą Lietuvos kelių istoriją pasakojančią knygą.
Istorija
1970 m. Vyriausioje gamybinėje autokelių valdyboje Automobilių transporto ir plentų ministerijos ministro pavaduotojui Henrikui Jackevičiui pavedus buvo pradėtas organizuoti Lietuvos kelių ūkio raidos muziejus.
1972 m. pradėti rinkti su kelių istorija susiję eksponatai: nuotraukos, darbo įrankiai, kelio ženklai. 1976 m. sukaupta minimali ekspozicija, kuri buvo demonstruojama Centrinės autokelių ir tiltų laboratorijos patalpose Vilniuje, vėliau eksponatai perkelti į Kauną, „Orkeltiesimo“ sandėlius. Planuota muziejų statyti Jonavos rajone, Turžėnų gyvenvietėje, kur buvo senojo pašto trakto (kelio) Peterburgas–Varšuva arklių keitimo stotis, bet Jonavos rajono Vykdomajam komitetui neskubant pritarti darbai taip ir nepradėti.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vievio kelių statybos valdybos Nr. 6 nedidelėse patalpose pradėtas kurti muziejus.
1994 m. muziejaus vadovu paskirtas Juozas Stepankevičius, dirbęs AB „Kelda“ direktoriumi. Direktorius jau buvo apvažiavęs visą Lietuvą ieškodamas istorinę vertę turinčių eksponatų: transporto priemonių, įrengimų, įrankių, statybinių medžiagų, naudojamų kelių ir tiltų statybose.
1995 m. spalio 19 d., minint automagistralės Vilnius–Kaunas 25 metų sukaktį, atidarytas Kelių muziejus, įsikūręs Vievio centre, valstybės įmonės „Automagistralė“ patalpose. VĮ „Automagistralė“ darbuotojai atliko patalpų remontą, pritaikė jas muziejui, ekspoziciją paruošti padėjo įmonės „Kelprojektas“ darbuotojai.
Muziejus šiandien
Šiuo metu muziejus užima 2060 kv. m plotą, jame sukaupta daugiau kaip 8000 eksponatų, pasakojančių apie Lietuvos kelių istoriją nuo Romos laikų iki šių dienų. Muziejaus lankytojai supažindinami su kelių tiesimo istorija, senaisiais įrankiais, su žymiausiais praeities ir dabarties kelių inžinieriais ir jų darbais. Stenduose pateikiama informacija apie kelių vystymosi raidą nuo Gintaro kelio iki Žemaičių plento ir šių dienų magistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys, VIA Baltica. Muziejuje eksponuojami viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kitų statinių maketai, saugomi muziejiniai žemėlapiai, nuotraukų albumai, knygos, dokumentai, seniausieji kelių tiesimo ir tvarkymo įrankiai, vežimai, mašinos, kelių ženklai.
Muziejus suskirstytas į atskirus skyrius. Geologijos skyriuje eksponuojamos iškasenos, akmenys, mineralai, naudojami kelių statybai, priežiūrai, infrastruktūrai. Zoologijos skyriuje eksponuojamos keliuose žuvusių žvėrių, paukščių ir kitų gyvūnų iškamšos, medžioklės trofėjai, net mamuto iltis, rasta Kazokiškėse. Atskirame paviljone eksponuojama lengvoji technika, prieškarinė ir pokario kelių tiesimo ir priežiūros technika: nuo arklinio skreperio ir plūgo iki gigantiškų sniego valytuvų.
Muziejus nuolat papildomas naujais eksponatais.
Įpusėjome projektą „Laikas uždarytas muziejuose“. Jau rašėme apie Kietaviškių, Semeliškių kraštotyros muziejus, pasakojome apie Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejų, dar pusmetį skirsime Vieviui ir dviems jame įsikūrusiems – Kelių bei Geologijos – muziejams.
Liepos–rugsėjo mėn. „Elektrėnų kronikos“ skaitytojams pristatysime Vievio kelių muziejų, pasakosime apie Lietuvos kelių istoriją ir ją kūrusius kelininkus, supažindinsime su veikiančiomis parodomis, apžvelgsime muziejaus eksponatus, kalbinsime muziejaus vadovą Juozą Stepankevičių.